2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Taršos mokesčiai kirs Tauragės autoverslui?

  • Įkelta: 2018-08-08
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

Naujas mokestis

Lietuva išlieka stabilia seniausių iš užsienio įvežamų transporto priemonių rinka Baltijos šalyse.  Beveik pusė (46,4 proc.) iš visų importuojamų automobilių yra 11–15 metų senumo. Negana to, ši amžiaus grupė ir toliau nesiliauja augusi – lyginant su 2017-ųjų antruoju ketvirčiu, tokio amžiaus automobilių rinkos dalis paaugo 2,6 proc. punkto.

Autotyrimai.lt duomenimis, truputį naujesni, 6–10 metų amžiaus automobiliai sudarė maždaug penktadalį visų importuotų transporto priemonių – 21,2 proc., ir per metus jų rinkos dalis sumenko 3,1 proc. punkto. Nuo 1 iki 5 metų senumo automobilių įvežta vos 9 proc. iš visų importuotų transporto priemonių.

Nenuostabu, kad aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sukėlė tikrą audrą. Jame numatytas akcizų padidinimas, automobilių pagal jų taršos lygį apmokestinimas bei lengvatos ne senesniems kaip šešerių metų automobiliams ir elektromobiliams. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį teigė, jog šis planas diskutuotinas ir net jam nesuprantamas. Vyriausybės vadovas kalbėjo apie svarstomą vienintelį galimą naują automobilių mokestį, skatinantį neįsigyti taršių automobilių – didesnis registravimo mokestis naujai įsigyjamiems seniems, labai taršiems automobiliams.

Seimo opozicijos atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad reikia mažinti oro taršą. Bet čia turi prisidėti ir žemės ūkio sektorius, ir geležinkeliai, ir viešasis transportas. „Dabar toks vaizdas, kad už viską turės sumokėti mažiausias pajamas turintys, tegalintys įsigyti 10 ar 15 metų senumo automobilius. Vyriausybės pasiūlytame plane nematome siūlymų apmokestinti išties taršius visureigius, kainuojančius ir po šimtą tūkstančių. Nusitaikyta į tuos, kuriems ir mašinos paprastas remontas yra pakankama našta, ką jau kalbėti apie papildomus mokesčius,“ – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pridūrusi, kad opozicijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šiam planui nepritars.

Viešojoje erdvėje didinamiems akcizams ironiškai nepritarė atlikėjas Marijonas Mikutavičius. O žinomas apžvalgininkas Audrius Bačiulis pasisakė dar griežčiau.

„Tai akivaizdus Skvernelio Vyriausybės noras sunaikinti didžiulę Lietuvos ekonomikos šaką, užsiimančia naudotų automobilių supirkimu, gabenimu, tvarkymu ir perpardavimu tiek Lietuvos, tiek užsienio pirkėjams.

Šiame versle sukasi dešimtys tūkstančių lietuvių, ypač iš provincijos. Už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų naudotų automobilių prekyba ir remontas sudaro tikriausiai didžiausią dalį smulkiojo verslo.

Lietuviai sukūrė ištisą prekybos kelią iš Vakarų Europos į pigių mašinų godžią posovietinę erdvę. Tai milijardinės lėšos, kurias mielai norėtų į savo kišenę nukreipti tiek Vokietijos automobilių gamintojai, tiek jų interesus Lietuvoje atstovaujantys naujų automobilių pardavėjai,“ – savo mintis „Facebook“ profilyje dėstė A. Bačiulis.

Tauragės rinka

Kad naujas planas palies Tauragę – išduoda dešimtys čia esančių stovėjimo aikštelių, kuriose prekiaujama automobiliais. „Tauragės žinių“ pakalbinti prekybininkai teigė, jog apie pusė čia esančių automobilių yra senesni nei 10 metų. Juos labiausiai perka ne tik atvykstantys latviai, lenkai, estai, bet ir lietuviai. 

