Kovoje prieš prekybą žmonėmis ir prievartavimus – suvaidintos nusikaltėlių ašaros
- Jonas VALAITIS
- Sausio 13, 2021
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė savo gyvenimą skyrė kovai prieš nusikaltimus, kurių aukos dažniausiai jaučiasi bejėgės ir pačios sunkiai prabyla. Anot ekspertės, patiriančios spaudimą tiek iš išnaudotojų, tiek iš policijos pareigūnų prekybos žmonėmis aukos net nesitiki sulaukti pagalbos. Tačiau K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau 20 metų dirba, siekdama užkardyti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos atvejus Lietuvoje. Į KOPŽI akiratį visai neseniai pateko ir Tauragės apskrityje esantis Jurbarkas.
Jame vakarėlio metu nepilnametę merginą sumušė tuomet 17-metis Mantas Icikevičius. Vaikinas teismo buvo nuteistas. Tačiau jam kalėjimo vartai neatsivėrė.
Kadangi centras aktyviai padeda ir seksualinės prievartos aukoms, „Tauragės žinios“ nusprendė K. Mišinienės pasiteirauti, kaip ji vertina garsiąją Jurbarko bylą.
Be to, išsamaus interviu metu ekspertė atskleidė ir tai, kokį prekeivių žmonėmis portretą susidarė per ilgus darbo metus, kaip pasireiškia prekyba žmonėmis.
– Visuomenėje girdime nuomonių, kad merginą sutalžęs, ją išniekinęs Jurbarko gyventojas liko nenubaustas, nes jam nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas (vaikinas teismo įpareigotas merginai atlyginti neturtinę 25 tūkst. eurų žalą, jos tėvui – 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, – aut. past.). Kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Siūlėme padėti aukai, tačiau artimieji atsisakė, nes pagalbą jau suteikė kiti, tad galiu spręsti tik iš to, ką teko skaityti spaudoje. Jeigu atsitrauktume nuo emocijų ir vertintume pagal Baudžiamąjį kodeksą, teisingumas įvyko – jis buvo nuteistas. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų būti nuteistas.
Jis tegavo lygtinę bausmę. <…> Sutikčiau su ta mintimi, kad teisingumas neįvyko iki galo, nes nusikaltimas buvo ypač žiaurus, o po jo įvykdymo buvo daromas poveikis, kaip suprantu. Dabar akcentuojamos šį nusikaltimą įvykdžiusio jaunuolio ašaros. Mėginama nupiešti, kad jam graudu ir gaila ir kad žalą jis atlygino. Bet kai žinai, kad žala atlyginta jo tėvų pinigais, jis nė cento neuždirbo, tai ir tas žalos atlyginimas netenka prasmės.
Tokiais jautriais atvejais, kai mėginama išnarplioti ypač žiaurius nusikaltimus, teisingumas turėtų būti įgyvendintas daug griežčiau.
Nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.
– Labai didelis psichologinis krūvis tenka susiduriant ir matant tiek nusikaltėlius, tiek aukas teismuose. Man net pačiam kartais šiurpsta oda skaitant dalį teismų bylų. Kodėl nusprendėte paskirti savo gyvenimą kovai prieš prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą?
– Karjerą pradėjau kaip socialinė darbuotoja, o Italijoje mokiausi klinikinės psichologijos. Kūrėsi Lietuvos valstybė, mačiau, kad reikia socialinių darbuotojų, kurie problemas gali spręsti plačiau nei kabinetuose užsidarę psichologai. Vytauto Didžiojo universitete įgijau magistro laipsnį. Po daugelio darbo metų tokioje apleistoje srityje kaip psichiatrija pamačiau, kad problemos nejuda į priekį, ilgus dešimtmečius tai buvo net ne gydomoji, bet baudžiamoji medicina. Šioje srityje socialinis darbas sekino: vyravo gydymas stipriais medikamentais, o sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys žmonės iš to užburto rato neišeidavo. Pagyja, atsigauna, o tada vėl serga. Tai alina ir specialistus.
Ir tuo metu atskriejo pasiūlymas prisijungti prie Lietuvos „Carito“ kuriamo pagalbos projekto prekybos žmonėmis aukoms. Apie šią problematiką iš pradžių žinojau tiek, kiek ir visi kiti – iš knygų, kino filmų, studijuodama Italijoje, mačiau iš arčiau šiuos reiškinius, bet gilesnių žinių nebuvo.
