Tauragės įstaigų reorganizacija žengia sparčiais žingsniais: sporto mokykla tapo Sporto centro dalimi, jau imamasi Moksleivių kūrybos centrą sujungti su muzikos mokykla, o dabar planuose – ir Socialinių paslaugų centro bei šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ sujungimas. Šią savaitę toks pasiūlymas svarstytas rajono savivaldybės tarybos Sveikatos socialinių reikalų komitete. Nors sulaukta ir pasipriešinimo, panašu, kad pliusų išties daugiau nei minusų – įstaigos turi daug sąsajų. „Tai būtų tikslinga: konkretu, aišku ir sprendimai būtų priimami greičiau“, – įsitikinusi abiem įstaigoms šiuo metu vadovaujanti Lina Baziliauskienė.
Įstaigos dirbs efektyviau
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje klausimą apie Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ prijungimą prie Socialinių paslaugų centro pristatė Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė. Pasak jos, yra parengtas tarybos sprendimo projektas dėl sutikimo reorganizuoti Tauragės socialinių paslaugų centrą. Jo esmė – kad būtų mažinamas biudžetinių įstaigų skaičių savivaldybėje, gerinti administravimą, užtikrinti socialinių paslaugų teikimo nuoseklumą ir paslaugų kokybę.
Išsamiau numatomą reorganizaciją pristatė Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ direktorė Lina Baziliauskienė:
– Mano nuomone, reorganizavus įstaigą paslaugų valdymas tikrai būtų efektyvesnis, tiek iš vadybinės pusės, tiek ir materialiosios ir ūkinės, nes, kaip jau teko susidurti (dabar L. Baziliauskienė laikinai vadovauja ir Socialinių paslaugų centrui, – aut. past.), kadangi šeimos gerovės centro Globos centras ir paslaugų centro atvejo vadybininkai labai glaudžiai bendradarbiauja dėl šeimų, tikrai iš vadybinės pusės pastebėjom, kad labai operatyviai pavyksta susikviesti darbuotojus, ir toks bendradarbiavimas paslaugų gavėjams yra didžiulė nauda. Ir laiko sutaupoma, ir priimami efektyvesni sprendimai. Ir dėl administracinės naštos – ji sumažėtų, nes sumažėtų darbuotojų ir išlaidų. Šiuo metu „Šaltinėlyje“ turime laisvo 7,4 etato, o sujungtoje įstaigoje jie galbūt bus užimti.
L. Rimkuvienė jai antrino, kad būtų tikslinga sujungti šias įstaigas, nes būtų užtikrinama tiek pagalba riziką patiriančioms šeimoms, tiek vaikams, patenkantiems į krizių centrą, ir jam reikalingos paslaugos, pavyzdžiui, budinčio globotojo pagalba, jau nekalbant apie administracinės naštos mažėjimą.
Opozicijos narys: „Jokios naudos nematau“
Tarybos narys socialdemokratas Pranas Petrošius išreiškė abejonę, kad sujungus įstaigas pagerės paslaugų kokybė – esą per gyvenimą jam yra tekę dalyvauti daugelyje procesų, kai buvo apjungiamos įstaigos ir, išskyrus tai, kad sutaupoma lėšų, naudos tiesiogiai paslaugos gavėjui jis nė karto nėra pastebėjęs.
– Išskyrus finansinius taupymus, daugiau jokios naudos nematau, – pabrėžė jis.
Jam prieštaravo L. Rimkuvienė – esą aplinkinėse savivaldybėse yra pavyzdžių, kai veikia tik viena socialinių paslaugų įstaiga, ir ji teikia dar didesnį spektrą paslaugų. Taip yra, pavyzdžiui, Šilalėje.
– Paslaugų tęstinumas ir nuoseklumas būtų tikrai užtikrintas labiau, jei tai būtų viena įstaiga, o ne dvi, – sakė ji. – Vienos įstaigos veiklos baras baigiasi, kitos prasideda, ir kartais tai lemia kai kuriuos trikdžius. Taigi mes tikimės, kad sujungus įstaigas paslaugų kokybė pagerės. Juo labiau, kad šeimos gerovės centras irgi šiuo metu transformuojasi, tai nebėra vien vaikų globos namai, kuriuose šiuo metu gyvena 17 vaikų. Pagal globos institucijų pertvarkos planą ten turi likti bendruomeniniai vaikų globos namai, budintys globotojai, socialiniai globėjai, krizių centrai, – teigė vedėja.
Paklausta apie finansinį sujungimo efektą L. Rimkuvienė sakė kol kas jo tikrai negalinti pasakyti, nes tam reikia atlikti daug skaičiavimų.
