Rūšiuodamos tauragiškių atneštus daiktus pluša (iš kairės) Inga, Onutė, Laura, Ona, Elytė, Ovidija, Nastazija
Autorės nuotrauka
Protu sunku suvokti tai, kas jau ketvirta savaitė vyksta Ukrainoje. Nuo karo pabėgę ukrainiečiai glaudžiasi ir Tauragėje. Mūsų kraštiečiai nelieka abejingi – karo baisumus patyrusiems ir kariaujantiems ukrainiečiams teikia įvairią paramą. Viena organizacijų, prisidedanti prie paramos, – „Caritas“. Tauragiškiai savanoriai susitelkė ir visas savo jėgas skiria tam, kad palengvintų pabėgėlių dalią. Apie paramos teikimą kalbinti savanoriai sunkiai sulaiko ašaras, o žodžiai neretai stringa gerklėje.
Savivaldybės administracijos suorganizuotame nevyriausybinių organizacijų susitikime tartasi, kas kuo gali prisidėti teikiant pagalbą Tauragėje įsikūrusiems ukrainiečiams.
– Išsigryninome, kas už ką galėtume būti atsakingi. „Carito“ organizacija įsipareigojo būti atsakinga už pabėgusiems žmonėms reikalingus daiktus – rūbus, avalynę, higienos priemones ir kita. Tad priimame šiuos daiktus, tarpininkaujame, skelbiame, kam ko reikia. Pavyzdžiui, neseniai ieškojome lovos, o atvykusioms ir Tauragėje atsigyvenusioms keturioms moterims ieškome skalbimo mašinos, – trečiadienį pasakojo V. Šlepavičienė, „Carito“ veiklos koordinatorė.
Rinkti ir dalinti rūbus nepasiturintiems asmenims „Caritui“ ne naujiena.
– Tik tai darydavome du kartus per savaitę. Dabar tai darome visomis savaitės dienomis, po 4 val. Tokiu grafiku planuojame dirbti visą kovo mėnesį, – vardijo V. Šlepavičienė.
O dabar savanorės ukrainiečiams reikalingus daiktus ne tik priima iš tauragiškių, bet juos ir rūšiuoja. Kiekvienas daiktas apžiūrimas, įsitikinama, kad jis tinkamas naudoti. „Carito“ patalpose prikabinta įvairių rūbų, dėžėse sudėta avalynė. Kitoje patalpoje ukrainiečiai randa patalynės, higienos priemonių, o vaikus, aišku, labiausiai traukia kampelis, kur sudėti žaislai.
„Carito“ savanorė Ona, kalbėdama apie tauragiškių teikiamą paramą, negailėjo gerų žodžių:
– Žmonės visi stengiasi padėti. Atneša su didele meile, su pagarba, daugumai ašaros byra. Ypač kai tenka bendrauti su ukrainiečiais, patyrusiais karo siaubą. Viena ukrainietė pasakojo palikusi naujus, ką tik pastatytus namus, o dabar ateina ištiesta ranka prašyti pagalbos.
Ona vardijo, kad dabar labiausiai nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams reikia buitinės technikos – lygintuvo ieškojo, mikrobangų krosnelės.
Prisiminė Vitalija ir atmintin įstrigusių paramos pavyzdžių. Vienas tauragiškis „Caritui“ siūlė piniginę paramą, o suvestas su ukrainiečių šeima tiesiogiai jiems skyrė kelis šimtus eurų.
– Į Tauragę ši šeima atvažiavo turėdama 80 eurų. Žmogiškumo yra, savanorės daug laiko skiria ir viską daro iš širdies. Paramos sulaukę ukrainiečiai tai priima su dėkingumo ašaromis, – pasakojo Vitalija.
„Džiaugiamės, kad Tauragėje tikrai yra daug žmonių, kurie supranta, apie ką mes kalbame. Tad ir toliau vienykimės ir padėkime, kuo galime. Visuomet galite prisijungti papildomomis rankomis šioje tarnystėje“, – viešai skelbiama Tauragės „Carito“ feisbuke.
Deguto šaukštas
Parama ukrainiečiams teikia pasididžiavimo lietuvių tauta jausmą, bet savanorės neištveria neišsakiusios ir nuoskaudų.
– Kai kuriems paramos teikimas tampa spintų išsivalymu. Visą savaitę dirbame, kiekvieną daiktą apžiūrime ir nustembame, kai atneša, pavyzdžiui, supelijusią patalynę, – kalbėjo viena savanorė. Apie tai šmaikščiai pasisakyta ir „Carito“ feisbuko puspalyje:
„Mieli tauragiškiai, ačiū už Jūsų paramą Ukrainos žmonėms, atvykusiems į mūsų miestą, taip kad ruoškitės kviesti į vakarėlius, ukrainietes, dabar jos galės puoštis aukštakulniais ir vasarinėmis suknelėmis, kurių daug atnešėte. O jei rimtai, tai labai prašytume būti supratingiems, maišais nešti nereikia. Po vieną, du ar kelis daiktus ir tik išvardintus.
Neapsunkinkime savanorių, kurie tikrai daug laiko atiduoda šiai savanorystei rūšiuodami daiktus, o netinkamus, visiškai sudėvėtus mesdami lauk. Gerbkime atvykusių žmonių orumą, jie bėga nuo karo, bet tikrai nenori nešioti visai nutrintų „maikių“.
– Gaila, kad kai kurie žmonės nesupranta, kas yra parama ir pagalba. Beviltiškumo ašaros kaupiasi, kai matau, ką randame tarp atneštų daiktų. Žmonės, bėgantys nuo karo, turi tenkintis tuo, ką gauna, nes pabėgo su kuprine, į kurią daug ko neįsidėsi, bet aukojantys turi suprasti, kad „krempleninių“ suknelių ir aukštakulnių pabėgėlėms nereikia, – teigė V. Šlepavičienė, tokius atvejus apibūdinusi pagal posakį, kai šaukštas deguto sugadina statinę medaus.
