Prieš savaitę parduotuvę-studiją „Medetka“ atidariusi medikė Loreta Einiuvienė dar nepatyrė klientų antplūdžio, nors netradicinės medicinos gerbėjų ir šiaip geros širdies žmonių į parduotuvę užsuka kasdien. Moteris supranta, kad sveiki produktai lobių jai neatneš. Vis dėlto svarbiausia – tobulėti dvasiškai ir padėti tai padaryti kitiems.
Svajonėse – vaistažolių plantacija
Parduotuvėlėje – gausybė prekių norinčiam pradėti gyventi sveikesnį gyvenimą. Daugiausiai tai iš ekologinių ūkių surinktos vaistažolės, indiški prieskoniai, sėklos, įvairūs aliejai, medus.
Tačiau pagrindinį dėmesį moteris skiria vaistažolėms. Sako, kad jai patinka „su jomis turėti reikalų“. Pasak Loretos, vaistažolių rinkimas, karpymas, džiovinimas – jos hobi, aistra, nusiraminimo šaltinis. Sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris pabrėžia, kad kiekvienas turi atrasti savo žolę.
– Net yra tokia nuomonė, kad žoles reikėtų derinti pagal temperamentą: ar žmogus sangvinikas, ar cholerikas, ar flegmatikas, ar melancholikas. Aš pati jau atradau savo žolę – tai katžolė. Gerdama šios žolės nuovirus, susireguliavau spaudimą, pagerėjo virškinimas, miegas, širdies darbas. Žmogus turi save stebėti ir pamatys, ar žolė padeda, ar ne. Beje, vaistažolių arbatą reikia gerti 21 dieną, – pastebėjo Loreta.
Parduotuvėje-studijoje „Medetka“ yra valančios šlapimo takus, mažinančios kraujospūdį, gerinančios kepenų darbą, raminančios ir kitokios arbatos. Gausu ir įvairiausių prieskonių, kurie, pašnekovė tikina, naudojami ne tik patiekalams gardinti, tačiau ir sveikatai stiprinti, gydytis, valyti organizmui.
– Yra žmonių, kurie teigia, kad prieskoniais išsigydė vėžį, – apie neatrastas prieskonių galias pasakojo Loreta.
Loretos teigimu, paskutiniu metu žmogus labai atitolo nuo gamtos, o juk iš tiesų viskas, ko mums reikia, yra po mūsų kojomis – tereikia pasilenkti ir nusiskinti.
– Manau, jei žmogui skirta kokia nors liga, begydydamas ją, jis turi tapti tos srities profesionalu ir dar padėti kitiems susirgusiems, – sakė verslininkė.
Loreta „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad jos tėvai visą gyvenimą buvo daržininkai, o tėtis ypač domėjosi vaistažolėmis. Gal todėl dar iš vaikystės ji atsinešusi polinkį „suleisti rankas į žemę“. Šiuo metu moters didžiausia svajonė – turėti savo vaistažolių plantaciją.
– Vaistažolės reikalauja daug laiko, kantraus darbo, be to, yra iškelti dideli reikalavimai norinčiam verstis vaistažolėmis. Todėl jei svajonė išsipildytų, manau, vaistažolių plantacija būtų visos mūsų šeimos darbas, – svarstė moteris.
Laukia norinčių tobulėti
Loreta pabrėžia, kad „Medetka“ – ne tik parduotuvė, tačiau ir tobulinimosi studija.
– Neseniai baigiau psichologijos mokslus. Labai norėčiau, kad įgytos žinios praverstų padedant žmonėms dvasiškai tobulėti. Dar konkrečiai nežinau, ar konsultuosiu atskirus žmones, ar dirbsiu su grupėmis, tačiau aiškiai suvokiu, kad tai bus betarpiškas bendravimas, galbūt kažkokie susibūrimai, kurių metu diskutuosime sveikos gyvensenos temomis, galbūt iš vaistažolių pasigaminsime natūralių kremų. Laukiu studijos lankytojų pasiūlymų – ko jie labiausiai trokštų, ko pasigenda, kaip galėčiau padėti, – teigė pašnekovė.
L. Einiuvienė prisipažįsta, kad jau yra įgijusi tris specialybes – medikės, beje, studijas baigė raudonu diplomu, socialinės darbuotojos ir psichologės. Mokytis šiai moteriai tas pats, kas užsiimti mėgstama veikla.
– Net nežinau, kodėl taip yra, tačiau ko besiimčiau, man viskas įdomu: ar renku vaistažoles, ar dirbu sode, skaitau, mezgu ar gaminu valgį, konservuoju ar galų gale studijuoju – viskas pasiseka, – šypsosi Loreta.
Anot verslininkės, kiekvienas žmogus jai – mokslinis darbas: norisi išstudijuoti, padėti.
– Jei žmogus pasirengęs keistis, pagalbos studijoje jis tikrai ras. Svarbiausia, kad jis už kažko užsikabintų, tada prasidės svarbioji dalis – savistaba, – teigė į Rytų filosofiją ir mediciną besigilinanti moteris.
Prekės – tik fonas
Loreta prisipažįsta, kad niekada nesvarstė, jog taps verslininke, beje, tokia ji net ir nesijaučia esanti. Loretos didžiausias noras – ne užsidirbti, tačiau padėti žmonėms.
– Studijuoti žmogų, jam padėti – man tikras malonumas. Visada tokia buvau. Tačiau šventa tiesa ta, kad viskas su laiku sugrįžta – ir išspinduliuotas blogis, ir dovanotas gėris, – teigė Loreta.
Moteris sako labai mylinti žmones ir norinti juos priimti, tačiau priėjimą prie jų rasti nelengva:
– Priimti žmones, juos suprasti mokausi kasdien. Ne visada lengva, tačiau tai didelis mokslas, reikalaujantis kantrybės.
Loreta laikraščiui pasakojo, kad verslą kūrė sunkiai, beveik iš nieko, tačiau labai padėjo jaunėlis brolis, artima draugė.
– Esu labai dėkinga parėmusiems. Ieškau ir daugiau rėmėjų-bendraminčių, kadangi vienai sunku. Tačiau jei būčiau maniusi, kad nepasiseks, nebūčiau net ir pradėjusi, – optimizmo nestokoja sveikuolė.
