Lapkričio 13-ąją sukanka metai, kai Lietuvos Respublikos Seime dirba tauragiškių išrinktas Romualdas Vaitkus. Užklupus pasaulinei pandemijai, migrantų krizei, energetikos sektoriaus pokyčiams darbo pradžia nebuvo lengva, tačiau sudėtingos situacijos paprastai daug ko išmoko, suteikia vertingos patirties ir užgrūdina. Kaip savo darbą Seime vertina pats Romualdas? Ką jam pavyko nuveikti, kas džiugina, o kas nuvylė? Kas įsiminė labiausiai?
– Seime dirbate jau beveik metus. Ar taip šį darbą įsivaizdavote?
– Išankstinį įsivaizdavimą bei viziją turėjau, tačiau tenka pripažinti, kad realybė kiek kitokia. Beveik nuo pat darbo pradžios Seime Covid-19 pandemija diktavo savo sąlygas ir turėjo įtakos tiek darbotvarkei, tiek mano įsivaizdavimams. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti didžiąją dalį iš anksto užsibrėžtų tikslų: sudalyvauti galybėje svarbių mokslinių konferencijų bei renginių, suorganizuoti daugybę susitikimų pačiais įvairiausiais klausimais su rinkėjais, ministrais, ministerijų atstovais, skirtingomis institucijomis ir organizacijomis.
Be abejonės, prieš pradedant eiti tokias pareigas reikia turėti aiškų darbų planą, tačiau politika yra kasdien besikeičiantis procesas, todėl kartais gana sudėtinga numatyti ateinančios dienos veiklą, o darbotvarkė nuolat pasipildo naujais klausimais.
– Ko išmokote? Ar nenusivylėte? Kas įsiminė labiausiai?
– Valstybės tarnyba – darbas, kuriame esi tiesiogiai atskaitingas Lietuvos piliečiams, todėl neišvengiamai stengiesi kasdien mokytis ir tobulėti. Visgi, kaip ir kiekviename darbe, čia irgi būna visko. Viena diena gali būti kupina naujų įspūdžių, džiugių akimirkų ir laimėjimų, o kita, deja, ir nusivylimų. Tačiau, kad ir kokios jos bebūtų, visos yra svarbios, reikšmingos ir praturtinančios žinių bagažą.
Susitikimai ir pokalbiai su žmonėmis man – įsimintiniausia ir svarbiausia šio darbo dalis, kadangi savo politinėje veikloje stengiuosi atliepti jų lūkesčius. Norisi pasidžiaugti, kad įvairaus amžiaus piliečiai vis aktyviau rūpinasi politikos aktualijomis ir yra suinteresuoti išreikšti savo poziciją.
Įdomu, kad pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėjo protestų kultūra, tai priverčia susimąstyti ir valdžios institucijas. Na, ir neišvengiamai viena iš įsimintiniausių dienų darbe, ko gero, buvo Šeimų maršo mitingai, kuomet teko bendrauti su minioje esančiais žmonėmis. Tokie momentai reikalauja drąsos, tačiau manau, kad politiko darbas yra bendrauti su visais žmonėmis, tad būtent tai ir stengiuosi daryti.
– Pastaruoju metu mūsų šaliai, o ir visam pasauliui tenka susidurti su netikėtais iššūkiais, spręsti itin sudėtingas problemas: pandemija, migrantų krizė, energetikos sektoriaus pokyčiai ir kt., žmonės dažnai ima neigiamai vertinti politikų sprendimus, nors patys parodė jiems pasitikėjimą išrinkdami į valdžią. Ar tenka su tuo susidurti?
– Žinoma, tenka. Kaip sakiau, viena rudens aktualijų buvo mitingai, kurie savo ruožtu LR Seimą palietė tiesiogiai. Aš, kaip ir daugelis kitų Seimo narių, su protestuoti susirinkusiais žmonėmis taip pat turėjau ne vieną pokalbį.
Kita svarbi aktualija, kuri Lietuvą kamuoja ne tik nuo šios sesijos pradžios, – COVID-19 pandemija. Per šį laikotarpį Seimas, kaip valstybinė institucija, stengėsi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, kad parlamentarai toliau efektyviai galėtų vykdyti savo veiklą ir reikalingi sprendimai nebūtų stagnuojami. Manau, tai buvo įgyvendinta gana sklandžiai, posėdžiai vyksta, o darbotvarkės klausimai sprendžiami. Pats visuomet stengiuosi atsakingai ir kokybiškai darbuotis tiek kontaktiniuose, tiek nuotoliniuose susitikimuose.
