2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Tauragėje gaminamos blizgės – žūklės klasika

  • Įkelta: 2018-06-20
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Ilgametės tradicijos

Buvusių „Skaičiukų“ vienose iš patalpų įsikūręs Raimondas Vidra įrengimus blizgių gamybai įsigijo iš tuo metu bankrutuojančios įmonės. Vyras pasakojo, kad „Skaičiukai“ šalia skaičiavimo mašinų gamybos vykdė ir gretutinių veiklų, kurių viena – blizgių presavimas. Išparduodamus štampus ir kitą įrangą įsigijęs Raimondas ėmėsi savo verslo – įkūrė įmonę pavadinimu „Zumpė ir ko“.

– Kada skaičiavimo mašinų gamykla bankrutavo, tada pirko čia kas ką išmanė. Aš šitą pastatą nusipirkau, pagrindinę įrangą ir ėmiausi verslo. Kadangi esu baigęs Žemės ūkio universitetą, turiu inžinieriaus specialybę, techniniai dalykai nesvetimi. Tada kaip ir vienas pradėjau, dabar ir sūnus padeda, – apie verslo pradžią pasakojo R. Vidra.

„Vartiklės Tauragėje buvo pradėtos kaldinti 1962 metais – iš viso 36 pavadinimų ir 22 išlinkių blizgės. Tauragės blizgės, be abejo, lėmė šių spinin­go masalų konstravimo tradicijas Europoje. Daugelis Tauragė­je sukurtų modelių šiek tiek modifikuoti ir toliau sėkmingai ga­minami su pasaulinio garso firmų žymekliais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad lietuviškos vartiklės gimė Tauragėje, didelių vandenų pašonėje, o ten žūklės sąlygos labai įvairios. Tad po atrankos išlieka tik labai geri masalai,“ – rašo tinklaraščio gowild.lt autorius Viktoras Armalis, pats išbandęs žvejybą tauragiškėmis blizgėmis „Jūra“, „Jūratė“.

R. Vidra teigė, jog pernai atšventė pirmosios blizgės pagaminimo Tauragėje 55 m. jubiliejų.  Esą kuomet Tauragėje buvo pradėtos kaldinti blizgės, didieji dabar populiarūs užsienio gamintojai šios veiklos dar net nebuvo pradėję.

Upių vardai

Darbuotojų kaita „Zumpė ir ko“ nedidelė – „kojomis į priekį iš čia tik išneša“, – juokavo Raimondas. Dauguma jų – žvejai entuziastai, besidomintys įvairių rūšių žūkle. Vienas pirmųjų darbuotojų – Juozas Razokas, įmonėje pradirbo 18 metų. Pats Raimondas žurnalistei teigė nesantis „užkietėjęs“ žvejys, greičiau mėgėjas.

Pavadinimas „Zumpė“ įmonei pasirinktas neatsitiktinai – taip nuo seno tauragiškiai vadina Keramikos molio karjerus – tvenkinius. Prie šio vietovardžio atsiradimo istorijos tikina prisidėjęs ir pats Raimondas su bendraamžiais, dar tais laikais, kai prie tvenkinių leido vaikystę.

 – Kada buvo tie karjerai, mes, būdami vaikai, eidavome maudytis. Aš pats esu 1956 m. gimimo. Buvo toks berniukas, lenkų kilmės, jo vardas buvo Bronius. Tada sakydavo Bronečikai, neik prie Zompos. Zompa reiškia kalnakasių vandens surinkimo tvenkinį po žeme. Tai mes ir pavadinom Zumpe, taip ir liko, – prisiminimais dalijosi Raimondas.

Nedideliame ceche gimsta blizgės – mėgėjiškai ir sportinei žūklei skirti dirbtiniai metaliniai masalai. Produkcija gaminama dažniausiai iš įvairių metalų – plieno, vario arba žalvario. Įmonė gamina ir kitokius masalus žvejybai svarelius poledinei bei jūrinei žūklei, švino gaminius, putplasčio dėžutes, plūdes, skritulius. Visiems šiems gaminiams turi susikonstravę atskirą įrangą.

