Registrų centras skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje augo nuosaikiai – sudaryta 6,4 proc. sandorių daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Panaši statistika fiksuojama ir Tauragėje, čia ženkliai didėjo parduodamų gyvenamųjų namų skaičius. SEB Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio teigimu, tai susiję su augančiu Tauragės ekonominiu aktyvumu, kuris nemažai susijęs ir su plėtojamu Tauragės industriniu parku bei kylančiomis tauragiškių pajamomis.
Augantys skaičiai
Visoje šalyje, preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį savininkus pakeitė 7,9 tūkst. butų – 7,1 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–kovą (7,4 tūkst.). Šiose suvestinėse pirmauja sostinė, taip pat kiti didieji Lietuvos miestai, išsiskiria Alytus ir Palanga, kuriose fiksuojamas parduodamo nekilnojamo turto augimas.
Remiantis dviejų metų duomenimis, Tauragės rinkoje augo gyvenamųjų namų pardavimai. Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Tauragės rajone buvo parduoti 72 butai ir 41 gyvenamasis namas. Pernai analogišku laikotarpiu savininkus pakeitė 76 butai ir 31 gyvenamasis namas.
Per visus 2018 m. visame rajone parduota 319 butų ir 211 gyvenamųjų namų (2017 m. atitinkamai 300 butų ir 175 gyvenamieji namai).
Ilgus metus nekilnojamo turto pardavimo veikla užsiimantis Virginijus Šimkūnas sako, jog rinką pagyvino valstybės parama jaunoms šeimoms, kurios kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis nei 35 metai.
– Praktiškai tos šeimos sutaupys banko palūkanas, geras dalykas šita parama, bet jau baigėsi. Tų pirkėjų nėra daug, dažniausiai dirbantys kituose miestuose, arba Industriniame parke (Tauragės industrinis parkas (TIP), – red. past.), kur atlyginimai didesni, – situaciją vertino V. Šimkūnas.
Optimistinės prognozės
Apie sujudimą nekilnojamojo turto rinkoje „Tauragės žinios“ neseniai rašė. Nekilnojamojo turto projektus vystančio bendrovės „Apastata“ ir „Minestas“ teigia, kad tauragiškių susidomėjimas jų parduodamais naujai įrengtais būstais nemažas. J. Tumo-Vaižganto gatvėje tvarkomo daugiabučio, buvusio vaiduoklio, valdytojai tikina, kad net ketvirtadalis butų jau parduota.
Pozityvias prognozes piešia ir bankininkai. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje auga – aktyvūs yra ir nekilnojamojo turto vystytojai ir pirkėjai.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 7 proc., o kitąmet – 6 procentais. Vadinasi, jei nekilnojamojo turto rinka toliau vystysis subalansuotai ir būsto kainos neaugs sparčiau nei darbo užmokestis, būsto įperkamumo rodiklis šalyje išliks toks pat aukštas, koks yra ir šiuo metu.
Metinė infliacija šiais metais turėtų išlikti 2,5 proc., tokia pat bus ir 2020 metais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į prognozę, kad 2020 metų pabaigoje Europos centrinis bankas iki 0,25 punkto pakels bazinę palūkanų normą. Augant vidutinei būsto paskolos palūkanų normai pasiskolinti būstui gali tapti brangiau. Taigi ir priimti sprendimą skolintis bei įsigyti savo nuosavą būstą gali tapti sudėtingiau.
Vidutinė paskola – 43 tūkst.
SEB Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus V. Žagūnio teigimu, skolinimosi sąlygos iš esmės nėra pasikeitusios – kaip ir anksčiau bankai, suteikdami būsto paskolas, vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo šeimos nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).
SEB banko pernai Lietuvoje suteiktų būsto paskolų vidutinė vertė buvo daugiau nei 56 tūkst. eurų. Tauragėje pernai suteiktų būsto paskolų vidutinė vertė siekė beveik 43 tūkst. eurų.
