Aerodromo privačių namų kvartale gyvenanti Roma Paulaitienė, paskambinusi į redakciją, pasidalijo nerimu dėl teršiamos aplinkos – ištuštinant mišrių atliekų konteinerius pelenai, ypač pučiant stipresniam vėjui, pasklinda ore.
Dulkių debesys
– Dabar labai bloga situacija dėl pelenų pylimo į mišrių atliekų konteinerius. Pelenus iš krosnių kai kas pila palaidus. Tuštinant konteinerius kyla toks jų debesis! O jei pučia vėjas, neša pelenus ant namų langų, automobilių, į kiemus. Visą kvartalą užteršia. O kūrenama ir akmens anglimi, – pastebėjimus išsakė tauragiškė.
Pasak moters, ji pati supakuoja pelenus į maišelius, kad nedulkėtų.
– Su vežėjais sutariu ir gerbiu jų darbą. Labiausiai gaila tų žmonių, jie tokie kultūringi. Galvoju, kaip jie turi dirbti? – svarstė skambinusioji. – Jie iš tikrųjų su dujokaukėmis turėtų dirbti.
Moteris sako niekaip nesuprantanti, kaip gyvenant tokioje gražioje šalyje taip teršiama aplinka.
– Gal kažkas galėtų pakontroliuoti? – retoriškai klausė tauragiškė.
Rekomenduoja pilti į maišus
Tauragės regiono atliekų tvarkymo (TRATC) Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė patvirtino, kad pelenus į atliekų konteinerius pilti galima.
– Pelenus rekomenduojama supakuoti į maišelius, nes jie iškratomi iš tikrųjų dulka. O jei žmogus į konteinerį pila tik pelenus, tai galima įsivaizduoti, kaip tuština tokį konteinerį. Aišku, kad dulka. Reikėtų juos supakuoti į maišus, – teigė TRATC atstovė.
Mišrias atliekas surenkančios įmonės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pabrėžė, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius turi būti pilami tik atvėsę pelenai, nes karšti pelenai gali tapti konteinerio ar šiukšliavežės gaisro priežastimi.
„Siekiant, kad pelenai būtų tvarkingai surinkti ir nepasklistų į aplinką, juos rekomenduojama supilti į maišą ir sandariai užrišti. Būtent šis veiksmas efektyviai apsaugo tiek vairuotojus, tiek aplinką nuo pelenų taršos. Neretai išmetami nemaži kiekiai pelenų, todėl juos išmetus netvarkingai į aplinką gali pasklisti nemenkas pelenų sluoksnis“, – teigė „Ekonovus“ atstovė.
Rūpinantis aplinka, V. Balčiauskaitė rekomenduoja apsvarstyti ir alternatyvius pelenų panaudojimo būdus – jie gali būti naudojami slidžiai dangai barstyti, kompostuojami ar naudojami kaip trąša. Pelenai ir suodžiai gali būti naudojami augalams apsaugoti nuo kenkėjų, ligų sukėlėjų, gydyti puvinio ar ligų pažeistiems augalams.
„Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu su mediena neturėtų būti deginami plastikiniai, guminiai ar polietileniniai daiktai, jie turėtų būti rūšiuojami į antrinių atliekų konteinerius ar vežami į stambiagabaričių bei pavojingų atliekų aikšteles (priklausomai nuo atliekos), pelenai su šių medžiagų priemaišomis gali būti ne tik ne naudingi, bet ir kenksmingi augalams, juos naudojant trąšoms“, – teigė „Ekonovus“ komunikacijos vadovė.
