Autoriaus nuotrauka
Tauragiškio darbo paieškos atvėrė skaudžią Lietuvos problemą – darbdaviai nevengia užgauliojimų ir patyčių. Be to, kartais stebina ir Užimtumo tarnybos specialistų sprendimai. Su „Tauragės žiniomis“ susisiekusi moteris papasakojo, kad elektriko darbo kvalifikacijos neturintis jos vyras buvo nusiųstas į vieną įmonę darbintis ne kuo kitu, o elektriku. Darbo pokalbis vyko ne bendrovės biure, kaip būna įprastai, o automobilių stovėjimo aikštelėje. Moteris viską matė savo akimis. „Darbdavio tonas buvo chamiškas. Iš mano vyro išsityčiojo, viskas vos nesibaigė muštynėmis“, – atvirai pasakojo moteris, nepanorusi būti įvardyta viešai (vardas, pavardė redakcijai žinoma). Be to, ją nustebino ir darbdavio pasiūlytas atlyginimas.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiuo metu šalyje registruotas nedarbas siekia 10,1 procento. Šalyje yra 175 927 bedarbiai. „Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1 d. Tauragės rajono savivaldybėje registruoti 2124 darbo neturintys asmenys, iš jų 43,3 proc. sudaro ilgalaikiai bedarbiai“, – informavo Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Aušra Kaluzevičienė. Vienas iš darbo ieškančiųjų – ir „Tauragės žinių“ pašnekovės vyras.
Pasiūlė dirbti elektriku
Tauragėje automechaniku anksčiau dirbęs vyriškis dėl sveikatos problemų turėjo palikti gerai apmokamą darbą, už kurį kas mėnesį gaudavo 1,8 tūkst. eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Negalėdamas dirbti vieno darbo, vyras nusprendė susirasti kitą. Užimtumo tarnyboje Tauragės rajone registruoti 211 darbo pasiūlymai.
– Nieko konkretaus to pokalbio metu taip ir nesutarė. Tik vėliau tą pačią dieną netikėtai darbdavys perskambino ir pasakė, kad Tauragėje tvarko reikalus ir jie gali susitikti. Buvo jau tamsus vakaras. Žinote, kur vyko darbo pokalbis? Automobilių stovėjimo aikštelėje. Mano vyras atvažiavo į sutartą vietą, aš važiavau kartu, o darbdavys kalbėjosi sėdėdamas kitame automobilyje, – neįprasto darbo pokalbio detales prisiminė pašnekovė.
– Jis užsiregistravo Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje ir darbo ieško jau pusantro mėnesio. Gauna bedarbio išmokas. Kartą jis apsilankė pas specialistę, kuri kažkodėl nusprendė, kad mano vyras kuo puikiausiai galėtų dirbti elektriku. Jis išties dirbo automechaniku, bet, grubiai tariant, kur padangas montuoti, kažkokius mechanizmus be elektros taisyti, o kur dirbti su elektros įrenginiais, laidus vedžioti... Tai du skirtingi dalykai. Toks specialistės sprendimas tikrai pasirodė keistas, tačiau vyras turėjo nuvykti į darbo pokalbį, nes priešingu atveju Užimtumo tarnyba teigtų, kad jis atsisakė darbo be pateisinamos priežasties. Taip gali ir išmokas nubraukti. Būtų skaudu. Teko susitikti su darbdaviu, – kalbėjo tauragiškė.
Šaukė ir tyčiojosi
Vyras gavo elektriko ieškančio darbdavio kontaktus, tačiau ilgą laiką negalėjo susisiekti – šis nekėlė telefono ragelio. Tačiau vieną dieną įmonės savininkas perskambino.
– Nieko konkretaus to pokalbio metu taip ir nesutarė. Tik vėliau tą pačią dieną netikėtai darbdavys perskambino ir pasakė, kad Tauragėje tvarko reikalus ir jie gali susitikti. Buvo jau tamsus vakaras. Žinote, kur vyko darbo pokalbis? Automobilių stovėjimo aikštelėje. Mano vyras atvažiavo į sutartą vietą, aš važiavau kartu, o darbdavys kalbėjosi sėdėdamas kitame automobilyje, – neįprasto darbo pokalbio detales prisiminė pašnekovė.
Jos teigimu, darbdavys nuo pat pirmos akimirkos bendravo grubiai, net šiek tiek agresyviai.
