Kelionė į Černobylį
Tauragiškiui Andriui artimiausia veikla širdžiai – filmavimas ir montavimas
Orientacinis žaidimas su pagaliukais
Dar septintoje klasėje radijo virtuve susidomėjęs Andrius Pleikys šiandien labiausiai mėgaujasi filmuodamas renginius bei asmenines šventes, o praleistas pamokas mokyklos suole atperka nuo mažų žingsnelių pradėti, didelio susidomėjimo visoje Lietuvoje sulaukę videoprojektai.
Radijas – antrieji namai
Pasakodamas apie pirmuosius profesinio kelio žingsnius Andrius prisimena pirmąjį apsilankymą „Tauragės radijo“ studijoje, kuris įvyko. septintoje klasėje.
– Radijas mane žavėjo nuo neatmenamų laikų. Tauragėje turime tik vieną radijo stotį, taigi sukaupęs drąsą į ją ir nuėjau. Dar septintoje klasėje pirmą kartą įžengiau į radijo studiją ir nepalikau jos iki šiol. Nebent pasibaigus darbo valandoms, – šypteli vaikinas.
Paskutiniuosius trejus metus Andrius oficialiai dirba „Tauragės radijuje“, tačiau šią vaikino itin vertinamą darbo vietą padėjo užsitikrinti savanorystė, kurios metu jaunuolis redagavo muziką. Savanorystės pabaigą pažymėjo prieš keletą metų Andriaus perimta muzikinė radijo laida „Savaitgalio kokteilis“, kurios transliacijų metu klausytojai galėjo išgirsti visas muzikos pasaulio naujienas.
– Dabar radijuje dirbu kaip technikas ir prižiūriu, kad radijo transliacija nenutrūktų. Tai daryti tenka net ir naktimis, taigi studijoje jaučiuosi lyg namie ir puikiai žinau kiekvieną transliuojamą laidą, – apie darbo virtuvę kalbėjo Andrius.
Kai pramoga virsta darbu
Savanorystė radijo studijoje buvo ne vienintelis užsiėmimas, išsiskyręs tarp Andriaus bendraamžius dominusių užklasinių veiklų. Sukūręs internetinę svetainę vienam populiariausių to meto kompiuterinių žaidimų „Minecraft“ serveriui Lietuvoje trylikos metų jaunuolis suprato, kad programavimas bei įvairių internetinių svetainių kūrimas yra dar viena beįsižiebianti aistra.
– Po dešimties nepavykusių bandymų vienuoliktas buvo sėkmingas – mano žaidimų serveris pagaliau turėjo savo svetainę. Laikui bėgant sulaukdavau užsakymų iš įmonių ar pavienių žmonių, teko praleisti ne vieną naktį prie kompiuterio. Pradėjau nuo mažų žingsnių, mažų svetainių kūrimo. Tai leido man tobulėti ir suprasti, ko noriu šioje srityje. Visgi tobulėjimas ne visada buvo toks lengvas. Teko kurti „dideles ir gremėzdiškas“ kompiuterines sistemas – rodėsi, kad net neturėjau tiek žinių, kiek reikėjo darbui atlikti, – nemiegotas naktis prisiminė Andrius.
Vis dėlto ankstyvaisiais jaunystės metais savęs pažinimo kelionę pradėjęs vaikinas suprato, kad mielesnis jam aktyvus gyvenimo būdas, todėl programavimo, kaip pagrindinio darbo, teko atsisakyti.
Žaidimai keliasi į realybę
Andrius teigia, kad nors laikui bėgant programavimui asmeninių prioritetų sąrašo viršuje išsilaikyti ir nepavyko, prisiminti praeityje sukauptus įgūdžius teko ir vėliau kurtuose ar dabar tebeplėtojamuose projektuose. Vienas jų – asmeninis realių bei fizinių žaidimų projektas „GameRent“.
– Pagrindinis šio projekto žaidimas, kurį pats ir sukūriau, suteikė žaidėjams progą pasitikrinti reakciją. Žaidimo principas išties paprastas – tereikėjo sugauti visus pagaliukus, kurie atsitiktine tvarka ir atsitiktiniais laiko tarpais krito nuo specialaus elektrinio stovo. Kuriant šį žaidimą teko ir pjauti, ir virinti, ir programuoti, o bendrą darbo rezultatą pristatėme Tauragės rajono savivaldybės organizuojamose šventėse, mugėse, darbo šventėse, gimtadieniuose bei kituose renginiuose, – asmeninio projekto sėkme dalijosi kūrėjas.
2019-aisiais kurtą projektą naujų idėjų nestokojantis vaikinas perleido savo geriems draugams, tačiau neslepia dar ir dabar pasidomintis tolimesne projekto eiga bei patariantis juo besirūpinantiems bičiuliams.
Pusiausvyrą palaiko filmuodamas
Nuolat save išbandantis vaikinas prabyla apie artimiausią širdžiai veiklą – filmavimą – kuris dabartiniame gyvenime aktyvesnio laisvalaikio ieškančiam Andriui padeda palaikyti pusiausvyrą.