Migrantų krizė į Lietuvos politinę padangę atnešė naują diskursą ir dar nematytų, nespręstų problemų. Ankstesnės migrantų krizės metu Lietuvą jos problemų laukas palietė menkai, tad ir Lietuvos piliečiams tai naujas iššūkis. Visgi, turint omenyje šios problemos naujumą, pasitikiu mūsų sienos apsaugos tarnybų ir institucijų darbu ir manau, jog sureaguota buvo greitai ir gana efektyviai. Reikia turėti omenyje, kad tokios krizės pabrėžia silpnąsias valstybės valdymo vietas, todėl galima šiuo šansu pasinaudoti ir „pasitempti“, kad tokių situacijų pasikartojimą ateityje užkardytumėme. Ypač džiugu, kad spręsdami migrantų krizės situaciją dėl nepaprastosios padėties įvedimo radome bendrą sutarimą ir su opozicija.
Energetikos sektoriaus pokyčiai taip pat sukėlė atitinkamą emocijų bangą. Brangsta visi produktai, susiję su energetiniais ištekliais, ir dėl to pasaulines rinkas krečia kainų kilimo šokas, ne išimtis – ir Lietuva. Visgi Vyriausybė ir Seimas stengiasi tiek energetikos sektoriaus pokyčius, tiek liberalizacijos procesą gyventojams palengvinti. Pavyzdžiui, siūloma energetikos kainų šuolį paskirstyti penkių metų laikotarpyje, o tiekėjų pasirinkimo procesas pratęsiamas.
Laikausi nuomonės, kad neigiamai vertinti yra lengviausias kelias. Dažnu atveju priimami sprendimai yra svarstomi atidžiai ir ilgai, pasitariant su sprendžiamo klausimo specialistais. Galbūt tokio vertinimo problema yra tai, jog ne visuomet pavyksta ištransliuoti jų naudą. Tačiau šaunu, kai Lietuvos gyventojai seka savo valdžios atstovų sprendimus ir geba konstruktyviai juos kritikuoti.
– O kaip vertinate šios kadencijos Seimo sprendimus? Ar visi jie logiški ir teisingi?
– Na, gyvenime retai viskas būna tik labai gerai arba labai blogai. Vis dėlto šiandienos politiką esu linkęs vertinti labiau teigiamai nei neigiamai. Žinoma, reikia nepamiršti ir to, jog su dabartinėmis problemomis ir iššūkiais, tokiais kaip Covid-19 pandemija, migrantų krizė ar energetikos rinkos pokyčiai, ankstesni parlamentarai nesusidūrė. Kiekviena naujai pradėjusi dirbti valdžios kadencija savo ruožtu atneša gero vėjo gūsį, tačiau neišvengiamai padaro ir klaidų, iš kurių vėliau galima mokytis. Visgi kiekvienas Seimo narys visų pirma yra žmogus, kuris, teikdamas įvairius teisės aktų siūlymus bei projektus ir balsuodamas, atstovauja savo rinkėjui ir tikisi geriausio rezultato. Tačiau Seimo statute įtvirtinta, kad Seimo narys vadovaujasi ne tik LR Konstitucija, valstybės interesais, bet ir savo sąžine.
Taigi, be abejonės, visi esame skirtingi, turime skirtingus požiūrius į tai, kas yra tinkama arba ne. Vieniems kai kurie sprendimai gali pasirodyti ir kiek keistoki ar ne visada logiški, priklausomai nuo kiekvieno individualių pažiūrų. Tam, kad galėtume įsivertinti įvairių sprendimų (ne)logiškumą, Seime turime visą būrį puikių savo srities specialistų, pvz.: skirtingus komitetus, komisijas ar šiuo atveju vieną svarbiausių grandžių – Teisės departamentą, kuris politikams pateikia savo išvadas, iš kurių galime susidaryti vaizdą, kiek logikos sprendimuose yra.
– Ką pavyko nuveikti Tauragės labui?
