2020 Rugsėjo 29 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Verslo sėkmės paslaptis: kepinių tradicijos su mados prieskoniu

  • Įkelta: 2018-11-23

Jovitos Verpečinskienės nuotraukos 

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Mada ir tradicijos

Parduotuvės interjerą atnaujinti verslininkams padėjo dukros – jau gerą penkmetį Lina ir Jovita darbuojasi tėvų įmonėje. Merginos juokauja, jog tėvai, nors ir yra pratę išlaikyti tradicijas, nesipriešina naujų idėjų gūsiams – o kad jų nepritrūktų, žinių jos semiasi įvairiuose seminaruose, kursuose ir mokymuose, mat kepinių rinka diktuoja savo sąlygas. Ar egzistuoja kepinių mados? Be abejonės, taip, – teigia Lina Geštautaitė. Tačiau į Lietuvą jos dažnai ateina pavėlavusios. Tortų dekoravimas cukraus mase, macaronsai, kepami iš riešutų miltų, – visa tai tiesiog privalo būti asortimente, todėl snausti nėra kada, ir kūrybai erdvės – per akis.

Be tradicinių kepinių – sausainių, šakočių, pyragų, vyniotinių, tortų, bandelių, parduodamų parduotuvėse, „Sigitos kepiniai“ priima individualius užsakymus šventėms – vestuvėms, krikštynoms, kepa tortus ir kitus skanėstus, kurie tarnauja ir kaip šventinio stalo papuošimai. Čia savo išmonę demonstruoja Lina – įgudusios jos rankos kuria tikrus stebuklus, pagražintus prancūziškais macaronsais, gardžiais keksiukais. Jos rankose gėlėmis pražysta vestuvių tortai, mažuosius džiugina pasakų ir animacinių filmukų personažai.

Sigita Geštautienė, vaišindama obuolių pyragu ir namine žolelių arbata, „Tauragės žinių“ žurnalistei pasakoja, jog kai kurių kepinių receptūrą išsaugojo nuo pačios pradžios. Pavyzdžiui, pyragas „Gardėsis“ – itin mėgstamas pirkėjų, todėl jo receptūros verslininkai nedrįsta keisti. Esą kartą nusprendus išbandyti kitų tiekėjų karamelę, klientai tuoj pat pajuto skonio skirtumus, taigi teko grąžinti anksčiau buvusius ingredientus. Verslininkė teigė, jog gamyboje naudojami tik aukščiausios kokybės produktai – grietinė, kiaušiniai, miltai, o visi kepiniai – rankų darbo, gaminami atsidavusių kepėjų.

Lina vasarą filmavosi laidoje „Beatos virtuvė“, kur kepė savo ištobulintą sūrio pyragą, kuris jau spėjo užkariauti namiškių širdis, jo jau galima įsigyti ir „Saldumynų namuose“. Laidą televizijos ekranuose bus galima išvysti gruodžio mėnesį.

– Pamačiau, jog Japonijoje prie šio pyrago prekybos vietų driekiasi eilės – visi laukia, kol iškeps. Pasidarė smalsu, kas gi ten tokio, – nauju skoniu intrigavo Lina.

Jovitos teigimu, įvesti naujovę – ilgas ir sudėtingas procesas. Receptus kuria ir išbando Lina. Pirmiausia, bandymų keliu atrasdama geriausią proporciją, teikia ją buhalterijos skyriui, kuris suskaičiuoja kalorijas ir ingredientų kiekius, kurie spausdinami ant etikečių. Tuomet seka naujo kepinio įvedimas į gamybą – kepėjų mokymai. Kaip nusprendžiama, kurie kepiniai verti dėmesio ir bus perkami? Anot Sigitos, geriausias lakmuso popierėlis – vaikai. Greičiausiai todėl šį vaidmenį nuo mažens atlikdavusios Lina ir Jovita galiausiai įsitraukė į kepinių verslą.

– Sugalvojam įvesti naujas bandeles ar sausainius, pirmiausia duodam paragauti vaikams. Jeigu jie valgo – paleidžiam į rinką, – pasakojo verslininkė.