– Mano vyras, išvydęs kitame automobilyje sėdintį žmogų, paklausė, ar su juo tarėsi susitikti. Tai šis atsakė: „Ar tu žinai, kiek aš per dieną susitikimų turiu? Kiek aš skambučių padarau? Maža su kuo aš tariausi...“ Toks tonas stebino. Mano vyras stengėsi išlikti ramus, kalbėti mandagiai, bet vėliau baigėsi ir jo kantrybė – jis aiškino, kad neturi žinių elektriko darbui, darbdavys kalbėjo, kad gal kokią kitą pareigybę gali pasiūlyti, bet jo tonas buvo žeminantis, kurį laiką jis šaukė. Darbdavys ėmė kalbėti „naglai“, lyg su žemesnio rango žmogumi, toks jausmas, kad norėjo tiesiog pasityčioti. Mano vyras tokio elgesio netoleravo. Jie abu kone susiriejo. Vėliau, kai jau išvažiavome iš aikštelės, jis man prasitarė, kad jeigu nebūtų reikėję iš darbdavio gauti rašto, patvirtinančio, kad jis nėra tinkamas kandidatas į darbo vietą, būtų neištvėręs ir įsivėlęs į muštynes, – apie tai, kuo galėjo baigtis toks nemalonus darbo pokalbis, prabilo tauragiškė.
Negana to, ji stebėjosi ir tuo, jog anksčiau 1,8 tūkst. eurų uždirbdavusiam jos vyrui buvo pasiūlyta viso labo 750 eurų neatskaičius mokesčių siekianti alga, nors atsakomybės ir pavojų dirbant elektriko darbą – apstu.
Vertina individualiai
Šią situaciją paprašėme pakomentuoti Užimtumo tarnybos.
„Konsultantas, siūlydamas darbo ieškančiam asmeniui darbą, kartu su klientu aptaria darbo pasiūlymą ir jo tinkamumą darbui bei išduoda nustatytos formos rekomendaciją įsidarbinti. Klientas, gavęs konkretų pasiūlymą įsidarbinti, kreipiasi į darbdavį. Minėtą atvejį įvertinti būtų paprasčiau žinant konkretaus kliento situaciją“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė A.Kaluzevičienė.
Paklausta, ar atsisakęs darbo dėl nepagarbaus darbdavio elgesio, bedarbis neprarastų savo statuso Užimtumo tarnyboje, ji komentavo: „Pagal aprašytą situaciją galima daryti prielaidą, kad tai nebūtų pagrindas nutraukti asmeniui registraciją Užimtumo tarnyboje, nes jis priėmė pasiūlymą įsidarbinti“.
Pasak A. Kaluzevičienės, viena iš priežasčių panaikinti bedarbio statusą – bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą.
„Kitais atvejais bedarbio statusas nėra naikinamas ir registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama. Tikslinami tolesni kliento konkretūs veiksmai siekiant užimtumo“, – aiškino A. Kaluzevičienė.
– Mūsų praktika rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai. Susidaro toks vaizdas, kad žmonės, dirbantys arba ieškantys darbo, nusivylę, nes ir atsiliepimai socialiniuose tinkluose po įvairiais įrašais liudija panašias patirtis, kai dauguma susiduria su labai neigiamu darbdavio požiūriu į darbuotojus, o ypač – provincijos regionuose, mažesnėse įmonėse. Užgauliojimai, net ir fizinis smurtas, baisios darbo sąlygos... Tai patiria kai kurie darbuotojai. Jeigu darbdavys jau taip elgiasi, tai dažniausiai būna visas problemų paketas, – teigė R. Motiejūnaitė-Pekkinen.
Paklausta, ar už itin nederamą elgesį darbą siūlantis asmuo gali prarasti teisę kreiptis į Užimtumo tarnybą, ji atsakė: „Užimtumo tarnyba paslaugas teikia visiems darbo ieškantiems ar darbuotojų ieškantiems klientams. Žinoma, kad darbo ieškantis asmuo gali informuoti apie darbdavio, į kurį kreipėsi dėl darbo pasiūlymo, nepagarbų bendravimą jam priskirtą specialistą. Situacija vertinama individualiai“.
Padeda „bizūnas“?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos viešųjų ryšių specialistė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen dėstė, kad tiek darbo pokalbiuose, tiek ir įsidarbinus darbdaviai nevengia taikyti įvairių psichologinio smurto priemonių.
