Leoną Laurinską-Liūtą prisimenant
Įkelta:
2021-02-24
Nuotrauka
partizanas
Aprašymas

Valstybės apdovanojimų įteikimo ir aukštųjų laipsnių suteikimo ceremonijoje, 2008 m. lapkričio 23 d.  LR Prezidentūra. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotraukos

 

 

,
Nuotrauka
partizanas
Aprašymas

Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas, kuriuo 1998 m. gegužės 19-ąją Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo L. Laurinską 

 

,
Nuotrauka
p
Aprašymas

Leonui Laurinskui skirtos ekspozicijos dalis Tremties ir rezistencijos muziejuje

 

Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 

Gimė Graužų kaime

Partizanas, politinis kalinys, kovotojas už laisvę Leonas Laurinskas gimė 1926 m. vasario 25 d. Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Graužų kaime. Būdamas 19-os įstojo į Antano Suginto vadovaujamą partizanų būrį. Vėliau priklausė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinei. Kaip ir daugelis kitų partizanų, Leonas pasivadino slapyvardžiu. Jis tapo Liūtu. Pasak paties Leono užrašytų prisiminimų, jam šis slapyvardis prigijęs, matyt, dėl tuo metu turėtų ilgų garbanotų plaukų arba kad buvo labai aršus. 1947 m L. Laurinskas paskirtas Batakių būrio vadu. Dalyvavo daugelyje susirėmimų. Viename jų buvo sunkiai  sužeistas – sprogstamoji kulka išdraskė dešinės kojos sąnarį (liko raišas visą likusį gyvenimą). Nepastebėtas priešų, klajodamas miške, po jauna eglute išgulėjo keletą parų. Rado medkirčiai ir pranešė partizanams. Sužeistas L. Laurinskas slapstėsi ir keitė gyvenamąją vietą Vienas po kito žuvo jo draugai partizanai. Ratas vis siaurėjo, o išdavikų daugėjo. Buvo intensyviai ieškomas pagal sudarytą specialų jo paieškos ir sulaikymo planą.

Nuotrauka
p

Bendradarbiauti atsisakė 

1953 m. pateko į sovietų nelaisvę, kai partizanais apsimetę spec. agentai jį apnuodijo cheminiu preparatu „Neptūn-12“ ir perdavė sulaikymo grupei. „Provokatoriai jautė, kad aš esu tame krašte, bet pėdsakų neužčiuopė. Kai susitikau su jais, dvi dienas dienojome kartu tai vienur, tai kitur, pas žmones. Jais pasitikėjau. Aš prašiau jų, kad atneštų pasą, prašiau medžioklinio šautuvo... Jie man prižadėjo atnešti. Antrą kartą į sutartą vietą aš neatėjau, bet jie atėjo anksčiau ir mane surado. Sako, yra dar atėjęs vadas, nori susitikti, bet jis nenorėjo eiti, todėl liko sodyboje. Viskas buvo suplanuota“, – atsiminimuose rašė Liūtas. Suimtajam čekistai pasiūlė mainais į laisvę bendradarbiauti – padėti išgaudyti likusius partizanus. Jis atsisakė. Tada grasino mirties bausme: arba padedi mums, arba sušaudome.

Tremtis

1954 m.  kovo 27 d. karo tribunolo L. Laurinskas buvo nuteistas 25 metams tremties. Kalėjo Mordovijos lageryje Nr. 7. 1961–1962 m. sėdėjo uždarame Vladimiro kalėjime. Bausmei baigiantis buvo išvežtas į Saranską. 1963 m. L. Laurinskas paleistas į laisvę. Grįžusį (apie 1968 m.) į Tauragę visą laiką sekė saugumas. L. Laurinskas aktyviai dalyvavo neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, platino pogrindžio spaudą, užmezgė ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir Rusijos disidentais. Pagal sufabrikuotą bylą už tariamą ginklo laikymą 1975 m. buvo suimtas ir metus kalėjo Marijampolėje (tada – Kapsukas). 

1978 m. L. Laurinskas įstojo į antisovietinę pogrindinę pasipriešinimo organizaciją Lietuvos laisvės lygą. 1979 m. pasirašė svarbiausią jos dokumentą – 45-ių baltijiečių memorandumą. Taip pat pasirašė protesto pareiškimus dėl Petro Cidziko, Alfonso Svarinsko neteisėto kalinimo, sveikinimą Lenkijos „Solidarumui“ jo pirmųjų metinių įkūrimo proga, kitus antisovietinius-antiokupacinius dokumentus. Laisvės lygai išėjus iš pogrindžio buvo jos tautinės tarybos narys.

Šilko trispalvė

1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie paminklo A. Mickevičiui, L. Laurinskas dalyvavo pirmajame viešame Lygos mitinge, kuriame pareikalauta išvesti okupacinę kariuomenę, atkurti nepriklausomą valstybę. Po to Tauragės laikraštyje „Leniniečių balsas“ paskelbta kovotoją kaltinanti medžiaga „Tai mes smerkiame. Liūtas nerimsta“. 1988 m. birželio 14 d. Lygos mitingo – pirmųjų trėmimų minėjimo – Vilniuje, Katedros aikštėje, metu kelių tūkstančių mitingo dalyvių ir KGB seklių bei milicininkų akivaizdoje pirmasis Lietuvoje viešai iškėlė tautinę trispalvę vėliavą. L. Laurinskas iš anksto tam ruošėsi. Kartu su žmona Valerija iš šilko siuvo trispalvę vėliavą. „Padirbau specialią, tuščiavidurę, kaip antena sustumiamą lazdą, tad nešantis gatve niekas neatkreipė dėmesio. Aikštėje ištraukiau, ištiesiau ir pakėliau. O žmonės verkė, puolė bučiuoti tą mūsų vėliavą“, – pasakojo buvęs partizanas. Už tai Liūtas buvo sulaikytas ir nuvežtas į milicijos skyrių, bet tą pačią dieną paleistas.

Nuotrauka
p

Apdovanojimai 

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe L. Laurinskas aktyviai dalyvavo kuriant bei stiprinant krašto apsaugą. 1991 m. sausio mėn. partizanas Leonas gynė parlamentą jo viduje. Tais pačiais metais jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Dirbo Krašto apsaugos departamente, saugumo tarnyboje, dalyvavo kuriant „Geležinio vilko“ motorizuotą pėstininkų brigadą, ėjo vado pavaduotojo pareigas, ugdė krašto apsaugos sistemoje tarnaujančią jaunuomenę. 1994 m. KAM apdovanotas vardiniu ginklu. 1998 m. jam pripažintas ginkluoto pasipriešinimo okupacijai dalyvio – kario savanorio teisinis statusas. Tais pačiais metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

– Partizanas Leonas  yra prasitaręs: „Dievas mane išsaugojo, kad liudyčiau tautai ir istorijai“. Prisimenant įspūdingą jo biografiją reikia pripažinti, kad tikrai, Dievas jį saugojo. Ne daugeliui partizanų pavyko praeiti visą šį sudėtingą kelią, ne daugelis galėjo pasidžiaugti siekiamu rezultatu – laisva Lietuva. Nors šiandien gerbiamo Leono tarp mūsų nebėra, bet jis gyvas paliktuose prisiminimuose, daiktuose, nuotraukose. Visa tai yra mūsų istorijos liudininkai. O mums, gyviems, belieka tai saugoti, gerbti ir didžiuotis, kad turėjome tokius Liūtus, – įsitikinusi A. Norvilienė. 

Parengta bendradarbiaujant su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejumi 

Nuotrauka
Spaudos

                                                                                       

 

 

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.