Pagrindinis įmonės asortimentas – hidronimais pavadintos per 28 blizgių (vartiklių) rūšių. Jomis žvejojamos lydekos, starkiai bei kitos plėšrios žuvys. Anot tyrinėtojų, tiek lydekos, tiek daugumas plėšriųjų žuvų atakuoja spindin­čius (refleksuojančius) masalus ir beveik visada – masalą, kuris joms primena dažniausiai pasitaikanti grobį. Blizgės žaismas vandenyje plėšrioms žuvims puikiai primena tai, ką pačios ne­seniai sumedžiojo. Vartiklės savybės priklauso nuo jos formos ir išlinkio (profi­lio konfigūracija), o tik paskui svarbus šių dviejų ypatybių ir svorio santykis. Pagrindinis blizgės klasifikacinis požymis – iš­linkis.

 – Blizgių modelių turime maždaug 28. Visos jos skirtingos pagal formą, ir visos jos turi savo pavadinimus – Jūratė, Jūra, Minija, Dubysa, Šešuvis, Akmena, Gintarėlis. Tie pavadinimai dar nuo Skaičiukų laikų išlikę, – prekių arsenalą aprodė verslininkas.

Anot minėto tinklaraštininko V. Armalio, blizgė „Jūra“ tapusi žūklės klasika, kurią kopijuoja ir didieji žvejybos reikmenų gamintojai. „Jūrą“ pri­menančią blizgę gamino vokiečių kompanija D.A.M. ir pavadino savo modelį „Effzet“. Šis masa­las taip pat tapo klasikiniu – jį galima pamatyti daugelyje žūklės įrankių katalogų“, – rašo jis.

Nišinė rinka

Žvejybos prekių rinka – specifinė, ir nėra labai plati. Tai nišinė produkcija. O žvejų, anot Raimondo, iš dalies mažėja, – jaunimas šiais laikais turi ir daug kitokių pramogų.

– Jeigu „Skaičiukai“ pagamindavo visai Tarybų Sąjungai apie 120 tūkst. vienetų blizgių per mėnesį, tai „Zumpė ir ko“ tiek pagamina per metus. Mes pagamintume ir daugiau, bet rinka realizacijai ne begalinė. Rusai prekiavo tik su socialistinėmis šalimis, mes gaunam užsakymų į egzotines šalis – Izraelį, Šri Lanką, Urugvajų, – teigė R. Vidra.

Bendradarbiaujama bemaž su visomis žūklės priemonių parduotuvėmis Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Per 18 metų patirtį Raimondas teigia sukūręs santykius su klientais, grįstus pasitikėjimu. Mat naujų žaidėjų į rinką neateina, o esami vienas kitą jau gerai pažįsta. Tačiau „Zumpė ir ko“ Lietuvoje ne vienintelė blizgių gamintoja, yra konkurentų.

Anot Raimondo, nedidelės įmonės privalumas – lankstumas. Nors mažmenine prekyba „Zumpė“ neužsiima, užsakovų pageidavimu gali būti pagaminti ir kitokie modeliai, negu siūlomi kataloge. Ir tai padaroma greitai – darbuotojai pakoreguoja blizgės faktūrą, spalvas, reikalui esant, per vieną dieną.

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais. 

Kitą savaitę verslo ir eksporto skatinimo organizacija „Versli Lietuva“ Tauragėje įsteigs trečiąjį šalyje bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jauno verslo vystymosi skatinimo centrai, pritaikyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus. Naujos patalpos bus pritaikytos „freelanceriams“, kurie nemokamai galės naudotis kompiuterizuota darbo vieta ir specialistų konsultacijomis.