Dirba visa šeima

1993 m. lapkritį įkurtai kepyklai tų metų Kalėdos buvo pirmasis darbymetis.

– Tie pirmieji mėnesiai buvo sunkūs, – prisimena S. Geštautienė, pridurdama, kad kepėjai tokiu ritmu ir gyvena – kol kiti švenčia, jie pluša. Motinos diena, Kalėdos, Velykos, kitos poilsio dienos – jeigu „iškrenta“ ilgesnis savaitgalis, lauk anšlago.

Moteris pasakoja, jog kelerius metus kepė namų rūsyje įrengtose patalpose, tik vėliau kieme pasistatė cechą. Šiuo metu visoje įmonėje pluša 32 darbuotojai, įmonė turi 5 prekybos taškus įvairiuose Žemaitijos miestuose bei šiemet pradėjo eksportuoti savo produkciją į Didžiąją Britaniją.

Kai kurios moterys pas Sigitą dirba nuo pat įsikūrimo, tačiau šeima džiaugiasi, jog prie kolektyvo prisijungė ir nemažai jaunimo.

– Šiuo metu kolektyvas, galima sakyti, sustyguotas, dirba kaip laikrodis, – teigia S. Geštautienė.

Anot jos, daugelį darbų šeima nudirba patys. Štai Albinas – ir komercijos direktorius, ir ūkvedys, dukra Jovita tvarko buhalteriją ir vadybinius reikalus, administruoja „Sigitos kepinių“ interneto svetainę bei fotografuoja kepinius – rūpinasi, kad nuotraukose atsiskleistų visas saldžių šedevrų grožis. Naujų rinkų paieška, ryšiai su užsieniu – taip pat Jovitos baras. Lina – idėjinis variklis ir naujų skonių generatorė, konditerijos meistrė. Po 25 metų triūso Sigita ir Albinas pripažįsta dabar jau galintys kartais ir atsipūsti, ramia širdimi išvykti atostogų – mat žino, kad verslu be priekaištų pasirūpins dukterys.

Verslininkai teigia konkurencijos nebijantys, esą duonos visiems užteks. Tačiau, Sigitos teigimu, piktina nelegaliai tortus kepančios namudininkės.

– Tegul kepa, visiems užteks vietos po saule. Bet dirbkim visi vienodomis sąlygomis – pagal sanitarinius reikalavimus, higienos normas, mokėkim mokesčius. Pirkėjai dažnai neįvertina namuose gaminamų kepinių rizikos. Juk kai kepi didelius kiekius, sutaupai pirkdamas žaliavą. O namudininkai eina į prekybos centrus medžioti nukainotų prekių, kurių kokybė – abejotina, neturi tinkamų laikymo sąlygų. Mes irgi namuose kepam, ne lauke, – juokavo moteris.

Pasak S. Geštautienės, nuomonė, kad specializuotose kepinių parduotuvėse kainos aukštesnės negu prekybos centruose, taip pat tesąs mitas.

– Mes negalim brangiau pardavinėti nei prekybos centrai, turim konkuruoti. Ten kainos dažnai net didesnės būna. O produkcijos kokybė – nepalyginama, užtenka pažiūrėti į sudėtį, – kokio ilgio E raide pažymėtų ingredientų sąrašas. O mes gaminam be pakaitalų, iš tikrų produktų ir parduodam dažnai net pigiau, – teigė Sigita. 

Paklausta, kas, tuomet gena pirkėjus tortų į prekybos centrus, verslininkė samprotavo, jog greičiausiai įpročiai bei laiko stoka – noras viską rasti vienoje vietoje.

Pirkėjus nuo praėjusios savaitės vilioja atnaujinta „Sigitos kepinių“ parduotuvė-kavinukė Respublikos g. Atnaujintas ne tik interjeras, bet ir asortimentas – be pirkėjų pamėgtos produkcijos, nuo šiol siūloma bandelių su lašinukais, kokosinių sausainių, desertų, morkų pyrago, pagal senovinį receptą iš daugybės lakštų kepto „Medučio“ ir dar kelios naujovės.

„Saldumynų namuose“ sekmadieniais ypač laukiami senjorai – arbata jie bus vaišinami nemokamai.  

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.