2020 Rugpjūčio 06 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Nekilnojamo turto rinka: pernai buvo parduota 530 namų ir butų

  • Įkelta: 2019-04-24
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Registrų centras skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje augo nuosaikiai – sudaryta 6,4 proc. sandorių daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Panaši statistika fiksuojama ir Tauragėje, čia ženkliai didėjo parduodamų gyvenamųjų namų skaičius. SEB Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio teigimu, tai susiję su augančiu Tauragės ekonominiu aktyvumu, kuris nemažai susijęs ir su plėtojamu Tauragės industriniu parku bei kylančiomis tauragiškių pajamomis.

Augantys skaičiai

Visoje šalyje, preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį savininkus pakeitė 7,9 tūkst. butų – 7,1 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–kovą (7,4 tūkst.). Šiose suvestinėse pirmauja sostinė, taip pat kiti didieji Lietuvos miestai, išsiskiria Alytus ir Palanga, kuriose fiksuojamas parduodamo nekilnojamo turto augimas.

Remiantis dviejų metų duomenimis, Tauragės rinkoje augo gyvenamųjų namų pardavimai. Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Tauragės rajone buvo parduoti 72 butai ir 41 gyvenamasis namas. Pernai analogišku laikotarpiu savininkus pakeitė 76 butai ir 31 gyvenamasis namas.

Per visus 2018 m. visame rajone parduota 319 butų ir 211 gyvenamųjų namų (2017 m. atitinkamai 300 butų ir 175 gyvenamieji namai).

Ilgus metus nekilnojamo turto pardavimo veikla užsiimantis Virginijus Šimkūnas sako, jog rinką pagyvino valstybės parama jaunoms šeimoms, kurios kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis nei 35 metai.

– Praktiškai tos šeimos sutaupys banko palūkanas, geras dalykas šita parama, bet jau baigėsi. Tų pirkėjų nėra daug, dažniausiai dirbantys kituose miestuose, arba Industriniame parke (Tauragės industrinis parkas (TIP), – red. past.), kur atlyginimai didesni, – situaciją vertino V. Šimkūnas.

Optimistinės prognozės

Apie sujudimą nekilnojamojo turto rinkoje „Tauragės žinios“ neseniai rašė. Nekilnojamojo turto projektus vystančio bendrovės „Apastata“ ir „Minestas“ teigia, kad tauragiškių susidomėjimas jų parduodamais naujai įrengtais būstais nemažas. J. Tumo-Vaižganto gatvėje tvarkomo daugiabučio, buvusio vaiduoklio, valdytojai tikina, kad  net ketvirtadalis butų jau parduota.

Pozityvias prognozes piešia ir bankininkai. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje auga – aktyvūs yra ir nekilnojamojo turto vystytojai ir pirkėjai.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 7 proc., o kitąmet – 6 procentais. Vadinasi, jei nekilnojamojo turto rinka toliau vystysis subalansuotai ir būsto kainos neaugs sparčiau nei darbo užmokestis, būsto įperkamumo rodiklis šalyje išliks toks pat aukštas, koks yra ir šiuo metu.

Metinė infliacija šiais metais turėtų išlikti 2,5 proc., tokia pat bus ir 2020 metais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į prognozę, kad 2020 metų pabaigoje Europos centrinis bankas iki 0,25 punkto pakels bazinę palūkanų normą. Augant vidutinei būsto paskolos palūkanų normai pasiskolinti būstui gali tapti brangiau. Taigi ir priimti sprendimą skolintis bei įsigyti savo nuosavą būstą gali tapti sudėtingiau.

Vidutinė paskola – 43 tūkst.

SEB Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus V. Žagūnio teigimu, skolinimosi sąlygos iš esmės nėra pasikeitusios – kaip ir anksčiau bankai, suteikdami būsto paskolas, vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo šeimos nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).

SEB banko pernai Lietuvoje suteiktų būsto paskolų vidutinė vertė buvo daugiau nei 56 tūkst. eurų. Tauragėje pernai suteiktų būsto paskolų vidutinė vertė siekė beveik 43 tūkst. eurų.

Būsto paskolą Lietuvos gyventojai ima vidutiniškai 23 metams.

Aktyvesnį skolinimąsi lemia auganti šalies ekonomika bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis – dėl augančių realiųjų gyventojų pajamų didėja jų galimybės įsigyti nuosavą būstą, taip pat stiprėja žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities. Tai ir turi didžiausią įtaką gyventojams priimant sprendimus dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Ekonominis aktyvumas

„Pastebime, jog gyvenamojo būsto kaina mažesniuose regionuose šiuo metu auga sparčiau negu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tai yra susiję su tuo, kad po krizės kainos didmiesčiuose (ypač sostinėje) pradėjo augti sparčiau, o regionuose jos vėlavo ir dėl lėtesnio algų augimo, ir dėl emigracijos. 

