Tauragės apylinkės teismas penktadienį išnagrinėjo Šilutėje veikiančios asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ įkūrėjos ir vadovės Andželikos Bajorinaitės skundą dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusios šuns gelbėjimo operacijos. Teismas skundą tenkino ir panaikino nutarimą dėl savavaldžiavimo, kuriuo moteris nubausta 30 eurų bauda bei įpareigota šuns savininkams atlyginti 150 eurų žalą.
Šuns gelbėtoja Andželika Bajorinaitė Šilutiškė policijos pareigūnų buvo nubausta už tai, kad pernai vasarą savavališkai paėmė grandine prie medinės dėžės bulvių lauke, esančiame Tauragės r. Trumpininkų kaime, prirakintą šunį. Šuo esą saugojo bulvių lauką nuo šernų.
Moteris su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą. Ji nurodė, kad 2017 m. birželio mėn. socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė straipsnį apie laukuose apgyvendintą šunį. Apie paliktą apleistą ir neprižiūrėtą gyvūną ji nedelsiant informavo policiją ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą. Minėtoms institucijoms juo nepasirūpinus, manydama, kad šuo neturi šeimininko, ir nematydama kitos išeities, gyvūną pati nuvežė į veterinarijos gydyklą, kur jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba. Deja, šuo neišgyveno. Tauragės teismo rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis konstatavo, jog policijos pareigūnai formaliai sureagavo į informaciją apie laukuose be priežiūros paliktą šunį. Jie įspėjo šeimininkus, šie pažadėjo šunį pasiimti, tačiau pareigūnai nekontroliavo, ar toks pažadas buvo įvykdytas. Be to, nesiėmė ir jokių tolesnių veiksmų. Apie šunį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neinformavo ir su šios srities specialistais dėl tokiomis sąlygomis laikomo šuns nesikonsultavo.
Anot Tauragės teismo rūmų atstovo spaudai Mindaugo Radvilos, teismas be kita ko, įvertino ir šuns laikymo sąlygas. Tiek vaizdo medžiaga, tiek liudytojų parodymais patvirtinta, kad medinė dėžė buvo nepritaikyta tokio dydžio šuniui. 14 metų vokiečių aviganis sirgo įvairiomis ligomis, sunkiai valdė užpakalinę kūno dalį. Teismas šeimininkų motyvus, jog ligotą šunį jie paliko tam, kad saugotų pasėlius nuo laukinių žvėrių, įvertino kritiškai.
A. Bajorinaitės veiksmus, kai praėjus trims dienoms nuo pranešimo pareigūnams ji šunį paėmė ir išsivežė, teismas įvertino kaip veiksmus, kurių ji ėmėsi esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms. Gyvūnus globojanti moteris manydama, kad šuo bešeimininkis, ir duodama nurodymą paimti bei nuveždama jį pas veterinarijos specialistus, o po konsultacijų su jais duodama sutikimą šunį migdyti, siekė pozityvių tikslų – pagerinti jo laikymo sąlygas, pasirūpinti sveikata, o galiausiai ir nutraukti jo kančias.
Teismas, anot M. Radvilos, taip pat panaikino nutarimo dalį, kuria šilutiškė buvo įpareigota šeimininkams atlyginti turtinę žalą – 100 eurų už šunį ir 50 eurų už pavadėlį bei antkaklį. Atmesdamas šį įpareigojimą teismas motyvavo, jog šuo buvo senas, ligotas, jo būklė pablogėjo ne dėl A. Bajorinaitės veiksmų. Be to, mergina apmokėjo visas išlaidas, susijusias su gyvūno gydymu, eutanazija, kurios neišvengiamai būtų tekusios jo savininkams. Be to, šeimininkai nepateikė jokių pavadėlio ir antkaklio vertės įrodymų, todėl ir už tai gyvūnų globėjai atlyginti nereikės. Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
