Projekto vizualizacija – tik viena iš modernizavimo vizijų.
„Tauragės žinių“ montažas
Turgelis pačiame miesto centre, prie Muzikos mokyklos, pasigėrėjimo nekelia niekam. Greičiau atvirkščiai – dažnam tauragiškiui ir pačiam akis bado apleistai, vargingai atrodantys paviljonai, o ir prieš miesto svečius gėda. Kad reikia kažką daryti, aišku visiems. Pirmą žingsnį artimiausiame posėdyje ketina žengti rajono savivaldybės taryba: norima priimti sprendimą sutvarkyti prekyvietę. Turgaus prekeiviai sako, kad prabangos jiems nereikia, bet tvarkos ir patogumo išties trūksta. Tačiau nuogąstauja, kur reikės kraustytis, kol vyks remontas.
Komitete – ginčai
Kitą savaitę rengiamo savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje įrašytas klausimas sutvarkyti prekyvietės Tauragėje, Spaustuvės g. 1, aikštę, įpareigoti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti prekyvietės aikštės sutvarkymo techninio projekto parengimą ir pavesti Tauragės rajono savivaldybės administracijai vykdyti statybos projektavimo ir darbų užsakovo funkcijas.
Pasitarti susirinkusius Ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto narius Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė informavo, kad valstybei priklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis – prekyvietė, du prekybiniai paviljonai įregistruoti kaip savivaldybės nuosavybė. Daugiau turto savivaldybė ten neturi, kiti kioskai priklauso privatiems asmenims. Savivaldybė turgeliu naudojasi panaudos teise.
– Statiniai, tvora yra seni ir negražūs. Užsakydama techninį projektą, nesvarbu, ar tai bus nauja statyba, ar rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas – užsakovė bus savivaldybė. Be techninio projekto sutvarkyti prekyvietės negalima. Buvo atlikta galimybių studija, buvo įvairių pasiūlymų, bet sprendimą priimti turi Taryba, – sakė G. Pukelytė.
Anot jos, užsakius techninį projektą bus galima teikti pasiūlymus, projektines užduotis, kas ten turi būti ir kas tai turi daryti. Leidimas teikti techninį projektą – tai principinis klausimas, ar reikia pradėti visas šias procedūras.
Administracijos direktorius Modestas Petraitis tvirtino, kad svarstant, koks turgelis turėtų būti, galės dalyvauti ne tik komitetas, bet ir visa Tauragės bendruomenė.
Opozicijos narys Viktoras Kovšovas klausė, ar jau savivaldybės administracija apsisprendė, kad reikia šią prekyvietę tvarkyti, ar tai galimas vienintelis sprendimas, ar taryba turi pasirinkimo laisvę, ir piktinosi, kad tarybos nariai iki šiol nesusipažinę su galimybių studija.
V. Kovšovas siūlė pirmiausia apsvarstyti, kaip ateityje mieste vystysis visos turgavietės.
– Mano klausimai buvo: kada nebebus spygliuota viela atitvertos teritorijos mieste, iš mašinos išlipti be guminių neina. Čia apie didįjį turgų kalbu. Negi negalim pasakyti, kad taip nedera. Reikia juos ir kitus prekeivius prisikviesti, pasikalbėti apie bendrą Tauragės turgaviečių viziją. Tada apsispręstume bendrai, ir tada atskiri sprendimai logiškai iš to išeina. O dabar elgiamės priešingai – iš visos sistemos ištraukiam galbūt pačią opiausią problemą, bet nematom bendro vaizdo, – teigė V. Kovšovas.
M. Petraitis į šią repliką atsakė, kad įtakos savivaldybė turi tik savo turtui, o ne svetimam. Pasak komiteto pirmininkės Giedrės Stulginskienės, galimybių studija bus pateikta bendrame visų komitetų posėdyje.
– Taryba priims sprendimą, bus sudaryta darbo grupė, pasikviesim tarybos narius, prekeivius, diskutuosim. Tada turėtų gimti priešprojektinė užduotis projektuotojams, kuri dar bus svarstoma, – paaiškino Sigitas Mičiulis.
Baiminasi dėl mokesčio
Pasak V. Kovšovo, nuomonės apie turgelio perspektyvas labai prieštaringos – vieni sako, kad prekyba menksta, kažin, ar beverta čia investuoti, kiti gi tvirtina, kad turgelis čia būtinas.
„Tauragės žinių“ pakalbinti turgelio prekeiviai naujieną, kad bus rengiamas turgelio techninis projektas, sutiko palankiai. Jie svarstė, kad turgelis išties po truputį menksta, nes žmonių mažėja, tačiau kad jis reikalingas – abejonių nėra. Mat čia miesto centras, patogu apsipirkti daugeliui žmonių.
– Paprastai visokie pertvarkymai labai brangiai kainuoja, todėl paskui ir mums mokestis tikriausiai kils. Dabar mokam po 3 eurus, o tada gal po 15 mokėsim... Mums čia jokios prabangos nereikia, svarbu, kad būtų tvarkinga ir patogu, tegu štai grindinį sutvarko, stogelius, sienas vienoda danga užkloja, ir bus gerai, – viena per kitą kalbėjo turgelyje prekiaujančios Vida ir Rita.
O Vytautui, kioskelį čia pasistačiusiam prieš daug metų ir prekiaujačiam mėsa, įdomu, kur teks dėtis, kol turgelyje vyks darbai.