Dabartinė tendencija, kad kelerius metus iš eilės gana nemažu tempu augant gyventojų pajamoms vis daugiau žmonių ir mažesnėse savivaldybėse stato naują būstą arba keičia turimą į naujesnį, geresnį. Tikėtina, kad mažesniuose miesteliuose išaugusi naujo būsto paklausa padidins ir jo kainą, nes, skirtingai nei didmiesčiuose, šalies regionuose naujos statybos būsto pasiūla išlieka ribota.

Tauragės savivaldybėje „Sodros“ duomenimis šių metų vasarį metinis dirbančių asmenų draudžiamųjų pajamų pokytis buvo 8,8 proc., tad pajamų augimas išties yra nemažas. Be to, Tauragė, lyginant su kitais mažesniais šalies regionais, pastaruoju metu išsiskiria ir aktyviu ekonominiu aktyvumu, kuris nemažai susijęs ir su plėtojamu Tauragės industriniu parku, ir su emigrantų susigrąžinimu.

Pernai Tauragės apskritis, beje, pasižymėjo ir aktyviau augusiomis skolinimosi būstui apimtimis – SEB banko Tauragės finansinių konsultacijų skyrius pernai sudarė naujų būsto kredito sutarčių 25 proc. daugiau nei 2017-aisiais,“ – „Tauragės žinioms“ teigė Vaidas Žagūnis

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis

TIP atlyginimai

Nekilnojamojo turto rinkoje dirbantis V. Šimkūnas sako, jog būstų prekybą ateityje galėtų pagyvinti grįžę emigrantai. Esą „Brexit“ procesas gali paskatinti iš Didžiosios Britanijos grįžtančius tauragiškius, kurių kišenės nešvilpauja vėjai. 

Vyro nuomone, Tauragėje dirbantys asmenys didesnio proveržio šioje rinkoje nesudarys. Statybų ir transporto sektoriuje dirbančių tauragiškių atlyginimai mažesni nei kituose miestuose. Anot V. Šimkūno, bankų reikalavimai šiuo metu itin griežti, todėl paskolą gali pasiimti tik nemažas pajamas gaunantys asmenys, kaip Tauragės industriniame parke.

Rekvizitai.lt duomenimis TIP esančios bendrovės „Tauraplastas“ vidutinis atlyginimas vasario mėnesį siekė 1712 eurų, tinklų gamybininkės „Egersund Net“ – 1453 Eur, „Ansell Protective Solutions Lithuania“ – 1388 Eur, „Elka Rainwear“ – 963 eurus prieš mokesčius.

Anot V. Šimkūno, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka pakankamai paini. Vyras pripažino, kad dabar labai geras metas jį parduoti, tačiau ragino nesistebėti viešai skelbiamomis, aukštomis kainomis.

– Žmonės kalba apie krizę artėjančiais metais, todėl parduodantys būstą jo išlaikyti „bet kokia kaina nelinkę“. Parduodantys namus nusilygsta net 20 tūkst. eurų, nuo pirminės skelbiamos sumos. Panaši situacija ir su parduodamais butais, – tvirtino V. Šimkūnas.

Dariaus ir Girėno gatvėje, kur veikė saldumynų parduotuvė „Majai“, veiklą pradeda  sportininkams gerai žinomas prekės ženklas „Hummel“. Jo frančizę išsipirkę verslininkai pardavinės laisvalaikio, sporto drabužius ir avalynę.

Klaipėdiečių statybų bendrovė „Minestas“ skelbia, jog jau šią vasarą užbaigs J. Tumo Vaižganto gatvės daugiabučio statybas. Projekte numatyta 60 įvairių dydžių butų, 3 atskiros laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelė, apželdinta aplinka ir erdvė vaikams. Redakcijai susisiekus su įmonės direktoriumi Andriumi Eidukevičiumi, šis patikino, kad daugiabutis ne tik baigiamas įrengti, bet ketvirtadalis butų jau parduota. Verslininkas sako, jog šalia miško kylantis pastatas vilioja jaunas šeimas, kurios nori gyventi geresnėmis sąlygomis. Įdomu tai, kad tauragiškiai labiau domisi didesniais butais negu, pavyzdžiui, Klaipėdos gyventojai.

Aiškėja, kas išdygs J. Tumo Vaižganto ir Gedimino gatvių sankryžoje. „Tauragės žinių“ duomenimis, sklypą pernai įsigijusi „Taura group“ dar šį mėnesį pradės prekybos centro statybas. Naujame daugiau nei 700 kv. m pastate įsikurs Lenkijos drabužių bei namų apyvokos prekių tinklo „Pepco“ prekybos centras.

