2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Didžiausias siuvyklos turtas – kruopštūs darbuotojai

  • Įkelta: 2018-07-10
Saliamona ČERNIAUSKAITĖ

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo..

Ant išlikimo ribos

R. Stružeckienė pasakojo, jog pastaraisiais metais siuvimo pramonė geru uždarbiu pasigirti negali. Esą užsakovų gretas negailestingai praretino konkurencija, o paslaugų kainos krenta, mat drabužių rinką užkariauja masinė produkcija ir kiniškos prekės.

– Šį verslą įkūrėme prieš dvidešimt ketverius metus, kitais metais būtų sidabrinis jubiliejus, jeigu jo sulauksime. Dabar iš tikrųjų esame ant išlikimo ribos. Užsakymų  kiekvienais metais mažėja, kadangi konkurencija yra didžiulė. Pavyzdžiui Ukraina, Baltarusija siuva žymiai pigiau, o pas mus labai dideli mokesčiai. Kol buvo litai – viskas buvo puiku, galėjome normaliai išgyventi, bet atsiradus eurams, iš tiesų viskas labai pasikeitė. Aš nekalbu apie kitą verslą, omenyje turiu tik siuvimą. Kainų pakilimas yra didelis, – nelengvais iššūkiais išlaikyti verslą dalijosi R. Stružeckienė. 

Anot verslininkės, siuvykla dešimtmetį bendradarbiavo su Londone esančiais mados namais, kurie buvo registruoti Lietuvoje. Siuvo labai gražias, įvairias progines suknutes, palaidines moterims, įkainiai buvo pakankamai geri.

– Bankrutavo jų įmonės, esančios Lietuvoje. Pernai viena, o šiemet ir antrąją ištiko toks pats likimas. Dėl kokių priežasčių taip atsitiko, nežinau. Prieš mėnesį įspėjo ir nutraukė sutartį. Kadangi įmonė yra maža, tai mums labai atsiliepė, – sakė moteris.

Žaislai olandams

Daug metų įmonė sėkmingai dirba su Kaune registruota Lietuvos-Danijos tekstilės įmone LTP. Siuva vaikiškus, moteriškus laisvalaikio rūbus. Be to, jau septyniolika metų siuva žaislus olandų įmonei „Keptin-Jr“. Anot ponios Raselės, pradžioje šios firmos užsakymų buvo kiek mažiau, o paskui išaugo nuo 12 iki 24 tūkst. žaislų per mėnesį. Dizainą paruošia patys olandai. Pagramantyje produkcija pasiuvama, išlyginama, supakuojama į dėžes ir pristatoma užsakovams. Žaislai keliauja į Olandiją. Anot ponios Raselės, jie pagramantiškių gaminiais yra patenkinti, nors šioje gamyboje reikalingas begalinis kruopštumas. Tai drugeliai, „migdukai“, įvairios lėlės, zuikiai. Medžiagos natūralios, augaliniai dažai. Tačiau ir šių žaislų poreikis sumažėjo – dabar užsakoma iki 6 tūkst.

– Sumažėjo, matomai, todėl, kad yra perpildyta rinka. Čia labai pasireiškia kinai, – svarstė R. Stružeckienė. 

Įmonės „Keptin-Jr“ savininkas Willem Flendrie kasmet lankosi Lietuvoje. Ir šiemet ruošiasi apsilankyti Pagramantyje. R. Stružeckienė poną Willem Flendrie apibūdina kaip labai nuoširdų, rūpestingą verslininką, iš kurio išgirsta patarimų, kaip plėtoti verslą. Kartą lankydamasis jis sakė: „Kokie jūs turtingi, kiek daug žemės, kokios prabangios jūsų durys...“ (Jie labai vertina natūralią medieną, paaiškino verslininkė).

Įmonės vadovė Raselė Stružeckienė teigė, jog bėgant laikui, verslininkui reikia ieškoti naujų idėjų, sumanymų.

 – Šiais žaisliukais viena firma bandė prekiauti Lietuvoje, bet tai nepasiteisino. Tačiau kiek mes šiuo metu turime darbuotojų, darbo užtenka, siuvant minėtus laisvalaikio rūbus, – kalbėjo siuvyklos direktorė.

Pasišventusios siuvėjos

Siuvykloje šiuo metu dirba 23 žmonės, daugiausia moterys. O techninėn pagalbon skuba šeimos vyrai: trys sūnūs ir vyras Remigijus. Anot R. Stružeckienės, didžiausias įmonės turtas – atsidavusios darbuotojos. Nors atlyginimai siuvykloje nedideli, nepaisant rinkos iššūkių verslininkė stengiasi užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas.