Pasiuvo per 300 balaklavų
Visa Tauragės „Carito“ bendruomenė prisideda prie paramos nukentėjusiai nuo karo Ukrainai. Paklausta, kaip kilo idėja siūti balaklavas, kurios skirtos kariams Ukrainoje, Vitalija pasakojo, kad prašymą padėti viena „Carito“ narė rado internete.
– Karas sumaišties ir nerimo pasėjo visiems. O kad nusiramintum ir jaustumeisi naudingas, reikia veikti – tad amatų būrelio savanorės per savaitgalį pasiuvo 330 balaklavų. Gera padėti, tai tarsi duoklė už laisvę, – kalbėjo Vitalija.
„Daryk, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi“, – JAV prezidento Teodoro Ruzvelto žodžius, kukliai apibendrindamos nuveiktus pagalbos darbus, kartoja „Carito“ bendruomenė.
Laisvas laikas – geriems darbams
„Carito“ savanoriams talkina ir iniciatyvoje „Stiprūs kartu“ užsiregistravę tauragiškiai. Tiesa, jų nedaug. Rūbus antradienį rūšiavusi Inga sako neabejojusi ir užsiregistravusi savanorystei feisbuke sukurtoje grupėje. Paromis dirbanti moteris per laisvadienius ateina talkinti į „Caritą“.
– Neduok Dieve, jei mums taip atsitiktų, – paklausta, kodėl laisvą laiką skiria pagalbai nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, nedvejodama atsakė Inga.
Kita „Carite“ sutikta studentė Laura sako galinti skirti laiko savanorystei, nes mokslai dabar vyksta nuotoliniu būdu.
– Turiu labai daug laisvo laiko. Kiekvieną dieną čia nebūnu, bet kai turiu laisvo laiko, kai paskaitos vyksta vakarais, noriu prisidėti ir bent taip padėti ukrainiečiams, – kalbėjo Laura, prisijungusi prie savanorių prasidėjus karui Ukrainoje.
Mergina tikisi sulaukti kvietimo ir iš „Raudonojo Kryžiaus“, nes užsiregistravo savanoriauti ir ten.
– „Raudonajame Kryžiuje“ visoje Lietuvoje užsiregistravusių savanorių apie 11 tūkst. Tikiuosi sulaukti kvietimo lankyti būtinus mokymus ir savanoriauti toje organizacijoje, – planais dalijosi Laura.
Veiklos – grupelėse
Beveik visa „Carito“ veikla dabar skirta ukrainiečiams. O veiklų – gausybė. Vieni savanoriai atsakingi už rūbų rinkimą ir dalijimą, kiti pluša amatų dirbtuvėlėje. Netrukus tikimasi atnaujinti veiklą ir labdaros valgykloje, kuriai planuojama gauti lėšų pagal savivaldybei teiktą projektą.
– Į valgyklą galbūt ir ukrainiečiai užsuks, gal ne tiek sriubos, kiek tarpusavyje pabendrauti, susipažinti, ypač tie, kurie kol kas neturi darbo, – viliasi „Carito“ veiklos koordinatorė.
Kita veiklos grupelė, suburianti savanorius, – programa „Didysis draugas“. Arbatos klubas sekmadieniais kviečia užsukti į Parapijos namus arbatos, pabendrauti.
O projektas „Kviečiu prie bendro stalo“ suburia tuos, kurie neturi įgūdžių gaminti, gavę paramą maistu, negeba pasigaminti įvairesnio maisto.
– Dukart per savaitę susirenkantys maisto gaminimo įgūdžių neturintys žmonės mokosi gaminti, patys pavalgo, – projekto tikslus papasakojo V. Šlepavičienė.
Dalis savanorių, tarp kurių yra ir vyresniųjų klasių mokiniai, prisijungia prie vienkartinių „Carito“ akcijų.
Apibendrindama praėjusių metų veiklą organizacija skelbia, kad daiktų atiduotuvėje per praėjusius metus apsilankė 1565 žmogės, išdalinta 4690 daiktų, Arbatos klubą kiekvieną sekmadienį aplanko vidutiniškai 30 žmonių, karštos sriubos išdalinta 2800 porcijų, penkios aktyvios senjorės prisiuvo kalną prijuosčių ir džemperių, projekte „Didysis draugas“ užsimezgė naujų draugysčių, nupirkta ir į namus pristatyti 68 paketai maisto, skalbimo paslauga suteikta 158 kartus, o 28 nuolatiniai savanoriai per praėjusius metus savanoriavo 5792 val.
Tauragėje – per 200
Mero patarėja Šarūnė Stasytienė informavo, kad savivaldybės žinioje ketvirtadienio rytą buvo per 200 ukrainiečių.
– Tauragės mastu šis skaičius nėra tikslus, nes dalis ukrainiečių apsistojo šeimose, jų skaičiaus nežinome, – teigė mero patarėja. – Tauragiškiams noriu padėkoti, nes didžioji dalis atvykusiųjų gyvena šeimose. Tik apie 5 proc. pabėgėlių gyvena „Bastilijoje“ ir „Alante“ viešbutyje.
Paklausta apie iššūkius, su kuriais susiduriama. Š. Stasytienė įvardijo, kad vietų, kur galėtų apsigyventi ukrainiečiai, mažėja, o pabėgėlių vis dar atvyksta:
– Nežinome, kiek laiko būsime pajėgūs suteikti nuolatines gyvenamąsias vietas šeimose.