– Jei iškels kur į miesto pakraštį, tai nieko gero, – svarstė jis. – Tačiau ir nedirbti kokį pusmetį, kol vyks darbai, – ne išeitis. Tai ką reikės daryti?
Kioskus nukels
Savivaldybės administracijos direktorius M. Petraitis, paklaustas, koks likimas laukia privatiems asmenims priklausančių paviljonų, sakė, kad turgelio remonto metu jie bus nukelti.
– Yra trys variantai – gali savivaldybė išpirkti už simbolinį mokestį iš savininkų, jie gali kioskus palikti „Dunokams“, kad išvežtų, jeigu nenori patirti išlaidų, nes nukėlimas irgi kainuoja – reikia krano ir pan. Abiem atvejais reiškia, kad jie atsisako nuosavybės teisės. Taip pat gali patys savo nuožiūra ir lėšomis išsivežti. Kai kurių kioskų būklė tokia, kad nukėlus vieną, kiti gali patys nugriūti. Bet kuriuo atveju, kol vyks turgavietės remontas, viskas turės būti išvalyta, – sakė administracijos direktorius.
Atliktoje galimybių studijoje pažymima, jog savivaldybė, nukeldama kioskus, siektų pagerinti esamą infrastruktūrą, estetinę miesto būklę, t.y. savo veiksmais situacijos nepablogins, tad laikini kioskai gali būti nukelti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkto nuostatą.
Anot M. Petraičio, prekybininkų savivaldybė likimo valiai nepaliks. Veiklą remonto metu jie greičiausiai galės vykdyti šalia turgelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastačius stelažus.
Administracijos direktoriaus žiniomis, šiuo metu turgavietėje yra apie 30 kioskų, iš kurių 6 jau yra palikti „Dunokų“ valiai, kiti priklauso maždaug 20-čiai fizinių ir juridinių savininkų. Kai kurie jų turi po kelis kioskus, kuriuos pernuomoja prekybininkams. Tokios praktikos, anot M. Petraičio, sutvarkius turgelį turės nelikti. Visi prekybininkai prekybos vietas nuomosis vienodomis sąlygomis iš administratoriaus. Kas administruos naują turgavietę, taip pat neaišku. Šiuo metu sutartis su „Dunokais“ vieneriems metams pratęsta. Tačiau, kaip žinia, bendrovę siekiama privatizuoti. Tad gali būti, kad ateityje atnaujintos turgavietės administravimo imsis pati savivaldybė arba bus ieškoma privataus administratoriaus.
Pavyzdžiui, Gedimino g. prie IKI esančiame ūkininkų turgelyje prekyba vyksta pagal savivaldybės nustatytas taisykles, ja rūpinasi miesto seniūnija, mat ten yra ne turgavietė, o laikina vieta prekybai viešoje vietoje. 2016-aisiais iš drėgmei atsparių medžiagų ir metalo pagaminti 7 prekystaliai, talpinantys 21 prekybos vietą. Prekybos vietos nuoma ten kainuoja 12 eurų.
Ateities vizija
Pernai savivaldybės užsakymu parengta Tauragės turgelio modernizavimo galimybių studija ir projekto vizualizacija kaip viena iš modernizavimo vizijų, tačiau galutiniai techniniai sprendimai bus išgryninti techninio projekto rengimo metu. Prekyvietės ateities vizija bus formuojama remiantis galimybių studijos rezultatais.
Techninių galimybių studiją, kainavusią 4 339,20 Eur, parengė UAB „Eurointegracijos projektai“.
Galimybių studijoje pateikta apklausų analizė. Tyrimas atliktas Tauragės turgelio prekyvietėje 2018 m. sausio mėnesį. Buvo apklausti 30 vietos prekeivių. Apklausa parodė, kad turgelyje prekiauja ilgamečiai prekeiviai, kurie gana patenkinti esama situacija ir vietos keisti nesiruošia. Nors jaučiama vidinė konkurencija, vietos pardavėjus džiugina pastovus klientų ratas. Tauragės turgelio prekeiviai labiausiai norėtų uždaros prekybos vietos, tačiau nemažas dėmesys turėtų būti skiriamas turgavietės reklamai.
Siekiant išsiaiškinti prekeivių nuomonę apie prekybos sąlygas Tauragės turgelio teritorijoje bei galimybes didinti šios prekyvietės patrauklumą, buvo apklausta 218 pirkėjų. Didžioji dalis apklaustųjų – Tauragės miesto gyventojai (67,8 proc.), kurių išsilavinimas yra aukštasis, dirbantys asmenys, ir kurie turguje išleidžia 11–20 Eur. Pirkėjai – ne tik miesto, bet ir rajono gyventojai, kurie prekyvietėje apsilanko bent kartą per mėnesį.
Nurodytos pagrindinės turgavietės stiprybės – patogi vieta, tinkama kaina, prekių įvairovė. Tauragės turgelio pirkėjas visada ieško namuose augintos produkcijos. Prekyvietės modernizavimas tiesiogiai įtakotų dažnesnį pirkėjų lankymąsi turgavietėje. Tuo atveju, jei turgelis veiktų ir šeštadienį, ateitų bent pusė visų apklaustųjų. Tarp pasiūlymų dažniausiai minimi galimi turgavietės pakeitimai: turgavietės stogas, prekyviečių modernizavimas, automobilių parkavimosi vietos, ekologiška ir šviežia produkcija.
