Arnas Jonikas krepšinio aikštelėje – nuo antros klasės. Arno Joniko asmeninio albumo nuotrauka
Šešiolikmetis gimnazistas, krepšinio mokyklos „Tauragės žaibas“ auklėtinis Arnas Jonikas pakviestas į suaugusiųjų krepšinio komandą „Tauragė“. Džiaugsmo dėl to neslepiantis jaunuolis lanko vyrų treniruotes ir galvoja, kaip nenuvilti juo patikėjusių trenerių. O kelionė paskui krepšinio kamuolį prasidėjo antroje klasėje.
Aikštelėje nuo antros klasės
Pirmą kartą į krepšinio aikštelę Arną artimieji atvedė antroje klasėje. Prieš tai Arnas dar lankė ir šokių užsiėmimus. Nuo ketverių metų šokusio vaikino kolekcijoje – nemažai medalių. Smagu jam prisiminti ir beveik kiekvieną savaitgalį vykusias varžybas, keliones į jas.
– Antroje klasėje į mokyklą atėjo krepšinio treneris Ovidijus Ežerskis ir pakvietė berniukus prisijungti prie jo treniruojamos komandos. Nuvykęs vieną dieną pasižiūrėti susidomėjau. Norėjau pabandyti naują sporto šaką, – kaip atsidūrė krepšinio aikštelėje, prisiminė Arnas.
Abiejų užsiėmimų, ir šokių, ir krepšinio, suderinti nepavyko. Arnas pasirinko krepšinį.
– Iš pradžių šokius mesti buvo gaila, bet kai įsivažiavau krepšinio aikštelėje, su mintimi, kad nešoksiu, susitaikiau, – pasakojo jaunasis krepšininkas.
Krepšinio treniruotes Arnas pradėjo lankyti sporto mokykloje, vėliau įsikūrus privačiai krepšinio mokyklai, treniruotes tęsė joje.
Paprašytas prisiminti pirmąsias varžybas, pirmąjį medalį, Arnas sakė, kad to momento reikėjo palaukti.
– Po kelerių metų treniruočių vyko pirmosios varžybos. Buvo atvykusios komandos iš Šilutės ir Šilalės. Vienerias varžybas pavyko laimėti, kitose nusileidome Šilutei ir užėmėm tada antrąją vietą, – prisiminė Arnas.
Iki dviejų metrų trūksta 5 cm
Antroje klasėje Arnas neišsiskyrė ūgiu, nors ir nebuvo žemiausias. Paklaustas, ar jo ūgis dabar siekia 193 cm, Arnas pradėjo juoktis.
– Ne, 195 cm. Matyt, mama pasakė, ji jaučiasi labai žema, tai norėjo truputį sumažinti, – linksmai nusiteikęs konstatavo vaikinas. – Dar koks pusmetis, ir pasieksiu du metrus. Smagu būti aukštam, bet kartais norėčiau būti ir žemesnis. Klasėje esu aukščiausias.
Žinia, kad yra kviečiamas į mūsų miesto „Tauragės“ komandą, jaunuoliui buvo netikėta.
– Tai buvo visiškai netikėta, net negalvojau, kad galėčiau žaisti už vyrų komandą. Vyko eilinė nuotolinė treniruotė. Treneris pakvietė atvykti į „Bastiliją“, tada ir pasakė, kad vyrų klubo direktorius Aivaras Skarbalius manimi susidomėjo. Sakė, kad esu talentingas, – nesenus įvykius nupasakojo Arnas.
Jau nuo lapkričio pradžios vaikinas lanko vyrų komandos treniruotes.
– Jos vyksta įvairiai, dažniausiai kasdien treniruotės vyksta nuo valandos iki dviejų. Jei vyksta treniruotės su bendraamžiais ir vyrų komanda, tai trunka ilgiau nei dvi valandas. Dažniausiai mano amžiaus treniruotės vyksta nuotoliniu būdu, individualiai su treneriais, ir prie vyrų komandos spėju prisijungti, – sakė Arnas, paklaustas, kiek laiko atima sportas.
Jaunuolis mokosi gimnazijoje, antroje klasėje.
– Mokslai nenukenčia, dabar mokomės namuose. Iki treniruočių spėju viską pasidaryti ir dar laisvo laiko lieka, – tvirtino gimnazistas, dabar daugiau dėmesio skiriantis užsienio kalbų mokymuisi.
Ateitį sieja su krepšiniu
Nesudėtinga Arnui buvo atsakyti ir į klausimą, ar savo ateitį sieja su profesionalaus sportininko karjera.
– Jau ir anksčiau galvojau, kad būtų gerai ateitį sieti su sportu. Gal ir į aukštesnes lygas pateksiu, kai užaugsiu, – sakė beveik dviejų metrų vaikinas, pridūręs, kad užaugti reikia ne tik centimetrais, bet ir meistriškumu.
O svajonių komanda, aišku, – „Žalgiris“. Pasak Arno, kiekvienas krepšininkas į ją norėtų patekti. Nuo mažumės vaikinas domisi šia komanda. Žavi NBA žaidžiantis Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas.
– Domiuosi, stebiu, kaip jie tobulina meistriškumą, kaip žaidžia, – neslėpė Arnas, pridūręs, kad iki įsisiautėjant pirmajai karantino bangai, praėjusiais metais, dar spėjo lankyti ir tinklinio treniruotes. – Dabar reikia tobulėti, siekti aukštumų, kokių tik galima. Kad papultum į kitas komandas, aikštelėje reikia rodyti savo gabumus.
Kaip sako jaunuolio mama Neringa, Arnas nuo mažens buvo judrus ir aktyvus.
– Buvo visko – pergalių, nusivylimų, traumų, ašarų... Tačiau sunkus darbas, užsispyrimas, atkaklumas, noras tobulėti, sūnų skatino žengti pirmyn. Ir šiandien jis yra Tauragės „Tauragė“ komandos narys. Ačiū tariu komandos nariams už Arno pastebėjimą, pasitikėjimą ir pakvietimą papildyti profesionalų komandą, – džiaugsmo ir pasididžiavimo sūnumi neslėpė mama.
– Manau, kad taip ir turi būti, kai perspektyviausi jaunuoliai jungiasi prie vyrų komandų ir pratinasi prie vyriško krepšinio. Tai yra puiki terpė tobulėjimui. Arnas turi gerus fizinius duomenis, jeigu daug dirbs ir stengsis, gali kažką pasiekti krepšinyje. Viskas jo paties rankose, o mūsų darbas yra tokiems jaunuoliams kaip jis suteikti šansą. Mes stebime augančius perspektyviausius ir darbščiausius vaikinus ir norime suteikti šansų jiems tobulėti reprezentacinėje miesto komandoje, – „Tauragės žinioms“ sakė vyrų krepšinio komandos vadovas Aivaras Skarbalius.
