2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Kepyklos savininkas: jei turi tikslą, tik laiko klausimas, kada jį pasieksi

  • Įkelta: 2018-10-31
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Pradėjo užsienyje

Konditerinių papuošimų gamyba – Linos ir Arūno šeimos verslas. Šią idėją jie parsivežė iš emigracijos, supratę, kad nėra svarbu, kuriame pasaulio taške bus gaminama produkcija – ją sėkmingai galima eksportuoti į bet kurį kampelį, kur yra namai, kurių šeimininkė nori pradžiuginti savo artimuosius gražiu tortu.

– Anglijoje, Londone gamindavom tortus ir pristatydavom į parduotuves. Tortus pagal užsakymus kepdavom ir gamindavom pyragus, visokius vyniotinius, konditerijos gaminius. Būdavo toks kaip turgus sendaikčių, tai ten mes veždavom. Turėjom paklausą gerą, žmonės atvažiuodavo nusipirkti. Buvo geras, bet sunkus darbas iš tikrųjų, mažai miego, matyt, pervargom. Pradėjom ieškoti alternatyvų, kad lengviau būtų ir uždarbis didesnis. Ir Linai šovė tokia mintis, ji pasižiūrėjo, kažką dariusi buvo, bandžiusi, ir tiesiog pervertė „Ebay“, kokios prekės yra su konditerija, užtiko papuošimus ir pabandėm, viskas gavosi gerai, – apie verslo pradžią pasakojo Arūnas. 

Anot vyro, nors verslas ir užsienyje sekėsi neblogai, visgi nugalėjo tėvynės ilgesys. Todėl grįžę į žmonos gimtinę – Tauragę, tortų papuošimus gaminti ėmėsi čia. Tauragėje verslą šeima vysto jau penkerius metus. Labiausiai jų produkcija, anot Arūno, skirta namų šeimininkėms. „Nojaus kepyklos“ misija – kad kiekviena šeimininkė namuose pati galėtų išsikepti tortą ir jį pasipuošti pagal savo fantaziją.

„Gaminame vestuvėms, gimtadieniams, krikštynoms, jubiliejams ir šiaip bet kuriai progai. Mūsų dekoracijos yra gaminamos iš cukrinės ir šokoladinės masės. Pačios pasigaminame masę, pačios deriname spalvas, pačios kuriame dizainą. Daug gaminame pagal specialius užsakymus. Gaminame įvairiausių dydžių, bet kokių spalvų, bet kokio dizaino dekoracijas“, – taip savo interneto puslapyje wholecakestuff.com Lina ir Arūnas pristato savo verslą.

Grožis iš cukraus

Tortų papuošimai gaminami iš cukraus masės, kurią pasigaminti nėra sudėtinga ir brangu. Tik patekusi į kūrybingų cecho darbuotojų rankas jis virsta žavingais papuošimais – pražysta gėlėmis, suplazda drugelių sparnais.

– Sudėtingos įrangos nereikia, nusiperki formelių, spaustukų, ir viskas. Kai kurias formas patys pasigaminam, jeigu yra užsakymas, didesnis kiekis. Reikia turėti kažkiek meniškos gyslelės, kad rožės, pavyzdžiui, tikroviškos išeitų. Vis tiek supratimas apie meną reikalingas. Jeigu tai turi, tai jokių problemų nėra. Labai daug nereikia – šiek tiek atidumo, tikslumo.

Anot Arūno, sudėtingesnis torto papuošimas Lietuvoje kainuoja 6–7 eurus. Užsienyje brangiau. Verslininkas pripažino, kad nemažą konkurenciją sudaro kiniški, pigesni produktai. Tačiau tokius įsigijusios šeimininkės dažnai nusivilia jų kokybe. Iš cukraus masės pagaminti papuošimai – valgomi. Jų galiojimo laikas siekia apie pusę metų.

– Kaip ne keista, bet dažniausiai suvalgo, – juokiasi Arūnas, paklaustas, ar ne gaila tokius gražius papuošimus būna valgyti. – Bet mes niekam nerekomenduojam jų valgyti, nes čia yra cukrus, dažai.

Parduotuvių lentynose

„Nojaus kepyklos“ produkcijos galima rasti ir Lietuvos prekybos centre „Maxima“, į kitų prekybos centrų asortimentą prasimušti, Arūno teigimu, kol kas nepavyko. Parduotuvės nori labai pigios produkcijos, savo konditerijos gaminius puošiasi patys. O pirktų nebent labai maža kaina.