P. Petrošius atvirai pareiškė prieštaraująs įstaigų sujungimui, esą niekur pasaulyje taip nedaroma.
Jam oponavo L. Baziliauskienė:
– Lietuvoj tokia praktika taikoma, nemažai Lietuvos miestų turi ją pritaikę – ir Švenčionėliai, ir Mažeikiai, ir Telšiai. „Šaltinėlio“ globos centras ir atvejo vadyba tikrai glaudžiai bendradarbiauja, globos centras koordinuoja globėjų bei pas globėjus esančių vaikų gyvenimą, atvejo vadyba dirba su šeimomis, ir visi bendrai sprendžia. O socialinių paslaugų centras juk nenaikinamas – atvirkščiai, jo veikla plėsis. Darbai nesustos, jie bus plėtojami.
Paklausta, kaip bus su patalpomis, L. Rimkuvienė sakė, kad šiuo metu situacija analizuojama, juo labiau, kad po Naujųjų bus tam tikrų pasikeitimų, susijusių su vaikų paėmimu iš šeimų esant jų nepriežiūrai.
Apie abi įstaigas
Tauragės socialinių paslaugų centras – savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas Tauragės rajono gyventojams. Centras turi du struktūrinius padalinius: Tauragės nakvynės namus, Moterų krizių centrą. Socialinių paslaugų centrui ilgą laiką vadovavo Nijolė Navickienė, neseniai ji atleista. Šiuo metu centrui vadovauja Lina Baziliauskienė.
Kartu su Tauragės rajono savivaldybės administracija Socialinių paslaugų centras šiuo metu baigia įgyvendinti projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Tauragės rajono savivaldybėje“: kuriamas Dienos centras asmenims su negalia.
L. Baziliauskienė yra ir šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ direktorė. „Šaltinėlis“ 1974 m. buvo atidarytas kaip vaikų lopšelis darželis, 1993 m. atidarytos pirmosios globos grupės. Vėliau jis tapo vaikų globos namais, prieš 20 m. juose gyveno per 100 vaikų. 2018 m. globos namams pavestos globos centro funkcijos. Šiemet lapkritį įregistruotas globos įstaigos pavadinimas Šeimos gerovės centras „Šaltinėlis“.Veikia ir Globos centras, kurio tikslas – visiems Tauragės rajono globėjams, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams teikti socialines paslaugas, organizuoti pagalbą siekiant vaiko ir šeimos gerovės.
Logiškas sprendimas
L. Baziliauskienė, pakalbinta „Tauragės žinių“, teigė esanti įsitikinusi, kad sujungti šias dvi įstaigas būtų logiškas sprendimas:
– Tai būtų tikslinga – būtų konkretu, aišku ir sprendimai būtų priimami greičiau. Šeimos gerovės centras teikia globos centro paslaugas budintiems globotojams, socialiniams globėjams ir vaikams, esantiems jų šeimose, o Socialinių paslaugų centras teikia atvejo vadybos pagalbą šeimoms, tų vaikų tėvams. Globos centro specialistai dalyvauja Socialinių paslaugų centro organizuojamose peržiūrose, kai sudaromas pagalbos šeimai planas. Taip sprendimai priimami greičiau. Per lapkričio mėnesį, pradėjusi vadovauti Socialinių paslaugų centrui, tuo įsitikinau. Būdami vienoje įstaigoje sutaupytumėm ir laiko – nes, būna, kol susirašom, susiderinam laiką, kol susitinkam – užtrunka.
Ji įsitikinusi, kad sujungimas bus naudingas ir paslaugų gavėjams:
– Turim labai daug įvairių įstaigų – čia vaikams, čia su globėjais dirbama, čia su šeimomis. Ir patys žmonės nebesusigaudo tarp įstaigų. Kai bus viena įstaiga, bus tikrai paprasčiau. Atėjus pas bet kurį specialistą jis nukreips, kur žmogui reikia.
Visos abiejų įstaigų teikiamos paslaugos, pasak L. Baziliauskienės, ir susijungus tikrai išliks: ir atvejo vadyba, ir socialiniai darbuotojai, ir lankoma priežiūra, ir Globos centras. Nebus pasinaikinta nė viena paslauga, jų netgi daugės – kaip tik dabar pradedamas bandomasis projektas „Asmeninis asistentas“, baigiamas įrengti ir Dienos centras neįgaliesiems.
Įstaigos pavadinimas, pagal tarybai teikiamą sprendimo projektą, bus Šeimos gerovės centras „Šaltinėlis“.
Jei ateinančią savaitę rajono taryba pritars reorganizavimo planui, iki sausio 24-osios turės būti parengtas įstaigų reorganizavimo aprašas.
– Iššūkių išties daug, – atsisveikindama sakė L. Baziliauskienė, – bet manau, kad su komanda įveiksim.
