Trečiadienį Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama jauno tauragiškio P. G., kuris savavališkai pasišalino iš profesinės karo tarnybos, byla. Teisme jaunuolis prisipažino ir gailėjosi savo veiksmų. Po posėdžio paskambinęs žurnalistei telefonu, tvirtino parašęs ir malonės prašymą Prezidentei.
19-metis tauragiškis į profesinę karo tarnybą įstojo dar 2015-ųjų birželį. Sutartį pasirašė dviem metams. Tačiau, atitarnavęs nepilnus metus, pasišalino iš tarnybos. Teisme pateiktuose dokumentuose pažymėti net 3 skirtingi laikotarpiai, kuomet jaunuolis nepasirodė tarnyboje. Posėdžio metu P. G. tvirtino, kad tarnybą pradėjo sunkiosios ginkluotės kuopoje, tačiau save realizuoti norėjo būdamas pėstininku.
Vaikinas pirmąkart į tarnybą negrįžo beveik mėnesį – nuo vasario 8 iki kovo 17 dienos. Tačiau grįžęs išbuvo neilgai – kovo 30-ąją vėl neatvyko tarnybon, šįkart nesirodė savaitę. Teismui kaltinamasis teigė, kad vadovybė paaiškino jam galimas nusišalinimo pasekmes.
Teismo posėdyje paminėtas ir dar vienas pasišalinimas, kuomet jaunuolis tarnyboje nesirodė daugiau nei mėnesį. Po posėdžio jis žurnalistei tvirtino, esą jam vienas iš vadų pasakė, kad šis gali nebegrįžti.
– Kai pirmus du kartus pasišalinau, tai grįžus man žodžiu pasakė, kad tarnyba baigta ir galiu čia nebegrįžti. Tai aš ir nebegrįžau, – pasakojo P. G.
Teismui vaikinas tvirtino norįs atlikti tarnybą iki galo, tačiau suprantąs, kad po baudžiamosios bylos tai bus neįmanoma.
– Yra klaida, už kurią turiu atsakyti. Apie kariuomenę negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio, – trumpai tarė.
Apie susidariusią situaciją „Tauragės žinios“ pasiteiravo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado, majoro Andriaus Jagmino. Jis plačiau komentuoti atsisakė, tvirtindamas, kad visi prokuratūrai perduoti duomenys tapo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vis dėlto, bataliono vado nuomone, išeičių teisėtai palikti tarnybą ar pakeisti kuopą P. G. turėjo.
– Kariuomenė yra karių bendruomenė, kurią sudaro skirtingi žmonės su skirtingais lūkesčiais, požiūriais į gyvenimą ir supratimu. Tai nėra išskirtinė organizacija, atspari bendroms socialinėms žmonių bendravimo problemos ir konfliktams. Tačiau mūsų veiklą reglamentuoja įstatymai ir įsakymai, todėl drausminius nusižengimus tiriame vadovaudamiesi Krašto apsaugos sistemos Drausmės statutu, kurio išvada ir buvo perduota prokuratūrai. Mano asmenine nuomone, tokie profesinės karo tarnybos (PKT) kariai, kurie nesilaiko įstatymų, žino, kad pažeidžia nustatytą tvarką ir taip nori elgtis, yra neverti kario vardo ir niekada neturėtų tarnauti kariuomenėje. Eilinių karių perkėlimas iš vienos kuopos į kitą bataliono viduje yra paprasta administracinė procedūra, kuri paprastai yra inicijuojama kario arba kuopos vado tarnybiniu pranešimu ir baigiasi bataliono vado įsakymu, – teigė bataliono vadas Andrius Jagminas.
Majoras A. Jagminas taip pat paaiškino, kad pagal LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, PKT kariais negali būti asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus. Taip pat, priimant asmenį į PKT, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Jo metu karys turi teisę nutraukti tarnybą be jokių papildomų įsipareigojimų. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą anksčiau tik LR krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.
Baudžiamojoje byloje P. G. kaltintas pažeidus 2 Baudžiamojo kodekso straipsnius, už kuriuos numatomos skirtingos bausmės. Vaikino prisipažinimas tapo lengvinamąja aplinkybe. Subendrinus, prokuroras prašė teismo skirti vaikinui 2 metus ir 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, ją trečdaliu sumažinant iki 1 metų ir 8 mėnesių bei vykdymą atidedant 2 metams.
Teismas sprendimą skelbs rugsėjo 19-ąją.