Atsidūriau lauke, kuris iš pradžių baugino. Laukė didysis iššūkis – sukurti pagalbos strategiją. Tai sekinantis darbas. Juk neturi į ką atsiremti ir pasitarti. Tačiau labai greitai pirmaisiais darbo metais suvokiau, kad vienas žmogus nieko nepadarys, reikia kurti komandą, taip tas darbas ir prasidėjo.
Šiandien kovos prieš prekybą žmonėmis lauke esu 20 metų. Ir tai geriausia, kas galėjo nutikti, – juk gavau psichologijos ir socialinio darbo išsilavinimą, išmokau užsienio kalbų. Dabar ši veikla, kurią tęsiame su komanda, man parodo, kaip šias žinias galiu panaudoti.
Be to, nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.
O tie nukentėję žmonės, kurie buvo nurašyti, žeminami, iš anksto kažkas sprendė, kad jie yra visuomenės šiukšlės, atsigauna, keliasi ir kuria savo gyvenimą. Tai man – didžiausias atlygis.
– Kokia jūsų patirtis, kai mes kalbame apie bendravimą su prekybos žmonėmis vykdytojais? Teismuose jie ginasi arba sako, jog gailisi. Tačiau jūsų „Facebook“ puslapio pagrindinį viršelį puošia nuotrauka, kurioje visi kaltinamieji užsidengę veidus. Tai jie gailisi ar tiesiog bijo viešumo?
– Man ši nuotrauka labai patinka. Ji labai gerai atskleidžia prekeivius žmonėmis ir prekybos žmonėmis esmę, kad gailėjimasis tėra teismo salėje, kai tave pamoko advokatai, kad galbūt kaltinamasis padarys geresnį įspūdį, kai prie sienos jį remia tam tikri teisėsaugos pareigūnų surinkti įkalčiai. O to paneigti neina. Teismo salėje, kai gailiesi, tu gali sumažinti bausmės dydį – tai pagrindinė esmė. O aukų toks gailestis nesušildo, mes tai matome ir šiemet – nusikaltėliai labai žiauriai elgiasi su tais, kurie išdrįsta duoti parodymus: daromas poveikis nuo pat tos dienos, kai parašomas pareiškimas, iki tos dienos, kai teisėjas kaukšteli plaktuku.
Žmonės nukenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai – prekeiviai žmonėmis daro viską, kad nebūtų nubausti. Matėme aukų, kurios buvo persekiojamos, tad tas iš lapo skaitomas žodis „atsiprašau“ nėra nuoširdus. Juk kartu kalbame ir apie nusikaltimą, kuris nėra padarytas dėl impulso, atsitiktinai, o jis buvo kruopščiai suplanuotas, sąmoningas, trukęs ne vienerius metus.
Galima kalbėti ir apie tai, kad teismo salėje retai matome šių nusikaltimų iniciatorius, dažniausiai prieš teismą stoja vykdytojai. Pastarieji atlieka labai konkrečias užduotis.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, nes juk yra Europoje šalių, pavyzdžiui, Bulgarija, kurioje praktiškai apkaltinamųjų nuosprendžių prekeiviams žmonėmis nėra.
– Labai dažnai žiniasklaidoje aptariamos aukos, bet prekeiviai žmonėmis atsiduria nuošalyje. Pakalbėkime apie juos plačiau. Kokie asmenys dažniausiai vykdo tokį nusikaltimą kaip prekyba žmonėmis? Gal yra bendrų elgesio, charakterio bruožų?
– Prekybos žmonėmis formos – labai įvairios, skalė be galo plati: prostitucija, įtraukimas į nusikaltimus, darbinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos. Tos grandies dalys gali neturėti tarpusavyje nieko bendro, tad ir nusikaltėliai – labai skirtingi.
Pavyzdžiui, kai kalbame apie darbinį išnaudojimą, tai tikrai nekalbėsime apie recidyvistų subkultūrą. Tai tema apie įmones, tarptautines agentūras, kurios legalios, bet jos išnaudoja žmones, jais prekiauja.
– O Lietuvoje tokių įmonių yra?
– Įdarbinimo agentūrų – taip, tai mes matome. Tačiau Europos Sąjungos bylų dėl darbinio išnaudojimo labai mažai, labai retai ikiteisminiai tyrimai baigiasi sėkmingai.
Lietuvoje šiuo metu labiausiai vyrauja tokios prekybos žmonėmis formos: įtraukimas į nusikaltimus ir įtraukimas į prostituciją.
