„Verslininkai ir ekonomistai sutartinai kalba – šalies ūkis lipa iš duobės. Vis dėlto ekonomikos atsigavimo spinduliai šildo ne visus Lietuvos kampelius... Mažesni miesteliai ir toliau lieka didžiųjų šešėlyje“, – skelbia šalyje vis labiau populiarėjantis ekonomikos mėnraštis „IQ“, žurnalo „The Economist“ partneris Lietuvoje. Tauragę „The Economist“ partneris įvardija kaip regioną, kurio ekonomikos atsigavimo požymiai niūrūs ar jų visai nėra.
Pasaulyje garsėja kontrabandininkais
Pasak „IQ“, rugsėjo pabaigoje didžiųjų bankų analitikai konstatavo, kad Lietuvos ekonomika kyla iš duobės. Nors dar šių metų pradžioje mažai kas tikėjosi teigiamų ekonomikos tendencijų, šiandien šiems metams prognozuojamas ne 1 proc., kaip skaičiuota, o jau 4 proc. bendrojo vidaus produkto augimas. Pagrindine ekonomikos atsigavimo tendencija laikomas eksportas.
Stipriausiais miestais verslo atsigavimo prasme „IQ“ įvardija Vilnių, Šiaulius, Panevėžį, Kauną, Kėdainius, Uteną, Telšius, kur išplėtota ūkinė veikla, veikia didelės pramonės įmonės.
Probleminiais šalies regionais įvardijamos Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Lazdijų, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių, Tauragės savivaldybės. Skelbiama, kad ypač periferinėse savivaldybėse, tokiose, kaip Tauragė, mažesnis atlyginimų vidurkis, gyventojai mažiau pajėgūs vartoti ir taip skatinti vietos verslą. Pagal investicijų lygį Vilniui apskritai sunku prilygti, o mažesnių miestų atsilikimas matuojamas dešimtimis kartų, – skelbia „IQ“.
„IQ“ teigia, kad investicijų ir ekonomikos atsigavimo debesys kol kas pakibę virš Mažeikių ir Jonavos regionų, kur dėl žaliavos ar energetinių išteklių kainos pelningai negali dirbti stambūs pramoniniai objektai. „Dar niūresnis dangus virš kelių periferinių regionų – Tauragės ir Ignalinos. Tiesa, pirmajame situacija gali būti ne tokia bloga, kaip rodo oficiali statistika, mat šis regionas garsėja kontrabandininkų veikla“, – niūrų Tauragės vaizdą piešia šalies ir pasaulio ekonomistai.
Nelaiko nusikaltėliais
Kad Tauragė – kontrabandos kraštas, nieko nebestebina. Pavyzdžių nereikia ieškoti toli. „Tauragės žinios“ pakalbino keletą pašnekovų, kurie atvirai papasakojo, kaip šeimos biudžetą taupo kontrabandos sąskaita.
– Kurą į savo automobilio baką jau kelerius metus pilu kontrabandinį ir nematau tame nieko blogo. Turiu nuolatinį pardavėją, kuris mane aprūpina kuru, pargabentu iš Kaliningrado srities, – sakė anonime paprašiusi likti tauragiškė.
Moters teigimu, jos kuro tiekėjas – geras ir doras žmogus, pensininkas. Daug pelno, parduodamas pažįstamiems kontrabandinį kurą, jis neturi. Jei ne jis, mašiną turbūt reikėtų pastatyti į garažą ir vaikščioti pėsčiai, nes kuro degalinėse ji neįpirktų.
Nestebina ir tai, kad retas tauragiškis kontrabandininkus smerkia, retai kada visuomenėje jie laikomi tikrais nusikaltėliais. Kai kitaip užsidirbti duonos galimybių nėra ar neieškoma, gelbsti kontrabanda.
– O kodėl turėčiau šiuos žmones smerkti? Juk jie ne žmogžudžiai, – žurnalistei sakė vienas smulkusis Tauragės verslininkas.