– Mano gimtasis kraštas Tauragė bei Tauragės regionas – esminiai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiu. Stengiuosi atliepti čia gyvenančių žmonių lūkesčius ir norus, todėl ne tik inicijavau Tauragės regiono bičiulių parlamentinės grupės įsteigimą, kur gvildename esminius gyventojų klausimus ir aktualijas, tačiau ir inicijuoju daugybę susitikimų, vizitų ir dialogų su atitinkamomis institucijomis ir organizacijomis, kurios galėtų prisidėti prie regione iškilusių problemų sprendimo. Ministrams bei ministerijų atstovams tiesiogiai pateikiau miesto aktualijas, susitikimų bei vizitų metu kartu su komanda išsakėme esmines problemas ir aktualijas, tad ir toliau deriname ir sprendžiame probleminius mūsų miesto klausimus.
Džiugu, kad glaudžiai bendradarbiaujame su ministrais. Tauragėje per šiuos metus apsilankė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, su jais aptarėme rajonui aktualius šių sričių klausimus.
Turėjome nuotolinį susitikimą su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovais. Susitikimo metu kalbėjome apie magistralinio kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas per Tauragės miestą einančios kelio atkarpos apmokestinimo klausimą. Džiaugiuosi, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis neliko abejingas ir greitai reagavo į kreipimąsi. Ministerijos atstovai pateikė keletą variantų, galimai padėsiančių išspręsti šią problemą. Tauragės rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos surinkti ir pateikti ministerijos atstovams visą reikalingą informaciją atitinkamiems sprendimams parengti bei priimti. Pavyko pasiekti, kad būtume išgirsti ir radome galimybę išspręsti Tauragei aktualų klausimą: jei Seimas pritars siūlomam KPPP pertvarkos projektui, kuriame integruota išimtis Tauragėje įrengtam matuokliui netaikyti tam tikrų funkcijų, tuomet naujieji pakeitimai turėtų įsigalioti jau nuo sausio 1 d.
– Seime dirbate Aplinkosaugos komitete. Kokios aplinkosaugos problemos, jūsų manymu, turėtų būti sprendžiamos nedelsiant ir ką jau pavyko šia linkme nuveikti?
– Aktualiausios teritorijos šiuo klausimu yra miesto centras ir visą miestą kertantis pagrindinis kelias (Tilžės plentas). Šis klausimas jau sprendžiamas ir imamasi veiksmų – mažojo aplinkkelio projektas leis sėkmingai mažinti CO2 emisijas. Svarbūs ir kiti projektai: dviračių takų infrastruktūros tobulinimas, ekologiško elektrobusų parko plėtra ir nemokamas jo naudojimas. Taigi, reikia skatinti gyventojus rinktis žalesnes transporto priemones: keliauti dviračiais, paspirtukais, elektromobiliais bei viešuoju transportu. Miesto infrastruktūra tam gana palanki, tačiau ateityje reikia ją tobulinti ir bendromis jėgomis mažinti automobilių srautus mieste.
Esu pateikęs Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pakeitimus, kuriais panaikinami pertekliniai reikalavimai specialiai saugomose teritorijose. Siūlymui po pateikimo pritarta.
Su kolegomis iš LRLS frakcijos įregistravome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų leidžiama įmonėms perkant elektromobilius, įtraukti pirkimo išlaidas į įmonės PVM apskaitą. Šiam projektui po pateikimo taip pat pritarta.
Dėl žalesnių Tauragės energetikos perspektyvų dar šioje sesijoje įregistravau kitus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo siūlymus. Šie pakeitimai ateityje leistų pagreitinti vėjo jėgainių planavimo procesą sanitarinėse zonose ir išvengti perteklinės biurokratijos tarp vėjo jėgainių vystytojų ir žemės savininkų.
– Ar šiuo metu yra padaryta viskas, kad lietuviai būtų skatinami rinktis netaršias transporto priemones? Ko reikėtų, kad poslinkis įvyktų?
– Mano manymu, galėtų būti padaryta ir daugiau. Pavyzdžiui, verslui leisti grąžinti PVM už įsigytas netaršias, nekomercines transporto priemones. Reikėtų keisti ir koreguoti dotacijas elektromobilių įsigijimui, nes dabartinė suma tikrai nėra pakankama. Jei, pavyzdžiui, dotacijų suma būtų pakelta iki 8 tūkst. Eur, tikiu, kad pokytis pasijaustų. Privalu paminėti ir dviračių takus bei jų maršrutus, kurie vis dar daugumoje Lietuvos teritorijų yra tvarkytini.
