„Labas, gal turi mdma/ekstazi?“ – tokia vienoje pažinčių programėlėje gauta žinute su „Tauragės žinių“ redakcija nusprendė pasidalyti vienas skaitytojų. Nagrinėjant šią istoriją žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kokios Lietuvoje gali būti narkotikų vartojimo tendencijos. Statistika – neraminanti: auga vieno narkotiko vartojimas, tačiau į gydytojus besikreipiančių asmenų mažėja.
Išsigando provokacijos
Anoniminiame susirūpinusiojo laiške, kurį jis atsiuntė į „Tauragės žinias“, buvo teigiama, kad pažinčių programėlėje šią žinutę jam atsiuntęs vartotojas greičiausiai atsiuntė ne jam vienam.
„Tiesiog norisi įspėti jaunus žmones, kad būtų atsargūs. Būtent narkotikai ir plinta per pažinčių programėles. O tai gali būti ne tik mėginimas nusipirkti, bet ir provokacija, kuri jauniems žmonėms gali sugadinti gyvenimą“, – savo spėjimais dalijosi skaitytojas.
Vyras aiškino, kad akronimu MDMA sutrumpintai vadinamas narkotikas ekstazis. Ši medžiaga yra paplitusi tarp jaunimo, todėl nieko nuostabaus, kad jaunuoliai mėgina įvairiais būdais jos prasimanyti.
Pateikė skaičius
Vis dėlto toks veiksmas gali kaip reikiant atsirūgti – gresia baudžiamoji atsakomybė. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Greta Kęsminaitė „Tauragės žinias“ informavo, kad šiais metais iki rugsėjo mėnesio vien šios apskrities policijos pareigūnai užregistravo net 54 nusikalstamos veikos atvejus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis.
Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti asmenys sučiupti 33 kartus. Išaiškinti 2 narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams atvejai, 15 kartų pareigūnai ištyrė veikas, susijusias su medžiagomis, kai asmenys turėjo tikslą jas platinti ar disponuoti labai dideliu kiekiu.
Be to, pareigūnams teko tirti nusikalstamą veiką, kai narkotikai ar psichotropinės medžiagos buvo pavogtos ar kitaip neteisėtai užvaldytos.
Tauragės apskrityje buvo išaiškintos 3 nusikalstamos veikos, kai asmuo įkalbinėjo kitą asmenį vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.
Dėl suėmimo sprendžiama atskirai
Tauragės apskrities policijos atstovė G. Kęsminaitė sakė, kad tiriant nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagos, klausimas, ar įtariamas asmuo sulaikomas, sprendžiamas kiekviename ikiteisminiame tyrime atskirai.
„Jei nėra pagrindo ir būtinumo, asmuo nėra sulaikomas. Pagal praktiką paprastai asmuo sulaikomas, kad netrukdomai būtų galima atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Visos paimtos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos supakuojamos į paketus ir išsiunčiamos į kriminalistinių tyrimų centrą (KTC), kur ekspertai nustato, kokia tai medžiaga, koks tikslus jos kiekis ir koncentracija. <...> Ikiteisminio tyrimo metu visada stengiamasi surinkti visus duomenis, patvirtinančius įtariamojo kaltę, t. y. liudytojo apklausos, kratos, parodymų patikrinimai, įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga“, – sakė G. Kęsminaitė.
Problemų kelia ir elektroninės cigaretės
Narkotikai Lietuvoje atsiduria ne tik tam, kad pasiektų vietos vartotojus, bet ir yra gabenami tranzitu.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas teigė, kad dėl savo geografinės ir ekonominės padėties Lietuva yra nelegalių tabako gaminių tranzito, perkrovimo, laikino sandėliavimo ar pasirengimo tolesniam gabenimui į Vakarų Europos valstybes šalis.
„Per Lietuvą tranzitu vežamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, skirtos Rusijos, Skandinavijos ar Vakarų Europos rinkoms. Nepaisant bendrų Europos Sąjungos valstybių narių pastangų, internetas, naujos technologijos ir globalizacija kelia naujus iššūkius tabako gaminių priežiūros srityje. Rinkoje atsiranda naujoviškų produktų, platintojai ir gamintojai diegia naujus nuotolinės prekybos tabako gaminiais ar su jais susijusiais gaminiais būdus ir skatinimo priemones. Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje itin daug diskusijų kelia elektroninės cigaretės“, – teigiama NTAKD parengtoje 2020 metų ataskaitoje „Psichoaktyvios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai“.
Kokaino vartojimas auga, tačiau besigydančiųjų mažėja
Departamentas informuoja, kad 2016–2018 metų keturiolikoje Europos šalių buvo atliktas bandomasis Europos internetinis narkotikų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. jaunuolių, iš jų 3,2 tūkst. – Lietuvoje.
Europos narkotikų internetinis tyrimas atskleidė, kad kanapės yra populiariausias narkotikas, antra pagal populiarumą medžiaga, nurodyta respondentų vartota per paskutinius 12 mėnesių, buvo MDMA (ekstazis), trečia – kokainas, toliau rikiuojasi amfetaminas ir metamfetaminas.
„Internetinis narkotikų tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal kai kurių medžiagų vartojimą lenkia netgi kai kurias kitas tyrime dalyvavusias šalis, pavyzdžiui, Lenkiją pagal kanapių vartojimą arba Latviją ir Italiją pagal MDMA ir amfetamino vartojimą. Kokainas Lietuvoje buvo trečia pagal populiarumą vartojama medžiaga po kanapių ir MDMA“, – rašoma NTAKD parengtoje ataskaitoje.
NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Lina Jurgelaitienė „Tauragės žinioms“ komentavo, kad bendrosios populiacijos tyrimą tarp 15–64 metų amžiaus asmenų dėl COVID–19 buvo nukeltas iš 2020 m. į 2021 metus.
Be to, atliekant tyrimą 2016–2018 metais 7 dienas buvo renkami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų mėginiai, kuriuose buvo ieškoma nelegalių sintetinių narkotikų – amfetamino, kokaino, MDMA (ekstazis) ir metamfetamino metabolitų – skilimo produktų.
„Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2019 m. tyrimas parodė tolesnį kokaino vartojimo augimą. Kokaino koncentracijų augimas nuotekų mėginiuose užfiksuotas 2016 m. ir nuo to laiko nuolat auga daugumoje miestų. Didžiausios kokaino likučių koncentracijos nustatytos Vakarų ir Pietų Europos miestuose, ypač Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės miestuose. Labai mažos koncentracijos aptinkamos daugumoje Rytų Europos miestų“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau kartu per 5 metų laikotarpį nuolat mažėjo stebimų gydytų asmenų (atvejų), kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičius. Nuo 2015 m. stebimų asmenų skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus.