– Grįžkime prie prekeivių žmonėmis paveikslo.
– Nesvarbu, ar tai narkodileriai, ar plėšimų, vagysčių organizatoriai, kalbame apie recidyvistų subkultūrą. Nusikaltimai neretai planuojami įkalinimo įstaigose. Tie, kurie planuoja, turi daug patirties nusikalstamame pasaulyje, yra sukaupę lėšų, tad verbuoja vykdytojus.
Priminsiu, kad teismuose matome vykdytojus, tai yra jaunimą, kuris papuola į patyrusių nusikaltėlių žabangus, gaujas ir laikui bėgant patys tampa tokiais pačiais nusikaltėliais.
Šiandien, kai kalbame (interviu įvyko sausio 5 d. , – aut. past.), viename šalies teismų vyksta teismo posėdis, kuriame aukai 18 metų, jis buvo įtrauktas, išnaudotas vykdant nusikaltimus, o kaltinamajam – 20 metų. Abu socialiai pažeidžiami. Argi tai nėra Lietuvos tragedija? Tai didžiulė drama. Esame linkę įsivaizduoti, kad nusikaltimus atliekantys asmenys kone nuleisti iš Marso.
– Žmonės mano, kad jie jau gimė blogi ir todėl daro nusikaltimus?
– Taip. Ir tai labai baisu matyti. Aš, žinoma, esu aukų pusėje, ir mūsų organizacija ieško geriausių advokatų ir priemonių, kaip nuteisti nusikaltimus atliekančius asmenis, nes kito kelio, kaip stabdyti prekybą žmonėmis, nematome.
Tačiau visuomenė tikrai daug prisidėjo prie šios problemos augimo – jaunimas apleistas, žmonės neužimti, nepadaryta jokio veiksmo, kad jauni žmonės būtų ištraukti iš nusikaltėlių, ruošiančių sau pamainą, žabangų.
Kita kalba yra apie prostitucijos organizatorius. Matome tarp jų ne tik vyrų, bet ir moterų. Pastarosios pačios kažkada buvo išnaudotos. Nėra paprasta įvertinti žmogų. Teisme yra barjeras: štai auka, štai kaltinamasis. Taip, kai turi Baudžiamąjį kodeksą savo rankose, būna juoda ir balta, bet psichologiškai nagrinėjant asmenis daug niuansų galima juose rasti.
– Jūsų organizacija padeda ne tik žmonėms, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, bet ir asmenims, kurie patyrė seksualinę prievartą smurtą, tiesa?
– Išties, vykdydami savo veiklą ėjome į šalies gilumą ir viso proceso eigoje pamatėme, kad yra nusikaltimų, kurių specifika nėra toli nuo prekybos žmonėmis. Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra labai didelis seksualinės prievartos mastas. Kai pas tave nukreipiamos aukos, pasakyti, kad ne, mes niekuo nepadėsime, važiuokite už 200 kilometrų? Nusprendėme, kad taip negalime pasielgti, turime padėti. Pasitarę ėmėme ginti ir nuo šių nusikaltimų nukentėjusius žmones.
Bus daugiau
Daugiau naujienų
- Rugpjūčio 8, 2025
Gyventojų patogumui Norkaičių k. prieigose bus įrengtas apšvietimas
Jau visai greit vykti maršrutu Tauragė–Norkaičiai bus dar patogiau – dar šiemet Norkaičių k. prieigose bus įrengtas apšvietimas! Tauragės rajono savivaldybė pasirašė sutartį su IĮ „Elmonsta“ dėl apšvietimo įrengimo Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4524 Tauragė–Norka
- Rugpjūčio 8, 2025
Smurtas, chuliganizmas ir internetinės apgavystės – policija pradėjo ikiteisminius tyrimus
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarosiomis dienomis užfiksuotus nusikalstamus įvykius Šilutės, Šilalės rajonuose ir Tauragėje. Smurto atvejai2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.30 val. Šilutės r., Macikų k., blaivus vyras (gim. 1957 m.) sukėlė fizinį skausmą blaiviai moteriai (gim. 1966 m.