– Didžiąją laiko dalį praleidžiu filmuodamas įvairius renginius. Maloniausia asmenine patirtimi tapo galimybė nufilmuoti atlikėjo SEL koncertą Tauragėje, kurį įamžinti man buvo pasiūlyta likus vos kelioms dienoms iki renginio. Nors nerasčiau kito atlikėjo, kurio koncertą filmuoti ir jo metu surinktą medžiagą montuoti man būtų tokia didelė garbė, šio vaizdo filmuko negalėčiau vadinti pirmuoju rimtu savo darbu. Negalėčiau todėl, kad tokiu jau tapo dar 11-oje klasėje kartu su klasiokais filmuotas šimtadienio šventei skirtas repo klipas. Tai buvo įdomiausios trys dienos, praleistos montuojant surinktą vaizdo medžiagą – klasiokai vis lankė mane, siūlydami naujas mintis, o galutinį rezultatą, įkeltą jutubo platformoje, jau peržiūrėjo ne tik Tauragės, bet ir visos šalies mokyklų moksleiviai, – džiugių emocijų neslepia Andrius.
Žinoma, filmuojant pasitaiko ir situacijų, kurias prisimenant veido šypsena toli gražu nepuošia. Andrius pasakoja, kad ne tik jo techninė įranga nėra apsaugota nuo gedimų, bet ir jam pačiam kartais iš gėdos rausta skruostai.
– Nors ir labai norėčiau, negaliu to pamiršti. Sykį filmavau visiškai ne tuos žmones, kuriuos reikėjo. Šis vaizdinys mano galvoje išliks turbūt visą gyvenimą, – atviravo jaunuolis.
Visai neseniai turėjau galimybę aplankyti Černobylį. Labai norėjau išvažiuoti vienas, neturėti šalia jokio pažįstamo žmogaus. Taip ir padariau. Ši kelionė buvo suplanuota likus 3 dienoms iki jos. Išvykome su 20 žmonių iš visos Lietuvos, per 3 dienas pavyko įveikti daugiau nei 2400 kilometrų.
Kuriami filmukai – ir televizijoje
Verta paminėti, kad vaikino filmuojamą medžiagą sudaro ne tik pramoginio pobūdžio turinys. Visad didžiulį susidomėjimą kėlusią istoriją Andrius pavertė dar vienu kultūriniu projektu, kurį šiandien vadina „Praeities atgarsiais“. Šio į istorijos tyrinėjimą bei apleistų vietų lankymą sufokusuoto projekto tikslas – dalinantis kelionių metu įamžinta ar sumontuota medžiaga parodyti žmonėms, kas slypi tarp apgriuvusių sienų. Įgyvendindamas šį projektą, vaikinas tyrinėjo ir gimtosios Tauragės istorines vietas, tarp jų – buvęs slaptas karinis miestelis, Tauragės dvaras ar Molotovo linijos bunkeriai.
– Vienas dešimties serijų sezonas yra išleistas ir LNK televizijoje, o jutubo platformoje įkeltas epizodas apie Černobylį šiuo metu turi daugiau nei 150 tūkstančių peržiūrų. Meluočiau sakydamas, kad šio susidomėjimo nelaikau dideliu pasisekimu. Juk Černobylio istorija – viena didžiausių mano aistrų! Nuo jos ir prasidėjo „Praeities atgarsių“ projekto idėja, – pasakojo Andrius.
Ramybę atranda keliaudamas
Šiandien įvairius renginius bei vestuves filmuojantis Andrius sako, kad nors filmavimas yra pati brangiausia veikla jam pačiam, naujų projektų imtis noro vis dar nepritrūksta. Šiuo metu su savo įkurtos įmonės UAB „IT Galerija“ komanda vaikinas plėtoja inovatyvią idėją, padėsiančią skaitmenizuoti fizines erdves, bei dirba projektų vadovu „Interact media“ vykdomojoje kino iš automobilio veikloje. Tiesa, rasdamas laisvo laiko vaikinas mėgsta keliauti – tai daryti jam labiausiai patinka vienam.
– Vienatvė mane ramina ir leidžia išmesti visas mintis iš galvos. Visai neseniai turėjau galimybę aplankyti Černobylį. Labai norėjau išvažiuoti vienas, neturėti šalia jokio pažįstamo žmogaus. Taip ir padariau. Ši kelionė buvo suplanuota likus 3 dienoms iki jos. Išvykome su 20 žmonių iš visos Lietuvos, per 3 dienas pavyko įveikti daugiau nei 2400 kilometrų. Turėjome visą dieną, skirtą Černobylio objektų lankymui: pamatėme ne tik miestą-vaiduoklį Pripetę, bet ir buvusį ypač slaptą karinį radarą „Duga“. Įspūdžius sunku nusakyti žodžiais, juk kažkada čia įvyko didžiausia katastrofa pasaulyje. Esu tikras, kad tai ne paskutinė mano kelionė į Černobylį, – apie patirtį kalbėjo Andrius.
Kelionė į Černobylį
Tauragiškiui Andriui artimiausia veikla širdžiai – filmavimas ir montavimas
Orientacinis žaidimas su pagaliukais
