Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus „Tauragės žinioms“ pareiškė esąs įsitikinęs, kad Tauragėje šešėlinė ekonomika egzistuoja, o verslas mūsų krašte gyvena ne ką prasčiau nei valstybės tarnautojai. Valdininko teigimu, versle atlyginimai mažėjo tik teoriškai, esą dalį algų savo darbuotojams verslininkai moka „vokeliuose“. Ką apie tokį savivaldybės administracijos vadovo požiūrį mano Tauragės verslininkai, įmonių savininkai?
Valerija Klimienė, IĮ „Gustina“ savininkė:
– Labai keistas toks valdininko požiūris. Gal jis ne pas mus Tauragėje gyvena, o Mėnulyje? Kaip galima sakyti, kad verslui šiandien gerai, kad algas verslininkai mažina tik teoriškai? Nesuprantu, kaip galima taip kalbėti. Jokių „vokelių“ mūsų įmonėje nėra, dauguma darbuotojų uždirba minimalų atlyginimą, juos teko stipriai mažinti. Ir tai džiaugiamės, kad nereikia etatų mažinti, kad nereikia nemokamų atostogų žmonių leisti. Kaip bebūtų skaudu, rudenį turbūt teks atsisakyti dviejų darbuotojų. Ką čia kalbėti – jei anksčiau mes, vaikiškų prekių mažmenininkai, per dieną parduodavome po vežimėlį, o būdavo laikai (ir ne prieš dešimtmečius), kad ir po aštuonis per dieną parduodavome, tai dabar per du mėnesius tik vieną nuperka. Gyvename nuo mėnesio iki mėnesio – jei laiku sumokame mokesčius, atlyginimus, lengviau atsikvepiame. Jei krizė truks ilgai, tikrai verslas neatlaikys.
Vidas Preikšaitis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, Tauragės apskrities darbdavių sąjungos pirmininkas:
– Net nežinau, apie kokius „vokelius“ galima kalbėti, kai verslui uždėta tokia mokesčių našta. Akivaizdu, kad po vadinamųjų „naktinių reformų“ labiausiai kenčia smulkusis ir vidutinis verslas, oligarchų valdomos įmonės klesti. Apsidairykime – kiek įmonių bankrutavo, nes nepaneša mokesčių naštos. Darbuotojai sutinka dirbti už minimalų užmokestį, kad tik liktų darbo vietose. Manau, verslui kaip tik reikia valdžios pagalbos. Iš Tarybos narių galėtų išplaukti iniciatyva įkurti verslo rėmimo fondą. Kaimo rėmimo fondas tai yra. Beje, verslo rėmimo fondai įkurti beveik visuose Lietuvos regionuose. Taip pat siūlau dažniau dalyvauti bendrose programose rajono verslininkams, valdžiai, Tarybos nariams ir įvairioms su verslu susijusioms asociacijoms bei sąjungoms – manau, būtų rasta daug verslo gelbėjimo būdų.
Mečislovas Lenktaitis, AB „Tauragės maistas“ vadovas:
– Nežinau, kaip jie iš viršaus viską mato, tačiau mes gyvenam sunkiai. Visi dabar sunkiai gyvena, tiksliau, tikrasis verslas sunkiai. Reikia dirbti, išgyventi, parduoti. Skaičiuojam kiekvieną centą. O šešėlis dabar yra visur – kur jo nėra.
Lijana Zinkevičienė, UAB „Onija“ vadovė:
– Tiesą pasakius, paskutiniu metu stengiamės daug dirbti ir tokių pasakymų bandom negirdėti. Manau, žmogus tiesiog pasakė nepagalvojęs. Gal jis su verslu nesusijęs, nebuvęs versle. Savo verslą žinau. Mūsų bendrovė greičiausiai viena pirmųjų įsivedė apskaitos programą. O apie kitus negaliu kalbėti. Žinoma, visko būna.
Sigitas Mičiulis, IĮ „Bremena“ vadovas:
– Sunku pasakyti, kaip iš tiesų yra. Tiesa ta, kad verslumas Lietuvoje žymiai mažesnis negu Europos Sąjungoje. Oficialūs skaičiai, kuriuos pateikia Darbo birža apie nedirbančius asmenis, dažnai kaip tik ir slepia tą „šešėlį“. Kaip rodo užsienio patirtis, pavyzdžiui, Danijoje 55 procentai darbingo amžiaus gyventojų moka valstybei mokesčius, o Tauragės rajone – 29 procentai. Neaišku, kur ir ką dirba apie 22 tūkstančius darbingo amžiaus žmonių. Verslui našta užkrauta didžiulė, ekonominio sunkmečio presas labiausiai spaudžia smulkųjį ir vidutinį verslą. Bėda ta, kad valdžia nenori priimti būtinų sprendimų, o priima populistinius, kadangi artėja rinkimai ir politikai nenori kiršinti žmonių. Šiuo metu verslo sąlygos tikrai sudėtingos, biurokratija klesti.
Keletas kitų „Tauragės žinių“ kalbintų verslininkų sakė nenorį viešintis ir išsakyti savo nuomonės, nes kalbėti šia tema jiems sunku.
Kalbino Ramunė Ramanauskienė ir Karina Sėrikova