- Rugpjūčio 8, 2025
Eglės Vakarinaitės septetas „JAZZ'STRADA“
Jau tradicija tapo, jog rugpjūčio viduryje, Tauragės džiazo festivalis vieną koncertą organizuoja Jurbarko krašte. Reikia pripažinti, kad Smalininkų senojo uosto parkas tiesiog prašyte prašosi įdomaus koncerto, o kasmet gausėjanti publika įrodo, kad mėgsta ir myli šią vietą, vertina gerą, kokybišką muz
- Rugpjūčio 7, 2025
Via Lietuva informuoja apie pokyčius magistraliniame kelyje A12 (ties Butkelių ir Taurų k.)
Via Lietuva informuoja apie magistralinio kelio A12 (ties Butkelių ir Taurų k.) permainas – šalia pagrindinio kelio bus įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, o sankryža, esanti Taurų k. (ties Balskų ir Alėjos gatvėmis), bus pertvarkoma į žiedinę sankryžą. Darbai bus atliekami Via Lietuva ir AB „Kauno tiltai“ pasira&
- Rugpjūčio 7, 2025
Tauragės autobusų parko vadovo gyvenimo kelyje – naujas posūkis
Liepos 31-oji- paskutinė Tauragės autobusų parko direktoriaus Rimanto Martinavičiaus darbo diena. Pasak ilgamečio įmonės vadovo, išeidamas užtarnauto poilsio, pareigas jis palieka jauniems, iniciatyviems, naujų minčių ir idėjų turintiems žmonėms. Su R. Martinavičiumi kalbamės apie jo keturias dešimtis metų trukusią karjerą vie&
- Rugpjūčio 7, 2025
M. K. Čiurlioniui dedikuotas penktasis Klaipėdos festivalis: muzikinė kelionė nuo klasikinio herojaus iki šiandienos žmogaus
Rugpjūčio 6–16 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) jau penktą kartą pakvies į Klaipėdos festivalį. Ištikimi operos, šokio ir simfoninės muzikos gerbėjai, laukiami ne tik naujojoje teatro salėje, bet ir dviejose netradicinėse, simboliškai prasmingose festivalio scenose – industrinėje „Klaipėdos en
- Rugpjūčio 7, 2025
Paros įvykių suvestinė: fiksuoti smurto, vagystės, sukčiavimo bei grasinimo atvejai
Policijos pareigūnai fiksavo įvairius teisės pažeidimus Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonuose. Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, turto vagystės, sukčiavimo, dingusio nepilnamečio paieškos bei grasinimų. Sveikatos sutrikdymo atvejai: 2025 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.00 val. Tauragės r., Liaudginų
- Rugpjūčio 7, 2025
Donatas Montvydas I Šviesa Tamsoje
- Rugpjūčio 7, 2025
Į parankę skurdui: ar dirbti neapsimoka?
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, kaime – trys iš dešimties. Tačiau regionuose skurdo rizika paliečia kur kas daugiau žmonių. Didžioji dalis jų neturi darbo arba gyvena iš pašalpų ir atsitiktinių pajamų. Tuo pat metu pastebima ir priešinga tendencija: trūksta net ir nekvalifikuotų darbuotojų, o
- Rugpjūčio 7, 2025
Tauragėje skelbiami nekilnojamojo turto elektroniniai aukcionai
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja apie artėjančius elektroninius nekilnojamojo turto viešuosius aukcionus, kurie vyks 2025 m. rugsėjo 9–10 d. Aukcione bus parduodamas: · Butas su bendro naudojimo patalpa – Stoties g. 41A-3, Tauragė; · Mo
- Rugpjūčio 6, 2025
Tauragėje skelbiamas negyvenamųjų patalpų Jūros g. 5 viešas nuomos konkursas
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia negyvenamųjų patalpų, esančių Jūros g. 5, Tauragėje, viešą nuomos konkursą. Patalpos yra poliklinikos pastate (unikalus Nr. 7798-1001-8014), nuomai siūlomos I aukšto patalpos, pažymėtos plane indeksais „1-14“ (36,89 kv. m), „1-15“ (8,93 kv. m), „1-16&ld
- Rugpjūčio 6, 2025
Šeštadienį Tauragės „Tauras" prieš Vilniaus Žalgirio B ekipą. Palaikome!
Rugpjūčio 9 dieną, šeštadienį, 14 valandą kviečiame tave į Vytauto stadioną, palaikyti Tauragės „Tauro" futbolo komandą TOPsport pirmos lygos dvikovoje prieš Vilniaus Žalgirio B ekipą! Laukia įnirtinga kova ir daug gražaus futbolo, komanda laukia tavęs! Bilietas į rungtynes tik 5 eurai.