– Mūsų praktika rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai. Susidaro toks vaizdas, kad žmonės, dirbantys arba ieškantys darbo, nusivylę, nes ir atsiliepimai socialiniuose tinkluose po įvairiais įrašais liudija panašias patirtis, kai dauguma susiduria su labai neigiamu darbdavio požiūriu į darbuotojus, o ypač – provincijos regionuose, mažesnėse įmonėse. Užgauliojimai, net ir fizinis smurtas, baisios darbo sąlygos... Tai patiria kai kurie darbuotojai. Jeigu darbdavys jau taip elgiasi, tai dažniausiai būna visas problemų paketas, – teigė ji.
Paklausta, galbūt problemą padėtų spręsti kokios nors valstybės institucijų prevencinės priemonės, R. Motiejūnaitė-Pekkinen tokią galimybę įvertino gana skeptiškai:
– Nesu tikra, ar įmanoma prevencija, jeigu yra toks darbdavių mentalitetas, požiūris į darbuotojus. Tokią situaciją stebime jau daugelį metų. Nors skamba nepopuliariai ir galbūt banaliai, bet darbdavius išgąsdina baudimas už tokį elgesį, nes jie tuomet paskaičiuoja, kad neapsimoka taip elgtis. <...> „Bizūnas“ vis dėlto yra veiksmingesnė priemonė.
Nevilioja ir atlyginimai
Be to, R. Motiejūnaitė-Pekkinen pakomentavo ir tai, kad dalis žmonių vengia darbintis Lietuvos verslo įmonėse dėl nepakankamai gerai apmokamo darbo.
– Šią savaitę Lietuvoje yra 19 tūkst. laisvų darbo vietų. Taigi, mums pagrįstai kyla klausimas, ar darbdavių kalbėjimas radijuje, laikraščiuose, televizijoje, jog trūksta darbuotojų, yra pagrįstas. Skamba toks teiginys tikrai įtartinai. Manome, kad darbdaviai gali specialiai taip elgtis, pučia burbulą, kad būtų palengvintos sąlygos įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes jie dar nėra gerai susipažinę su rinka, sutinka dirbti ir už mažesnį atlyginimą, ir prastesnėmis darbo sąlygomis, nereikalauja užtikrinti teisių. Tokie darbuotojai „patogesni“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė.
Siūlo skaičiuoti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas nesutinka su tokia R. Motiejūnaitės-Pekkinen pozicija. Jis tikina gerai susipažinęs su regionų, tarp jų – ir Tauragės situacija darbo rinkoje.
Paklaustas, ar išties maži atlyginimai yra priežastis, kodėl darbdaviams sunku rasti darbuotojų, D. Arlauskas sakė, kad tam įtakos turi bent keli faktoriai.
– Nėra paprasta situacija, yra kone trys kintamieji su vienu nežinomuoju, kad būtų galima rasti šios lygties sprendimą, – vaizdžiai padėtį apibūdino jis.
D. Arlauskas aiškino, kad žmonės dažnai lygina atlyginimus tarp Lietuvos, Švedijos, Danijos ir pan. Tačiau svarbu palyginti ir perkamąją galią. Estijoje, pasak jo, atlyginimai net 30 proc. didesni nei Lietuvoje, bet perkamoji galia – ta pati.
– Taigi, Estijoje tu uždirbi daugiau, bet už tą atlyginimą gauni tiek pat, kiek Lietuvoje gauna žmogus, uždirbantis mažiau. Estams apsimoka atvažiuoti į Lietuvą apsipirkti, nes čia mažesnės kainos. Lygiai taip pat, kaip ir mums apsimoka važiuoti apsipirkti į Lenkiją, – aiškino D. Arlauskas ir pabrėžė, kad žmonės, vertindami atlyginimus, lygina skaičius, bet pamiršta perkamosios galios rodiklius.
Be to, pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento, darbuotojai neskaičiuoja ir to, kiek sukuria vertės.
– Žinoma, galima klausti, ar tai jiems turėtų rūpėti, čia darbdavių klausimas. Bet tuomet reikia orientuotis į darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą, technologinius dalykus, – sakė D. Arlauskas.
Pasak jo, Tauragėje veikia daugiausia mažos įmonės, kurios negali sugeneruoti daug vertės, todėl negali pasiūlyti ir didelio atlyginimo.
– Negali parduoti brangiau, taigi, negali ir mokėti darbuotojui daugiau, – dėstė pašnekovas.