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad lietuviai perka ne pigesnes, ne naujesnių metų, bet prabangesnes transporto priemones. Kol nėra apribojimų, manau taip ir išliks, pirks prabangesnį „BMW“ ar „Mercedes“. Jei atsiras apribojimai, pirks pigesnio modelio, tačiau su aukštesniu taršos standartu, – „Tauragės žinioms“ teigė automobiliais prekiaujantis Tomas.

Statistikos duomenimis, trys iš keturių į Lietuvą atvežamų naudotų transporto priemonių yra dyzeliniais varikliais. Anot tauragiškių, kol kas belieka tik spėlioti, kaip pasiskirstymą pagal degalų tipą pakeistų galimas taršos mokestis.

„Manau 9 iš dešimties Tauragėje parduodamų automobilių yra dyzeliniai. Bet noriu pasakyti, ne tai, kad mes tokius vežame, tokie važinėja ir Prancūzijoje. Benzininių labai mažai, reikia pripažinti, su dyzeliniu automobiliu važiuoti pigiau,“ – tikino Tomas.

Našta vargingiausiems

Automobilių pardavėjo Tomo nuomone, nauji mokesčiai gerokai sumažintų automobilių skaičių. Vyras tikino, jog jie taptų beveik neprieinami senjorams ir studentams.

– Žmonės perka automobilius už 2–3 tūkst. eurų, matau, kaip atiduoda paskutinius savo pinigus. Naujesnio, kainuojančio 5–6 tūkst., jie tiesiog neįpirks. „Euro 4“ ir „Euro 5“ standarto transporto priemonės gaminamos maždaug nuo 2010-ųjų metų. Juk brangs degalai, brangsta draudimai, – „Tauragės žinioms“ teigė prekybininkas.

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkės Giedrės Stulginskienės teigimu, naująjį taršos planą pajustų ne tik automobilių savininkai, bet ir verslo įmonės, autoservisai. „Tai būtų pakankamai didelė finansinė našta senesnius automobilius turintiems gyventojams. Labiausiai mokestiniai pokyčiai paliestų jau ir taip mažesnes pajamas gaunančius šeimos ūkius bei smulkųjį verslą. Neigiami pokyčiai bus ir smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, veikiančius autoserviso bei naudotų automobilių prekybos rinkoje.“

Veš elektromobilius?

Kokia ateitis laukia auto verslo po taršos mokesčių įvedimo, prekybininkai spėlioti nesiryžo. Elektra varomų transporto priemonių Tauragės aikštelėse beveik nėra. Esą jų niekas neperka, mieste kol kas nėra įrengta elektros krovimo stotelių.

Vienos didžiausių, automobiliais prekiaujančios Tauragės įmonės „Vailida“ direktorius Vaidotas Mozūraitis teigė, kad jo įmonė Lietuvoje parduoda vos 10 proc. visų transporto priemonių. Didžioji dalis keliauja į Lenkiją, Latviją.

„Vailida“ daugiausia prekiauja naujesniais, 5–6 metų automobiliais. Esą vis mažiau žmonių nori važinėtis „laužais“.

– Nežinau aš, ar nauji mokesčiai darys įtaką. Vešim elektromobilius. Tiesa, jų nėra nė Prancūzijoje. Tie kurie yra nusipirkę, dabar juos naudoja, neparduoda, nėra kur dėvėtų nupirkt, – teigė V. Mozūraitis.

Verslininkas teigė pastebintis naujų automobilių pirkimo vajų. Esą prekybininkai daro dideles nuolaidas, vis geresnes sąlygas suteikia bankai. 

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais. 

Kitą savaitę verslo ir eksporto skatinimo organizacija „Versli Lietuva“ Tauragėje įsteigs trečiąjį šalyje bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jauno verslo vystymosi skatinimo centrai, pritaikyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus. Naujos patalpos bus pritaikytos „freelanceriams“, kurie nemokamai galės naudotis kompiuterizuota darbo vieta ir specialistų konsultacijomis.