Žvejybos tinklų gamybos įmonė UAB „Egersund Net“ jau įgyvendina naujo profesinio mokymo – pameistrystės programą.  Po „Saugaus darbo garanto“ (SDG) ir įmonės vykdytų mokymų, 10 asmenų sėkmingai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, skelbia Teritorinė darbo birža.

Prieš šešis metus atsidariusią piceriją „Piri piri“ šiuo metu valdo nauja savininkė Edita Acas. Ryžtinga moteris tikina, kad per metus spėjo pakeisti įmonės personalą, išplėsti meniu ir net perkėlė verslą į erdvesnes patalpas. „Viską darome dėl klientų: čia daugiau vietos automobiliams, saugiau vaikams, erdviau pietaujantiems,“ – tikino verslininkė.

Pavasarinė sėja jau ant nosies ir rūpestingi daržininkai bei sodininkai parduotuvėse žvalgosi sėklų, substratų, trąšų. Gausų sodo prekių asortimentą siūlo prieš dvi savaites Šilalės gatvėje duris atvėrusi nauja parduotuvė  „Kad augtų ir  žydėtų“. Parduotuve mamai rūpintis padeda 26 metų tauragiškė Greta Kavaliūnaitė, kuri  gerovę Vokietijoje iškeitė į meilę Lietuvai.

 

Prasidėjo antrasis Tauragės rajono savivaldybės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centru inicijuoto projekto „Creativity Lab“ ciklas, kuriuo siekiama ugdyti moksleivių asmenines kompetencijas. Prie projekto prisijungė nauji įvairių sričių specialistai, nusprendę pasidalinti savo patirtimi.

Praėjusį pirmadienį Tilžės pl. 10 atidarytas naujas autoservisas-parduotuvė „Autrida“ bei rankinė automobilių plovykla „Stymita“. Verslo idėja tauragiškiams Donatui Klumbiui ir Remigijui Visockiui kilo iškart sužinojus apie strategiškai patogioje vietoje, ties magistraliniu keliu Šiauliai-Kaliningradas, nuomojamas patalpas. Vaikinai subūrė profesionalų kolektyvą, servisą aprūpino naujausiais įrankiais bei technologijomis, o klientų patogumui įrengė laukimo zoną.

Prieš savaitę Vytauto gatvėje, 91 numeriu pažymėtame name duris atvėrė picerija „Kings pica“ . Tauragiškių širdis nauja maitinimo įstaiga bandys užkariauti jau gerai pažįstamais skoniais ir visiškai naujomis, dar niekur neragautomis picomis bei burnoje tirpstančiais šonkauliukais.  

Kasmetiniuose Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos organizuojamuose apdovanojimuose, kurie atspindi šalies įmonių sėkmingą veiklą, eksporto plėtrą, įvertinta AB „Vilkyškių pieninė“ įmonių grupė. Bendrovės generaliniam direktoriui įteiktas apdovanojimas už sėkmingus praėjusių metų eksporto rezultatus, kurie išaugo 40 proc. 

2013-aisiais įsikūręs Tauragės odontologijos centras (TOC) metų įmonės apdovanojimuose buvo pripažintas geriausia 2017-ųjų paslaugų sektoriaus įmone. Jo vadovas Laurynas Jarutis džiaugiasi gausėjančiu įmonės kolektyvu, inovatyvia įranga, planais persikelti į naujai statomą „Šimtmečio“ verslo centrą bei augančia bendrovės apyvarta, kuri jau keletą pastarųjų metų siekia iki pusės milijono eurų. Geriausios metų įmonės vardą TOC pelnė ne tik už augančius tiesioginės veiklos rodiklius, bet ir už labdaringą veiklą – per pastaruosius metus įmonė mecenavo nemažai Tauragėje vykusių renginių. Odontologas-burnos chirurgas L. Jarutis „Tauragės žinioms“ papasakojo ne tik apie besiplečiantį šeimos verslą, bet ir apie gyvenimo filosofiją, paremtą žmogiškumu, optimizmu ir tradicijų puoselėjimu.