2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Rusaitė Tauragėje atrado verslo nišą – valgomas puokštes

  • Įkelta: 2018-07-25
Margarita RIMKUTĖ

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

Žuvų puokštės

Antoninos puokštes galima išvysti internete, „Facebook“ paskyroje „T. Antony“. Puokštės – ne tik vaisių ir gėlių kompozicijos. Jos gaminamos ir iš saldainių, sausainių. Jei puokštė skirta vyrui, gali būti pagaminta ir iš džiovintos žūvies arba dešrelių.

­– Pamenu, pirmąją padovanojau savo vyro močiutei. Ji buvo šokiruota, nebuvo mačiusi nieko panašaus. Sakė, kad pasiliks ir susidžiovins mano pagamintąją vaisių puokštę prisiminimui, ­ –pirmosios puokštės įvertinimą prisiminusi šypsosi Antonina.

Atsisakė Rusijos pilietybės

Antonina Lietuvoje ­gyvena jau ketverius metus. Puikiai kalba lietuviškai, ir, žurnalistės džiaugsmui, su tauragietišku akcentu. Moteris sako turinti lietuviško kraujo, iš čia kilusi jos močiutė. Tauragėje ji praleido nemažai vaikystės dienų.

­– Man Tauragė ­toks gražus miestas... Puiki vieta kurti šeimą, auginti vaikus. Jei Kaliningrade, vykdamas iš vieno miesto galo į kitą, trunki pusvalandį, čia ­– vos keletą minučių, ­– žavisi moteris.

Apsigyventi Tauragėje Antonina nutarė po keleto mėnesių pažinties su savo dabartinu vyru. Tauragiškiu. Rusijos pilietei įsitvirtinti Lietuvoje nebuvo taip paprasta. Teko atsisakyti Rusijos pilietybės.

­– Turėjau laikiną dviejų metų leidimą gyventi. Neturėjau sveikatos draudimo, o be to, niekas nenorėjo įdarbinti asmens, kuris Lietuvoje ­ tik laikinai. Praėjo du metai, kol sutvarkėme dokumentus. Teko įrodyti, jog mano močiutė buvo lietuvė, –­ pasakojo Antonina.

Dėžutės ­ iš Kaliningrado

Būdama vaiko priežiūros atostogose, Antonina susižavėjo valgomų puokščių gamyba. Ėmė domėtis. Pasinaudodama darbo biržos siūloma galimybe, išklausė floristikos kursus, įgijo šios profesijos įgūdžių, ekonomikos žinių. Ėmėsi verslo.

­– Jaučiau, jog apie puokščių gaminimą turėčiau sužinoti daugiau. Ėmiau bendrauti su Valgomų puokščių gaminimo asociacija Rusijoje. Jie man skyrė mokytoją, kuri mane konsultavo internetu, susiskambindavome vaizdo skambučiais. Ji man labai padėjo, sužinojau visą šių puokščių gamybos technologiją, kokias priemones patartina naudoti, –­ pasakojo Antonina.

Plėtodama neįprastą verslą, moteris susiduria ir su sunkumais. Be puokščių, ji dar gamina ir dovanėles, vadinamuosius „boksus“. Dovanas ruošia specialiai tam pagamintose medinėse dėžutėse, kurių, keista, Lietuvoje sudėtinga gauti.

­– Ieškojau, kas pagamintų. Mano vienintelis reikalavimas, ­ jog dėžutė būtų kokybiška, iš tvirtos medienos. Kur kreipiausi, niekas nenori apsiimti tokios gamybos. Siūlo dėžutę gaminti iš faneros, ko aš nenorėčiau. Kol kas po vieną kitą dėžutę parsivežu iš Kaliningrado. Tačiau muitinėje kyla labai daug klausimų, kam man tos dėžutės, kam tiek popieriaus, skirto puokščių gamybai, ­– verslo niuansus atskleidė Antonina.

Svajoja apie dirbtuves

Moteris užsiima puokščių ir dovanų ruošimu antrus metus. Anot jos, nors kol kas pelnas menkutis, tačiau klientų ratas sparčiai plečiasi.

­– Skambina, sako kažkada gavę dovanų mano gamintą puokštę ir norintys tokią pat dovanoti. Kartais per savaitę sulaukiu tik poros užsakymų, o pasitiko, jog vien per savaitgalį tenka paruošti 7–8 puokštes, – ­ pasakojo pašnekovė.

Moteris teigia svajojanti įkurti savo dirbtuves. Jau žino ir vietą ­ Stoties gatvėje. Tame pačiame pastate, kuriame šiuo metu pluša burnos chirurgai. Iki svajonės išsipildymo kol kas trūksta pinigų. Moteris ketina ieškoti jos idėja patikėsiančio investuotojo. Artimiausiu metu, kruopščiai apskaičiavusi galimą pelną ir nuostolius, parengs verslo planą ir tikės svajonės išsipildymu taip pamėgtoje Tauragėje.

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais. 

Kitą savaitę verslo ir eksporto skatinimo organizacija „Versli Lietuva“ Tauragėje įsteigs trečiąjį šalyje bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jauno verslo vystymosi skatinimo centrai, pritaikyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus. Naujos patalpos bus pritaikytos „freelanceriams“, kurie nemokamai galės naudotis kompiuterizuota darbo vieta ir specialistų konsultacijomis.

Žvejybos tinklų gamybos įmonė UAB „Egersund Net“ jau įgyvendina naujo profesinio mokymo – pameistrystės programą.  Po „Saugaus darbo garanto“ (SDG) ir įmonės vykdytų mokymų, 10 asmenų sėkmingai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, skelbia Teritorinė darbo birža.

Prieš šešis metus atsidariusią piceriją „Piri piri“ šiuo metu valdo nauja savininkė Edita Acas. Ryžtinga moteris tikina, kad per metus spėjo pakeisti įmonės personalą, išplėsti meniu ir net perkėlė verslą į erdvesnes patalpas. „Viską darome dėl klientų: čia daugiau vietos automobiliams, saugiau vaikams, erdviau pietaujantiems,“ – tikino verslininkė.

Pavasarinė sėja jau ant nosies ir rūpestingi daržininkai bei sodininkai parduotuvėse žvalgosi sėklų, substratų, trąšų. Gausų sodo prekių asortimentą siūlo prieš dvi savaites Šilalės gatvėje duris atvėrusi nauja parduotuvė  „Kad augtų ir  žydėtų“. Parduotuve mamai rūpintis padeda 26 metų tauragiškė Greta Kavaliūnaitė, kuri  gerovę Vokietijoje iškeitė į meilę Lietuvai.