„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Balandžio 27-ąją rajono tarybai pateiktoje ir patvirtintoje Tauragės ligoninės ataskaitoje daugiausia dėmesio sulaukė medikų atlyginimai. Akcentuojama, kad sparčiai kilo gydytojų, slaugytojų atlyginimai.
Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška praėjusiame Sveikatos ir socialinių reikalų komitete skaičiavo, kad praėjusių metų pabaigoje įstaigoje dirbo 522 darbuotojai, iš kurių 91 gydytojas, 181 slaugytoja. Iš 15,1 mln. eurų išlaidų daugiausia skirta darbo užmokesčiui – per 11,5 mln. eurų. Pasak direktoriaus, karantino metu Sveikatos apsaugos ministerija nustatė priedų prie atlyginimo tvarką.
– Darbuotojams, kurie susidūrė su COVID-19 pacientų gydymu, buvo skirti nuo 60 iki 100 procentų darbo užmokesčio priedai, – sakė jis.
Be to, didėjo ir minimalus mėnesinis atlyginimas. Lyginant su 2020 m., Tauragės ligoninėje darbo užmokesčio suma padidėjo 21,4 proc., per 2 mln. eurų.
Tarybos nariams L. Indriuška sakė, kad 2020 m. prasidėjusi ir praėjusiais metais besitęsusi pandemija lėmė pacientų sumažėjimą.
– Teko perorganizuoti patalpas COVID-19 pacientų gydymui, infrastruktūrą, materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius, – kalbėjo L. Indriuška.
Nepaisant to, vidutinis darbo užmokestis ir be priedų už COVID-19 pacientų gydymą kilo: jeigu gydytojų vidutinis atlyginimas 2019 m. siekė 4038 eurus, tai 2021 m. – jau 5767 eurus, o štai slaugytojų vidutinė alga praėjusiais metais siekė 1605 eurus, kai 2019 m. – tik 1171 eurą.
Direktorius pažymėjo, kad dėl pandemijos paslaugų nepavyko suteikti tiek, kiek ikipandeminiu laikotarpiu.
– Tačiau lyginant su 2020 metais rodikliai didėja. Žmonės nebe taip baiminasi kreiptis paslaugų arba jos tampa neišvengiamos, – sakė jis.
Atsižvelgia į rinką
Kai kuriems tarybos nariams kilo klausimų, kodėl skiriasi medikų atlyginimai.
– Ligoninei rodiklius, tikslus iškelia ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Tauragės rajono savivaldybės taryba, – „Tauragės žinioms“ trečiadienį kalbėjo L. Indriuška. – Vienas iš įrankių siekti tikslų – darbo užmokestis, atlyginimai komandai. Pasakymas, kad yra neaišku, rodo, kad nėra pakankamai įsigilinta į šią sritį, mes visą informaciją pateikėme. Taryboje keliamas toks įdomus klausimas, kad neva atvažiuojantys gydytojai gauna daugiau už vietinius. Tada galima klausti, o kas yra atvažiuojantieji, o kas – vietiniai. Reikia suprasti, kad mėginame teikti kuo daugiau kokybiškų paslaugų vietoje, kad žmonėms nereikėtų vykti į kitas ligonines. Suprantama, kad Tauragės ligoninė nedirba izoliuotomis sąlygomis. Reikia atsižvelgti į Lietuvos, Europos, pasaulio rinką, tai, kad specialistai gali rinktis bet kurią ligoninę darbo vietai. Tad darbo užmokestį diktuoja rinka ir darbuotojo, specialisto kvalifikacija. Natūralu, kad gydytojų atlyginimai nėra ir negali būti vienodi, nes vieni yra paklausesni, jų trūksta, taigi jie – geriau apmokami. Jeigu taip nutiktų, kad būtų priimtas sprendimas visiems darbuotojams suvienodinti darbo užmokestį, iš manęs būtų atimtas vienas pagrindinių įrankių, kaip rinkti komandą, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos čia, Tauragės ligoninėje. Galėtume netekti specialistų, kurie teikia kokybiškas paslaugas, neužtikrintume visos skyrių komandos veiklos.
Pasak Tauragės ligoninės direktoriaus, akivaizdu, kad skyriai negali veikti tik su dalimi reikiamų specialistų, tada jie būtų uždaromi.
– Galų gale liktų slaugos ligoninė. Nemanau, kad to siekiame ir norime, – komentavo pašnekovas. – Kartais keliami klausimai, kodėl nėra vieno ar kito specialisto. Pažymėsiu, kad kai kurie gydytojai būna dar geriau apmokami, jų didelis trūkumas visoje Lietuvoje.
Ruošiasi ir karo sąlygoms
Šiuo metu Rytų Europoje susiklosčiusi geopolitinė situacija neramina, visuomenėje vyrauja didžiulė įtampa dėl galimo didelio karinio konflikto tolesnio plėtimosi. Tačiau karo sąlygomis Tauragės ligoninė yra pasiruošusi dirbti, Sveikatos ir socialinių reikalų komitete kalbėjo ligoninės direktorius. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kur eitų fronto linija – ar per pačią Tauragę, ar aplink. Pasak L. Indriuškos, darbui karo sąlygomis įtakos turi ir elektros, kuro, kitų išteklių tiekimas.
–Tokiu metu būtų teikiamos chirurginės paslaugos dėl plėšinių, šautinių žaizdų. Į tai dėmesį ir kreipiame, kad būtų toms problemoms spręsti įsigyjami vaistai, paruošiamos operacinės, o darbuotojai – paskirti, jei taip nutiktų. <...> Bus gelbėjamos gyvybės dėl karo pasekmių, – sakė direktorius.
Ypatingas dėmesys skiriamas pasiruošti intensyviosios terapijos paslaugoms, taip pat tam, kad netrūktų generatorių, kurie net ir sustojus elektros tiekimui veiktų ir ligoninės veikla toliau būtų užtikrinama.
Bet, pažymėjo L. Indriuška, visos ligoninės paslaugoms užtikrinti generatorių įsigyti neįmanoma – nėra papildomų jungčių.
