Aktualijos

Tauragės rajone jau ne vienerius metus stebima, kaip kraštą palieka jauni žmonės. Dažniausiai jie vyksta į didesnius miestus ir ten kuria savo gyvenimus. Tačiau kai kurie pasilieka. Kaip sako Tauragės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Meištininkaitė, gyvenimas mažame mieste turi savo privalumų. Be to, Tauragė turi planą, kaip paskatinti jaunimą joje pasilikti.

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, 2021-ųjų pradžioje Tauragėje gyventojų, kurių amžius siekia nuo 14 iki 29 metų, būta 6870. O štai 2017 m. pradžioje į šią amžiaus kategoriją patenkančių žmonių Tauragės rajone gyveno 8,1 tūkst.

Tauragės savivaldybės taryba patvirtino 2022–2027 metų jaunimo politikos planą. Apie jį plačiau „Tauragės žinioms“ papasakojo I. Meištininkaitė, įvardijusi tiek jauno žmogaus gyvenimo Tauragėje privalumus, tiek ir trūkumus. 

– Kaip skelbiama plane, Tauragės rajono teritorijoje jaunimas sudaro 18,4 proc. gyventojų ir tai yra mažiausias rodiklis visoje Tauragės apskrityje. Kaip jūs manote, kas lemia tokią situaciją? Ką Tauragei reikėtų daryti, kad jaunimo gausėtų?

– Pirmiausia reikėtų paminėti, kad dažnai šis rodiklis nėra tikslus, nes išvykę jauni žmonės deklaruota savo gyvenamąja vieta neretai pasilieka savivaldybę, kurioje gyveno. Visoje Lietuvoje realus jaunimo skaičius regionuose yra gerokai mažesnis nei didžiuosiuose miestuose. Tai lemia platesnės švietimo, įsidarbinimo ir pramogų galimybės didžiuosiuose miestuose. Jaunimą prisivilioti atgal į regionus nėra lengva, tačiau kryptingai ir nuosekliai kuriant gerai apmokamas darbo vietas, plėtojant infrastruktūrą, skirtą šeimai ir laisvalaikio užimtumui bei gerinant švietimo paslaugų kokybę galima sukurti konkurencinį pranašumą, kuris skatins jauną žmogų sugrįžti būtent į mūsų miestą.

Nuotrauka

– Plane užsiminta ir apie tai, kad 2020 metų sausio-birželio mėnesiais 6 nepilnamečiai buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką. Ar plane yra numatyta priemonių, kaip padėti Tauragės jaunimui, jog jis neįsitrauktų į nusikaltimus?

– Plane numatyta organizuoti prevencinius renginius, prisidėti prie policijos vykdomų prevencijos priemonių, vystyti tarpžinybinį su jaunimu dirbančių įstaigų bendradarbiavimą. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka Lietuvos policija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos probacijos tarnyba bei socialiniai darbuotojai, kurių tikslas individualiai dirbti su jaunu žmogumi ir spręsti jo kasdienines problemas.

– Savivaldybė jaunimo užimtumo ir verslumo skatinimui 2021 metais skyrė 30 tūkst. eurų, o Atvirojo jaunimo centro veiklos užtikrinimui – 35 tūkst. eurų. Ar galite plačiau papasakoti apie užimtumo ir verslumo skatinimą? Kokią veiklą vykdo Atvirojo jaunimo centras? Kiek jame lankytojų?

– Už šias lėšas 2021 m. įgyvendinti 37 projektai, skirti jaunimo pilietiškumui, savanorystei, kūrybiškumui, verslumui skatinti, jaunimo organizacijų veiklai plėtoti, edukaciniams, informaciniams ir pramoginiams renginiams finansuoti bei kaimo bendruomenių jaunimo užimtumui skatinti. Taip pat iš šių lėšų finansuota ir aktyvaus verslo erdvės „Spiečius“ veikla, kuri teikia verslumo skatinimo paslaugas jauniems verslininkams.

– Plane numatyta organizuoti prevencinius renginius, prisidėti prie policijos vykdomų prevencijos priemonių, vystyti tarpžinybinį su jaunimu dirbančių įstaigų bendradarbiavimą. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka Lietuvos policija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos probacijos tarnyba bei socialiniai darbuotojai, kurių tikslas individualiai dirbti su jaunu žmogumi ir spręsti jo kasdienines problemas.