Praėjusiais metais AB „Vilkyškių pieninė“ atstovai kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės tarybą su prašymu išsinuomoti 99 metams žemės sklypą, kuris ribojasi su dukterine įmone AB „Modest“ Gaurės g. ir Gedimino gatve. Planuojamos investicijos buvo patvirtintos, kaip regioninės svarbos projektas. Praėjusią savaitę savivaldybėje lankęsis pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius dar kartą patvirtino, jog rengia projektą, kuris bus dar didesnis ir sudėtingesnis už neseniai iškilusį išrūgų perdirbimo cechą.

Žaibiškai mieste išpopuliarėjusios picerijos „Kings pica“ savininkai Vilius Stumbra ir Vytautas Merkelis šią savaitę užbaigė planuotą verslo plėtros etapą. Tarailiuose, prieš tai ilgai veikusioje kavinėje „Fortūna“, jie atidarė maitinimo įstaigą, kuri teiks dienos pietų pasiūlymus.

Tauragė tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos regionų, kaip derinant vietos valdžios ir verslo veiksmus galima pritraukti investicijų bei kurti naujas darbo vietas. Apie tai kalbėjo ne vienas IQ forumo, kuris vyko ketvirtadienį Tauragėje, dalyvis. Tauragės regiono verslininkams ir sprendimų priėmėjams skirtą konferenciją „Tauragė 2019 – regiono verslo plėtros galimybės“ kartu su Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija surengė žurnalas IQ. Žurnalo vasario numeryje – straipsniai apie Tauragės regiono aktualijas ir sėkmingai veikiantį verslą.   

Politikos, verslo ir kultūros žurnalas IQ, rajono savivaldybė ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) vasario 21 dieną kviečia į forumą „Tauragė 2019 – regiono verslo ir plėtros perspektyvos“. Kartu su ekonomistais, rinkodaros, kitų sričių ekspertais bus diskutuojama apie regionų patrauklumo didinimą, miesto rinkodarą, emigraciją / migraciją, talentų pritraukimą bei kitas aktualias temas.

Jaunam žmogui imtis nuosavo verslo reikia nemažai drąsos. 27-erių Viktorija Andrikienė tam ryžosi – vakar ji atidarė didelių dydžių moteriškų drabužių parduotuvę. Susidoroti su kylančiais iššūkiais ir įgyvendinti savo svajonę Viktorijai jėgų suteikia artimųjų palaikymas ir neblėstantis optimizmas.

Mažąją bendriją „Skaidrus medis“, gyvuojančią vos metus ir gaminančią prabangius vienetinius nepakartojamo grožio stalus iš medžio ir epoksido, įkūrė 24-erių Giedrė Abromaitė, su draugu grįžusi iš užsienio. Nors pradėti verslą buvo nelengva ir, jei reikėtų šį kelią pakartoti dar kartą, pasak jos, labai gerai pagalvotų, mergina dėl nieko nesigaili ir tiki tuo, ką daro. 

Bažnyčių gatvėje duris atvers modernus pastatas. Ten, kur prieš 28-erius metus ir pradėjo savo veiklą viena pirmųjų Tauragėje komercinė prekybinė firma „Agava“, dabar iškilo naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame – ne tik komercinės patalpos, bet ir svečių namai, pavadinti „Senamiesčio apartamentais“. Nors tai pirmieji žingsniai neišbandytoje verslo nišoje, PKF  „Agava“ direktorius Tadas Alijošius įsitikinęs: „Kai myli tai, ką darai, ir darai tai, ką myli, turi pasisekti“.

Gal ir sunkoka patikėti – Tauragėje šiuo metu yra 116 viešojo maitinimo įmonių, vien šiemet jų įsteigta 17. Restorano vardą turi tik viena  jų – vakar „Tauragės“ viešbučio pirmajame aukšte duris atvėręs „Da Feng“. Pasak jo savininkės Almos Marozienės, svajonės pildosi lėtai: idėja sukurti tokį restoraną gimė prieš penkerius metus, o įgyvendinta per pusmetį.

 

„Bratoil“ degalinę, esančią Gedimino gatvėje, Tauragėje, įsigijo degalinių tinklas „Circle K“. Pasak bendrovės atstovės, bendra planuojama investicija į įsigytą degalinę, įskaitant ir jos įsigijimo išlaidas, sieks apie 2,15 mln. eurų. Ketinama iš esmės atnaujinti degalų pylimo zoną, pastatyti naują, gerokai didesnę parduotuvę, įrengti visiškai naują automobilių plovyklą.

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.