Būsto paskolą Lietuvos gyventojai ima vidutiniškai 23 metams.
Aktyvesnį skolinimąsi lemia auganti šalies ekonomika bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis – dėl augančių realiųjų gyventojų pajamų didėja jų galimybės įsigyti nuosavą būstą, taip pat stiprėja žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities. Tai ir turi didžiausią įtaką gyventojams priimant sprendimus dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
Ekonominis aktyvumas
„Pastebime, jog gyvenamojo būsto kaina mažesniuose regionuose šiuo metu auga sparčiau negu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tai yra susiję su tuo, kad po krizės kainos didmiesčiuose (ypač sostinėje) pradėjo augti sparčiau, o regionuose jos vėlavo ir dėl lėtesnio algų augimo, ir dėl emigracijos.
Dabartinė tendencija, kad kelerius metus iš eilės gana nemažu tempu augant gyventojų pajamoms vis daugiau žmonių ir mažesnėse savivaldybėse stato naują būstą arba keičia turimą į naujesnį, geresnį. Tikėtina, kad mažesniuose miesteliuose išaugusi naujo būsto paklausa padidins ir jo kainą, nes, skirtingai nei didmiesčiuose, šalies regionuose naujos statybos būsto pasiūla išlieka ribota.
Tauragės savivaldybėje „Sodros“ duomenimis šių metų vasarį metinis dirbančių asmenų draudžiamųjų pajamų pokytis buvo 8,8 proc., tad pajamų augimas išties yra nemažas. Be to, Tauragė, lyginant su kitais mažesniais šalies regionais, pastaruoju metu išsiskiria ir aktyviu ekonominiu aktyvumu, kuris nemažai susijęs ir su plėtojamu Tauragės industriniu parku, ir su emigrantų susigrąžinimu.
Pernai Tauragės apskritis, beje, pasižymėjo ir aktyviau augusiomis skolinimosi būstui apimtimis – SEB banko Tauragės finansinių konsultacijų skyrius pernai sudarė naujų būsto kredito sutarčių 25 proc. daugiau nei 2017-aisiais,“ – „Tauragės žinioms“ teigė Vaidas Žagūnis
TIP atlyginimai
Nekilnojamojo turto rinkoje dirbantis V. Šimkūnas sako, jog būstų prekybą ateityje galėtų pagyvinti grįžę emigrantai. Esą „Brexit“ procesas gali paskatinti iš Didžiosios Britanijos grįžtančius tauragiškius, kurių kišenės nešvilpauja vėjai.
Vyro nuomone, Tauragėje dirbantys asmenys didesnio proveržio šioje rinkoje nesudarys. Statybų ir transporto sektoriuje dirbančių tauragiškių atlyginimai mažesni nei kituose miestuose. Anot V. Šimkūno, bankų reikalavimai šiuo metu itin griežti, todėl paskolą gali pasiimti tik nemažas pajamas gaunantys asmenys, kaip Tauragės industriniame parke.
Rekvizitai.lt duomenimis TIP esančios bendrovės „Tauraplastas“ vidutinis atlyginimas vasario mėnesį siekė 1712 eurų, tinklų gamybininkės „Egersund Net“ – 1453 Eur, „Ansell Protective Solutions Lithuania“ – 1388 Eur, „Elka Rainwear“ – 963 eurus prieš mokesčius.
Anot V. Šimkūno, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka pakankamai paini. Vyras pripažino, kad dabar labai geras metas jį parduoti, tačiau ragino nesistebėti viešai skelbiamomis, aukštomis kainomis.
– Žmonės kalba apie krizę artėjančiais metais, todėl parduodantys būstą jo išlaikyti „bet kokia kaina nelinkę“. Parduodantys namus nusilygsta net 20 tūkst. eurų, nuo pirminės skelbiamos sumos. Panaši situacija ir su parduodamais butais, – tvirtino V. Šimkūnas.