Apie rūkalų kontrabandą Tauragėje po keliskart per savaitę visuomenę informuoja muitininkai ir pasieniečiai. Tačiau nuolatiniai jų reidai vargu ar kraštą nuo šio skaudulio išgydys. Viena paskutiniųjų sėkmingų pareigūnų operacijų Tauragėje vykdyta savaitgalį. Taurų kaimo autoservise sulaikytas pusės milijono litų vertės kontrabandinių rūkalų krovinys. Sulaikyti ir įtariamieji – trys tauragiškiai P. S., G. S. ir M. M.
Verslas atsigauna?
Tačiau Tauragės verslo informacinio centro vadovė Laura Stirbienė nelinkusi sutikti su pesimistinėmis ekonomistų prognozėmis ir išvadomis. Jos nuomone, verslas Tauragėje atsigauna, o kituose pasienio rajonuose kontrabandos mastai esantys didesni nei Tauragėje.
– Mūsų miestui kažkodėl prilipo kontrabandininkų etiketė, – „Tauragės žinioms“ sakė L. Stirbienė.
L. Stirbienės teigimu, pastaruosius du mėnesius pastebima, kad Tauragės verslas lipa iš duobės. Tai esą matyti iš padidėjusio eksporto, užsienio investitorių domėjimusi Taurage.
– Verslininkai pradėjo aktyviau žvalgytis finansinės paramos naujoms investicijoms. Be abejo, jie dar neatgauna optimizmo, nejaučia stabilumo, nes dažniausiai užsakymai būna trumpalaikiai, – sakė L. Stirbienė.
Tačiau greito šuolio L. Stirbienė tauragiškiams nežada. Nors atleisti darbuotojai, jos žiniomis, priimami į darbus vėl, bet labai atsargiai.
– Manau, kad gyventojai dar negreit galės atsitiesti ir optimistiškiau žiūrėti į priekį. Be abejo, ta nuostata keistųsi, kuriantis naujoms darbo vietoms. Tauragė potenciali pritraukti investicijoms, bet būtina gerinti verslo infrastruktūrą, skatinti verslą, – mano L. Stirbienė.
Vėl emigruoja
Oficialus nedarbas Tauragės rajone šiandien siekia 14,6 procento. Tai reiškia, kad apie 15 iš 100 darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Šalies nedarbo procentas – 14,3 proc. Mažiausias nedarbas šiuo metu Neringos savivaldybėje – 5,1 proc., didžiausias Ignalinos – 19,6 proc.
– Rugsėjo 1-ąją nedarbas Tauragėje buvo 15 procentų. Šiandien jis truputį mažesnis. Viena priežasčių – griežtesnė bedarbių apskaita, šiek tiek daugiau užregistruojama ir darbo vietų, – „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės darbo biržos vadovas Mindaugas Macas.
Apie Tauragės krašto perspektyvą nedarbo mažėjimo atžvilgiu Tauragės darbo biržos vadovui šiandien sunku kalbėti.
– Jei Tauragėje registruojamas vidutinis atlyginimas vienas mažiausių šalyje, galima spėti, kad verslas nėra skaidrus, – sakė M. Macas.
Pasak M. Maco, nors praėjusią žiemą daugybė emigrantų, ypač iš Airijos, grįžo gimtinėn, šiandien jie vėl kelia sparnus ir dažniausiai renkasi Skandinavijos šalis, nes pasiūlyti europietiškų atlyginimų Tauragės darbdaviai neišgali.
Vidutinė alga beveik perpus mažesnė
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šių metų II-ąjį ketvirtį buvo 2055,8 lito. Palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu jis išaugo 1,2 procento.Tauragės mokesčių inspekcijos duomenimis, Tauragės rajone vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių – 1351,2 Lt. Pasak Tauragės mokesčių inspekcijos atstovo spaudai Laimono Rimkaus, šiuo metu Tauragėje dirba ir mokesčius moka 11594 žmonės (600 daugiau nei I-ąjį metų ketvirtį). Nemokamų atostogų II-ąjį metų ketvirtį Tauragės įmonėse priskaičiuota net 43893 dienos.
