Dėl įvestų galimybių pasų vyriausybei tenkančią kritiką neretai turi išklausyti ir sprendimų dėl pandemijos valdymo nepriimantys žmonės. Įeinančių į prekybos centrus pirkėjų dokumentus turintys tikrinti kontrolieriai išgirsta visko – nuo maldavimų iki keiksmų. Vienas jų „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad būna klientų, kurie nė nepaiso reikalavimų sustoti bei parodyti galimybių pasą ir eina į parduotuvę be leidimo. Tvarką, anot pašnekovo, ne visada užtikrina ir apsaugos darbuotojai.
Sulaukia ir piktų replikų
Viename prekybos tinkle šiuo metu dirbantis Lukas pasakojo išvydęs skelbimą, jog prekybos centre reikalingi darbuotojai. Parduotuvėje vaikinas pluša jau 2 mėnesius. Nuo rugsėjo 13-osios jis didžiąją dalį laiko praleidžia tikrindamas parduotuvėje apsilankyti norinčių klientų galimybių pasus.
– Kai įvedė galimybių pasus ir ėmėme juos tikrinti, buvo įvairių reakcijų. Labiausiai įsiminė reiškiamas pasipiktinimas. Daug žmonių jautėsi nepatenkinti ir tas emocijas išliedavo mums. Kita vertus, žmonės taikėsi su šia situacija, vis dažniau, užuot ginčijęsi, pirkėjai tiesiog parodo galimybių pasus. Iš esmės daug žmonių pakankamai sąmoningi, suvokia, kad mes tik dirbame savo darbą, bet vis dar pasitaiko tokių, kurie ima lieti savo nepasitenkinimą. Svarbiausia, kad keikia ne tiesiogiai mus, o valdžią, Šimonytę, sakydavo, kad tokie reikalavimai – visiška nesąmonė, – kalbėjo Lukas.
Anot jo, galimybių pasų neturintys žmonės kartais iškeikia darbuotojus, o kartais imasi kitos taktikos – mėgina sukelti gailestį.
– Vadiname juos „paprašaikomis“. Tokie žmonės sako, kad jie labai greitai apsisuks, užtruks vos vieną ar dvi minutes, jiems gyvybiškai reikia ėdalo gyvūnui arba mišinuko vaikui, kad neturi ko valgyti. Žvelgia į mus tokiomis gailesčio pilnomis akimis, o mes negalime pažeisti taisyklių. Tenka aiškinti žmonėms, kad išimčių taikyti negalime, – sakė Lukas.
Jam yra tekę susidurti su įžūliu klientu, kuris nepaisė reikalavimų.
– Atėjo vyras. Nors užsidėjęs kaukę, pastebėjau, kad jam maždaug 40 ar daugiau metų. Tikrindamas galimybių pasą išvydau gimimo datą – 2000 metai. Taigi, žmogus rodė ne savo galimybių pasą. Paklausiau apie tai pirkėjo, šis atsakė, kad dokumentas yra sūnaus. Ir staiga jis ėmė eiti į parduotuvės vidų. Žinoma, mėginau jo neleisti, tačiau pirkėjas tiesiog braute brovėsi, o apsaugos darbuotojų šalia nebuvo. Žmogus įėjo į parduotuvę, o aš negalėjau palikti vietos, kurioje budėjau, nes reikėjo tikrinti ir kitus pirkėjus. Net ir iškvietus apsaugos darbuotojus, vargu ar jie atpažintų, kuris konkrečiai pirkėjas prasibrovė. Neliko nieko kito, tik susitaikyti su tokia absurdiška situacija, – pasakojo Lukas.
Vaikinas kalbėjo, kad tikrinant galimybių pasus kartais nuvilia technika – ne visada pavyksta dokumentą tinkamai nuskenuoti. Tokiu atveju kontrolieriai tikrina galimybių pasų galiojimo laiką tiesiog pažvelgę į dokumentą.
Kai kuriems žmonėms kyla klausimų, ar galimybių pasuose įrašyti duomenys nėra kaupiami prekybos centrų duomenų bazėse.
Gali paprašyti dokumento
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė informavo, kad Tauragėje veikiančiose šio prekybos tinklo parduotuvėse galimybių pasai nėra tikrinami.
Tuo metu „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė komentavo, kad nuo rugsėjo 13 dienos, kada įsigaliojo Vyriausybės nustatyti ribojimai didesnėse nei 1500 kv. m parduotuvėse, galimybių pasas ar kiti jam prilyginami dokumentai yra tikrinami laikantis taisyklių vienoje Tauragės „Maxima XX“ parduotuvėje.
„Duomenys nėra kaupiami – patikros metu net nėra jungiamasi prie interneto. Skenuodami tikrintojai mato tik pirkėjo vardą, pavardę, gimimo datą ir galimybių paso galiojimo laiką. Kilus abejonių dėl žmogaus tapatybės turime teisę paprašyti parodyti asmens dokumentą“, – patikino E. Dapkienė.
Ji nurodė, kad papildomai „Maxima“ naujų darbuotojų dokumentams tikrinti neįdarbino. „Šį procesą užtikrina apsaugos ir parduotuvių darbuotojai. Kaip ir visada, laikomės visų nurodymų, kuriuos įveda vyriausybė, kovodama su koronaviruso pandemija“, – teigė ji.
Kritikuoja vyriausybės sprendimą
Kad galimybių paso duomenys nėra kaupiami, patvirtino ir „Rimi“ viešųjų ryšių atstovė Gabrielė Šerėnienė. Nors Tauragėje „Rimi“ prekybos centrų nėra, jų atstovai išreiškė poziciją, kodėl prekybinkai kritikuoja galimybių pasą. „Manome, kad pirkėjų nukreipimas iš didžiųjų prekybos centrų į mažąsias parduotuves nėra geras sprendimas valdant pandemiją. Mažose parduotuvėse vienam žmogui tenkantis plotas yra dvigubai mažesnis nei didžiosiose, pavojus užsikrėsti COVID virusu žmonėms dėl to ten tik didesnis. Apibendrinant galima teigti, kad galimybių paso tikrinimas prekybos tinkluose sukelia daug neigiamų pasekmių, ir tai nėra tik konfliktai ar prastesnė ligos prevencija. Deja, kasdien gilėja neigiamas poveikis ekonomikos plotmėje, jis pasimatys visoje mūsų tiekimo grandinėje“, – dėstė G. Šerėnienė.