Ko gero, naivu tikėtis, kad visi gyventojai staiga pradės naudotis elektromobiliais, bet šią infrastruktūrą galima plėtoti po truputį, kalbant apie taršą ir jos mokesčius su gyventojais, skatinant žmones pirkti mažiau taršius automobilius, o galbūt ieškoti tokių variantų, kai galima netgi išvis nemokėti taršos mokesčio. Yra tikrai nemažai ir tokių variantų, kai galima palyginus nebrangiai įsigyti automobilių ir su nuliniu taršos mokesčiu. Svarbiausia, kad savivaldybės investuotų į infrastruktūrą ir geresnį viešąjį susisiekimą.
– Ar tauragiškiai dažnai kreipiasi į jus su savo problemomis? Kokios jos?
– Džiaugiuosi, kad tauragiškiai išties gana dažnai kreipiasi tiek tiesiogiai į mane, tiek į mano komandą. Toks dialogas man ypač svarbus. Problemos labai įvairios: dėl pensijų, socialinių išmokų, vienų ar kitų įstatymų paaiškinimo, dėl švietimo sistemos niuansų, skiepų, neformalaus švietimo veiklų bei patalpų joms trūkumo, socialinio būsto, dėl įvairių žemdirbių bei ūkininkų problemų ir t.t. Neretai sulaukiu ir klausimų su prašymais pakomentuoti ir argumentuoti savo balsavimus Seime.
– Kaip vertinate Tauragės savivaldybės darbą sprendžiant aplinkosaugos problemas? Gal turėjote galimybę prisidėti jas sprendžiant?
– Manau, kad Tauragė – pavyzdys ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai: dar spalio pabaigoje Transporto inovacijų forume ji paskelbta Žaliausia savivaldybe. Tauragėje vis daugiau elektromobilių, elektrobusų, net 9 įkrovimo aikštelės bei vieni geriausių „Tesla“ servisų Lietuvoje. Nemokamasis viešasis transportas, pakeistas miesto apšvietimas į LED šviestuvus, įrengtos saulės fotovoltinės elektrinės ant savivaldybės įstaigų pastatų stogų, įrengtos ir pastatytos dviračių saugyklos tik įrodo, kad turime kuo didžiuotis ir judame tinkama linkme.
Glaudus kasdienis bendravimas ir bendradarbiavimas su Tauragės savivaldybe yra neatsiejama mano politinės darbotvarkės dalis, tad visuomet stengiuosi visapusiškai prisidėti prie bet kokių aplinkosauginių problemų sprendimo. Džiaugiuosi turėjęs galimybę supažindinti Aplinkos ministrą su Tauragės dumblo ir nuotekų valymo įrenginių pajėgumų nepakankumu ir bendrai sprendžiamu būtinos plėtros klausimu.
– Tai, kad Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine, jums, kaip kultūros srities atstovui, tikriausiai buvo džiugi žinia. Kokias galimybes tai atveria mūsų kraštui?
– Iš tiesų ši žinia man ypatingai džiugi! Tai puiki proga paskatinti miesto kultūrines sritis dalintis savo turininga istorija bei patirtimis, plėtoti kultūrą ir meną bei jų prieinamumą, parodyti ne tik Lietuvai, tačiau ir užsienio gyventojams mūsų krašto kultūrines galimybes. Toks titulas Tauragei suteiks šansą sujungti skirtingus miestus partnerius ir tautas sukuriant naujus savitarpio tiltus. Atsivers naujos galimybės skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių glaudų bendradarbiavimą. Džiugu, kad galėsime dar labiau atsiskleisti kaip žaliausias miestas Lietuvoje ir pabrėžti unikalų savo krašto identitetą.
– Ko palinkėtumėte tauragiškiams?
– Tauragiškiams visuomet linkiu tik paties geriausio. Labai norėčiau, kad net niūresnėmis dienomis mokėtume savo veidus papuošti šypsenomis, būti pozityvesni, geresni ir pakantesni vieni kitiems. Nebijokime ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia, dalinkimės šiluma bei gerumu su tais, kuriems to trūksta. Būkime stiprūs ir sveiki, nepameskime savęs tarp kasdienių rūpesčių ir problemų.
Kalbėjosi Birutė Slavinskienė
Užs. Nr. 84