Tauragės atvirasis jaunimo centras ir Skaudvilės atvira jaunimo erdvė vykdo darbą su jaunimu, jo pagrindinis tikslas yra suteikti visas jaunimo informavimui ir įgalinimui skirtas paslaugas vienoje vietoje. Šiose vietose jaunimas gali kurti ir įgyvendinti savo idėjas bei iniciatyvas, gauti konsultacijų rūpimais klausimais, prisijungti prie jaunimo organizacijų veiklų, ugdyti savo įgūdžius savanorystės programose, tobulinti meninius, verslumo sugebėjimus ar tiesiog saugiai ir prasmingai praleisti laisvalaikį. Visų šių veiklų metu jaunimas yra lydimas jaunimo darbuotojų. Vidutiniškai per metus atvirame jaunimo centre ir erdvėje apsilanko daugiau nei 1 tūkst. unikalių lankytojų. 

– Plane nurodoma, kad Atvirasis jaunimo centras yra toliau nuo miesto centro, vieta nėra patogi jaunimui, vis dar trūksta susisiekimo infrastruktūros. Galbūt planuojama centrą perkelti kitur?

– Siekiant suteikti jaunimui lengvesnį susisiekimą su atviruoju jaunimo centru, Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“, kuri ir koordinuoja atvirąjį darbą su jaunimu rajone, teikė pasiūlymą savivaldybės administracijai dėl viešojo transporto maršruto. Šiltuoju sezonu susisiekimą labai palengvino „Bolt“ elektriniai paspirtukai. Nors vieta labai svarbi, tačiau jaunimą į atvirą centrą pritraukia ir jame vykdomos veiklos. Jaunimo centro neplanuojama perkelti, kadangi šiame rajone steigiasi įstaigos šeimų laisvalaikiui, kuriasi naujas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame apsigyvena jaunos šeimos. Vis dėlto nuolat ieškome galimybių atvirosios jaunimo erdvės įsteigimui gausiausiai apgyvendintame Žalgirių mikrorajone ir Tauragės dvare, kuriame jaunimo laisvalaikio užimtumo pasiūla labai menka. 

– Kokia jaunimo padėtis yra kaimiškose vietovėse?

– Kalbant apie jaunimo užimtumą ir įgalinimą, vis dar jaučiama didelė atskirtis tarp miesto ir kaimo jaunimo. Šias problemas stengiamasi spręsti tobulinant susisiekimo infrastruktūrą, skatinant vietos bendruomenių iniciatyvas įtraukiant jaunimą bei vykdant mobilų darbą su jaunimu didžiausią poreikį turinčiose vietovėse.

– Plane teigiama, kad dauguma apklaustųjų per pastaruosius 6 mėnesius nesilankė muziejuose, parodose, koncertuose, Atvirame jaunimo centre ir Atviroje jaunimo erdvėje, neskaitė knygų. Tauragės mieste vakare, o ypač savaitgalį, daug jaunimo galima pamatyti didesnėse mašinų stovėjimo aikštelėse, kas įrodo „naktinio gyvenimo“ pramogų trūkumą savivaldybėje. Kaip tai ketinama spręsti?

– Naktinis gyvenimas dažniausiai yra organizuojamas privataus verslo pagal galimybes ir paklausą. Tauragėje veikia nemažai barų ir kavinių, kurios dirba iki vidurnakčio, penktadieniais bei šeštadieniais verslininkai dažnai organizuoja įvairius vakarėlius. Jaunimas, norintis įsitraukti į įvairesnį naktinį gyvenimą per pusantros valandos gali pasiekti Kauną arba Klaipėdą. Mažo miesto realybė yra ta, jog nėra pakankamai paklausos plačiam naktinio gyvenimo vystymuisi.

– Ar jaunam žmogui Tauragėje yra lengvai prieinamas būsto įsigijimas arba nuoma? Ar savivaldybė kaip nors prisideda prie to? 

– Jaunam žmogui būsto įsigijimas visada yra didelis iššūkis ir Tauragė šiame kontekste nėra išskirtinė. Valstybės siūloma finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms yra didelė paspirtis jaunam žmogui, o Tauragės jaunos šeimos gali pretenduoti gauti šią paramą. Vis dėlto, būsto nuoma Tauragės mieste yra pakankamai brangi, kadangi paklausa yra nemaža, o pasiūla ribota. 

– Kaip pati įvardytumėte – kodėl jaunas žmogus turėtų planuoti savo gyvenimą Tauragėje? 

– Pirmiausia, mažesnio miesto privalumas tas, jog jame maži atstumai nuo taško A iki taško B, todėl ir susisiekimas lengvesnis, greitesnis, dėl to susitaupo daug laiko, kurį dideliame mieste praleistume kamščiuose arba kelyje.  

Mano manymu, Tauragėje gera švietimo paslaugų kokybė, be to, savivaldybė įgyvendina priemones, skirtas remti verslą pradedantį jaunimą. Tauragėje plėtojama ir šeimos laisvalaikiui skirta infrastruktūra, kuri taip yra svarbus faktorius jaunam žmogui, planuojančiam savo gyvenimą šiame mieste.