Daugelis supranta, kad bendruoju pagalbos numeriu 112 pirmiausia kreipiamasi ištikus nelaimei. Tik „prisivaišinusiems“ asmenims kartais pavojus atrodo didesnis nei yra iš tiesų ir pagalba kviečiama be reikalo. Taip yra švaistomi biudžeto pinigai ir gaišinamas brangus tarnybų laikas. Galiausiai tokie pažeidėjai drausminami teisme.
Administracinės teisės pažeidimų kodekso 188-20 straipsnis skelbia, jog skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Grėsmingai skambantys žodžiai, tačiau kartais net jie nesustabdo nuo piktybiško specialiųjų tarnybų laiko trukdymo.
Tauragės rajono apylinkės teisme kas mėnesį pasitaiko ne viena byla dėl skambinimo į bendrąjį pagalbos numerį be reikalo. Teisėjo padėjėjas ryšiams su visuomene Mindaugas Radvila „Tauragės žinias“ informavo, kad per 2016 metus iki lapkričio vidurio Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėta 90 administracinių teisės pažeidimų bylų, susijusių su skambinimu į bendrąjį pagalbos telefoną. 2015 metais tokių bylų išnagrinėta 150.
– Tendencijos, ar tokių bylų daugėja ar mažėja, negaliu pasakyti, nes tokios statistikos teismas neveda, – paaiškino M. Radvila.
Iš paskutinių 5 bylų dėl skambinimo pagalbos numeriu be reikalo, net 4 baigėsi nutartimis skirti įspėjimus. Tik vienu atveju paskirta piniginė 86 eurų bauda. Lapkričio 14-ąją priimtoje nutartyje teigiama, kad net 3,28 promiles į alkotesterį įpūtęs vyras iškvietė pareigūnus, nes jam neva grasinta susidorojimu. Tiesa, kiek vėliau „nukentėjusysis“ net neatsiminė, dėl ko kvietė pareigūnus. Vis dėlto, pripažino be reikalo skambinęs pagalbos telefono numeriu.
Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė paaiškino taip pat neturinti statistikos duomenų, kiek skambučių būna be reikalo, mat protokolą surašo į tariamo įvykio vietą atvykę pareigūnai.
– Grįžtamojo ryšio, ar pasitvirtino informacija, BPC dažniausiai negauna. Tik priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos perduoda visą informaciją apie pagalbos teikimo eigą nuo jos pradžios iki pabaigos, nes šių pajėgų valdymas priklauso BPC kompetencijai. Asmenys, skambinantys pagalbos telefono numeriais, kai nėra tokio poreikio, visų pirma pažeidžia kitų žmonių teisę laiku sulaukti pagalbos, nes pastariesiems trukdo prisiskambinti netikslingai užimtos telefono linijos. Kita vertus, į melagingus iškvietimus išvykusios pagalbos tarnybos, ypač atokesnėse vietovėse, kur pajėgos yra mažesnės, taip pat gali nespėti skubiai reaguoti iškilus realiam pagalbos poreikiui. Dėl melagingų skambučių netikslingai švaistomas laikas, pinigai, žmogiškieji resursai, o kartais ir trikdomas net kelių įstaigų darbas, – aiškino BPC atstovė spaudai.
V. Juozevičiūtės teigimu, neretai pagalbos numeriu 112 skambina asmenys, norėdami tiesiog pasišaipyti ar įžeisti telefonu atsiliepiantį operatorių. Dėl tokių skambučių BPC kreipiasi į policijos pareigūnus, mat už valstybės tarnautojo garbės ir orumo įžeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Likusi skambintojų be reikalo dalis – neblaivūs asmenys. BPC atstovės teigimu, didžiajai daliai administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo straipsnio traukiamų asmenų nustatomas sunkus girtumo laipsnis.