– Iš tikrųjų nėra pas mus dideli atlyginimai, daugiausia minimumas. Prie siuvimo daugiau neišspausi, o kai užsakymų buvo, tai ir atlygis didesnis buvo. Buvo didelė apyvarta, dirbo dvi pamainos, apie keturiasdešimt žmonių. Dabar visos darbuotojos, kurios yra likusios, dirba nuo pat siuvyklos įsikūrimo. Mes visos dirbam iš idėjos. Siuvėjos darbas yra sunkus. Čia reikia ir pasišventimo. Aš visa tai labai branginu. Praktiškai siuvėjų dabar, turbūt, neberuošia, kad atsiųstų praktiką atlikti, tokių atvejų nepasitaiko. Ten, kur aš baigiau – Klaipėdos technikos mokykloje, dabar neberuošia. Pas mus siuvėjos dirba iš Šilalės, Tauragės, važinėjasi ir iš Skaudvilės. Yra poilsio kambarėlis, kuriame galima kavos atsigerti, papietauti. Mes visos esame draugiškos, paprastos, jaučiamės kaip viena šeima, – teigė vadovė, pridūrusi, jog savo darbuotojomis didžiuojasi, džiaugiasi jų nuoširdžiu darbštumu.

R. Stružeckienė teigė tikinti laimingu rytojumi. Moteris turi daug kūrybinių planų, svajoja sukurti kažką ir savo. Kad užsidarytų siuvykla, tikrai taip nebūsią. Ypač žinant, kad ponios Raselės siuvėjos kelio pasirinkimas buvo neatsitiktinis, nes ji augo siuvėjų šeimoje. Jai pavyzdžiais nuo pat vaikystės buvo močiutė, mama.

Verslininkai Raselė ir Remigijus Stružeckai jau turi keturis anūkus. Ponios Raselės mintyse rezgasi svajonės, kaip išradingiau papuošti anūkėlius, galbūt kitus mažylius, tačiau ji dar nenorėjo atskleisti šių paslapčių. Ją tokioms svajonėms įkvepia anūkėlių džiaugsmas močiutės siūtais rūbeliais. Tuomet ir pagalvojo, o kodėl jų nepasiuvus kitiems vaikučiams.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais. 

Kitą savaitę verslo ir eksporto skatinimo organizacija „Versli Lietuva“ Tauragėje įsteigs trečiąjį šalyje bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jauno verslo vystymosi skatinimo centrai, pritaikyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus. Naujos patalpos bus pritaikytos „freelanceriams“, kurie nemokamai galės naudotis kompiuterizuota darbo vieta ir specialistų konsultacijomis.

Žvejybos tinklų gamybos įmonė UAB „Egersund Net“ jau įgyvendina naujo profesinio mokymo – pameistrystės programą.  Po „Saugaus darbo garanto“ (SDG) ir įmonės vykdytų mokymų, 10 asmenų sėkmingai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, skelbia Teritorinė darbo birža.

Prieš šešis metus atsidariusią piceriją „Piri piri“ šiuo metu valdo nauja savininkė Edita Acas. Ryžtinga moteris tikina, kad per metus spėjo pakeisti įmonės personalą, išplėsti meniu ir net perkėlė verslą į erdvesnes patalpas. „Viską darome dėl klientų: čia daugiau vietos automobiliams, saugiau vaikams, erdviau pietaujantiems,“ – tikino verslininkė.

Pavasarinė sėja jau ant nosies ir rūpestingi daržininkai bei sodininkai parduotuvėse žvalgosi sėklų, substratų, trąšų. Gausų sodo prekių asortimentą siūlo prieš dvi savaites Šilalės gatvėje duris atvėrusi nauja parduotuvė  „Kad augtų ir  žydėtų“. Parduotuve mamai rūpintis padeda 26 metų tauragiškė Greta Kavaliūnaitė, kuri  gerovę Vokietijoje iškeitė į meilę Lietuvai.

 

Prasidėjo antrasis Tauragės rajono savivaldybės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centru inicijuoto projekto „Creativity Lab“ ciklas, kuriuo siekiama ugdyti moksleivių asmenines kompetencijas. Prie projekto prisijungė nauji įvairių sričių specialistai, nusprendę pasidalinti savo patirtimi.

Praėjusį pirmadienį Tilžės pl. 10 atidarytas naujas autoservisas-parduotuvė „Autrida“ bei rankinė automobilių plovykla „Stymita“. Verslo idėja tauragiškiams Donatui Klumbiui ir Remigijui Visockiui kilo iškart sužinojus apie strategiškai patogioje vietoje, ties magistraliniu keliu Šiauliai-Kaliningradas, nuomojamas patalpas. Vaikinai subūrė profesionalų kolektyvą, servisą aprūpino naujausiais įrankiais bei technologijomis, o klientų patogumui įrengė laukimo zoną.