– Mes davėm didelį pasirinkimą „Maximai“, jie išsirinko 15 produktų iš mūsų katalogo ir jie jais prekiauja lentynose. Cukraus mase puoštais tortais prekiauja mažai ir gaminasi patys. Esam siūlę „Norfai“, bet jie nori labai pigiai – trigubai pigiau, negu mes siūlėm. Skaičiuoja kiekvieną centą, jiems savikaina per didelė gaunasi, – apie prekybos Lietuvoje subtilybes kalbėjo Arūnas. Verslininkas neslepia, jog susiduria su sunkumais, tačiau visais įmanomais būdais ieško plėtros galimybių:

– Suprantat, kaip yra. Lietuvoje ne ta rinka iš tikrųjų. Mažai pirkėjų. Mes dėl to ir siekiame į užsienį vežti viską, ieškom kontaktų. Stengiamės labai lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius, gaminame ir supakuotą produkciją parduotuvių lentynoms, ir pagal užsakymus.

Konkurencijos Lietuvoje „Nojaus kepyklai“, anot savininko, nėra. Kaip tokio pobūdžio gamintojai, pristatantys produkciją ir į parduotuves, jie – vieninteliai.

– Konditeriją gaminančios įmonės, kepančios proginius tortus, papuošimus taip pat dažniausiai gaminasi pačios. Bet kad masiškai kažkas gamintų, negirdėjau dar tokių, – teigė Arūnas. – Netgi ir užsienyje, parodoje buvom, ten buvo virš tūkstančio dalyvių, tai ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti, kiek buvo panašios produkcijos. Bet ir tai ne gamintojai, o perpardavinėtojai. Kaip gamintojai mes vieninteliai prisistatėm. Net Europoje labai nedaug tokių yra, kad gamintų masiškai.

Tikslas – užsienio rinka

Pramonės gatvėje įsikūrusios „Nojaus kepyklos“ patalpose ant sienos kabo žemėlapis, prismaigstytas spalvotų adatėlių.

– Čia pažymėtos pasaulio vietos, į kurias esame siuntę savo produkciją, – pasakoja Arūnas, paklaustas, ką reiškia šie sužymėti taškai. Vyras teigė, jog kai kurių vietų žemėlapyje teko gerai paieškoti.

Nors Lietuvoje parduodama kol kas didžioji dalis „Nojaus kepyklos“ produkcijos, tačiau, Arūno teigimu, jiems dabar aktualiausia išsiveržti į užsienį. Pagrindinė ir turbūt pati patogiausia, pasak verslininko, prekybos platforma, yra milžinė amazon.com. Per ją distributoriams į sandėlius galima išsiųsti didesnį kiekį produkcijos, ir jie patys ja prekiauja.

– Patikrinom save, reikalingas produktas. Ir mūsų interneto parduotuvėje, ir per kitus kanalus perka – „Amazon“, „Ebay“, „Etsy“. Žmogus perka kiek jis nori, ar vieną gėlytę, ar rinkinuką. Kaip tu pats pateiksi. Gali pateikti vieną gėlytę parduodu, gali parašyt, kad šimtą. Neseniai grįžome iš parodos, tai buvo daug tokių, kur iš karto atėjo ieškoti mūsų. Ne tai kad, pro šalį eidami pamatė, o atvažiavo tikslingai. Per 100 susidomėjusių buvo, tai galvojam, kad reikalinga mūsų prekė, neapsirikom, – sako Arūnas.

Užsienyje vykstančios specializuotos produkcijos parodos, Arūno teigimu, yra efektyviausia priemonė ieškoti potencialių partnerių, distributorių, mat ten važiuoja žmonės, kurie tikslingai ieško to, ko jiems reikia.

– Turime partnerių Vokietijoje, Anglijoje, kitose šalyse, svarstome ir Anglijoje kažkokia forma atidaryti verslo tašką. Šiais laikais žmonės nori, kad prekės būtų pristatomos kaip įmanomo greičiau, dažnai ir „per naktį“. Todėl prarandame nemažai klientų, nes akivaizdu, kad pristatymas iš Lietuvos į, tarkim, Ameriką, užtrunka ilgiau.

Arūnas, kalbėdamas apie savo verslą, nestokoja optimizmo. Vyras teigia ieškantis įvairiausių priemonių verslo plėtrai, neseniai pradėjo bendradarbiauti su VšĮ „Versli Lietuva“, kuri padengs didžiąją dalį išlaidų dalyvavimo parodoje Vokietijoje, į kurią netrukus ketina vykti. Pasak Arūno, išvažiuoti į parodą kainuoja nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.  

– Mes tikrai dar Europoje nesam žinomi. Kai būsim žinomi, nebespėsim, žmonių reikės labai daug. Ir aš manau, kad tai tik laiko klausimas, kada mes tokie tapsim. Kai turi tikslą, anksčiau ar vėliau tikrai jį pasieksi, – užtikrintai kalba verslininkas.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.