Tauragėje dirbanti teisėja: kai kurios bylos sukrečia
Įkelta:
2022-11-13
Nuotrauka
teiseja
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė 

 

 

 

Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 

– Kaip susidomėjote teise? Kokiais laipteliais lipote iki kol tapote teisėja? Kaip tampama teisėju?

– Kelias, kurį renkasi žmonės, norėdami tapti teisėjais, nėra lengvas, ne kiekvienas tam pasiryžta.
Negaliu pasakyti, kad tapti teisėja svajojau nuo vaikystės. Save įsivaizdavau visiškai su teise nesusijusiose srityse, tačiau vaikystės svajonės prabėgo kartu su vaikyste. O kai mokykloje išgirsdavau „tau tiktų studijuoti teisę“, galvodavau, kad tai tikrai labai sunku. Tais laikais dar vyravo ypatinga baimė, kad įstoti į teisę labai sunku.

Tačiau bėgant metams mano norai keitėsi. Baigus mokyklą reikėjo apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Profesijos pasirinkimui įtakos turėjo tėvai, kurie patarė rinktis teisę, nors nei šeimoje, nei tarp giminaičių iš viso nėra teisininkų. Pagalvojau, gal išties tai tinkamas sprendimas. Ir juo niekuomet nenusivyliau.

Būtent teisėjo profesija susižavėjau studijų metais, kai atlikau praktiką teisme, susipažinau su teismo veikla. Tuomet ir supratau, kad savo ateitį noriu sieti su šia profesija.

Baigusi studijas nuo 2009 m. dirbau vidaus tarnyboje policijos pareigūne, kriminalinėje policijoje, atlikdavau ikiteisminius tyrimus. Man atrodė, kad tai ir yra tas laiptelis, nuo kurio reikėtų pradėti tam, jog būtų aiški pati sistema. Ta patirtis man labai vertinga. O po to nuo 2013 m. dirbau Klaipėdos apygardos teisme teisėjo padėjėja ir būtent čia pamačiau teisėjo darbą iš vidaus. Įgijau pasitikėjimo siekti teisėjos pareigų, todėl apsisprendžiau laikyti teisėjo kvalifikacinį egzaminą, o praėjusi atranką tapau teisėja.

Norint tapti teisėju yra keliami aukšti reikalavimai tiek žinių, kvalifikacijos prasme, tiek reikalaujama turėti patirties, pasižymėti tam tikromis asmeninėmis savybėmis.
– O kokios yra tos reikalingos savybės?
– Teisėjas turi pasižymėti ne tik puikiomis teisinėmis žiniomis, išsilavinimu, bet ir turėti aukštą emocinį intelektą, būti empatiškas, nes darbas teisme – tai darbas su žmonėmis. Mes turime išmanyti tam tikrus psichologinius dalykus, nes kur žmogus, ten ir psichologija. Turime turėti bendravimo žinių, mokėti prieiti prie žmogaus, išmokti ne tik klausti, bet ir išklausyti.

Kiekvienas žmogus, atėjęs į teismą, pirmiausia nori būti išklausytas, kad būtų išgirsta jo problema, būtų įsiklausyta į jo argumentus. O teisėjas ir yra tas asmuo, kuris turi tai atlikti. Tad reikia turėti daug žmogiškųjų savybių, įsiklausyti į problemą, atsirinkti svarbiausius argumentus ir tuomet priimti sprendimą.
– Kalbama apie nepakankamus teisėjų atlyginimus, didelius darbo krūvius. Tačiau juk kažkas turi motyvuoti dirbti teisėjos darbą. Kas motyvuoja jus?

– Iš tiesų šiomis dienomis dėl teisėjams tenkančio milžiniško krūvio ir daugelį metų nedidėjančių teisėjų ir kitų teismų darbuotojų atlyginimų situacija teismuose tampa kritinė. Jauni specialistai eiti dirbti į teismus atsisako, teismams tenkantis darbo krūvis didėja, bylų nagrinėjimai užsitęsia. Ne kiekvienas suvokia, kiek daug nerimo ir rūpesčių teisėjai parsineša namo. Visuomenė, remiantis žiniasklaidoje pasirodančiais tekstais, kurie dažniausiai yra neigiamo turinio, tartum įsivaizduoja savo teisėją. Galbūt teisme dirbantys žmonės ne visiškai yra įvertinami, ne visiškai pagrįstai tas pasitikėjimas teismais toks žemas. Tačiau yra labiau motyvuojančių dalykų nei vien materialinė gerovė.

Pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas, o teisingumo siekis – tai sudėtingas procesas. Man svarbus teisingumas, teisybės ieškojimas, todėl būtent tiesos nustatymas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra siekiamybė kiekvienoje byloje. Manau, kad tai yra visuomenei didelės prasmės teikiantis darbas. Būdamas teisėju jauti labai didelę atsakomybę priimdamas sprendimus, kurie kai kada nulemia žmonių gyvenimus.

Žinoma, ne visi žmonės priimtais sprendimais būna patenkinti. Kiekvienas ginčas yra unikalus, jis yra naujas teisine prasme, todėl sulig kiekviena byla analizuoji teismų praktiką, skaitai teoriją, ieškai informacijos. Šiame darbe mane žavi galimybė savarankiškai priimti sprendimus, darbas su komanda, tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

Žinoma, šiomis dienomis kalbama apie teismų sistemos problemas, bet jau turėdamas tą pasiryžimą, jausdamas pašaukimą, prisiimi atsakomybę.
– Kokia yra teisėjo darbo diena? Žmonės teisėjus mato dažniausiai teismo salėje, apklausinėjančius proceso dalyvius, tačiau juk ir už teismo salės vyksta ne ką mažiau veiksmo, tiesa?

– Kiekvienas teisėjas atsakingas už jam paskirtas bylas. Žinoma, didžioji darbo dalis ir susideda iš to, kad tenka nagrinėti bylas teismo posėdžiuose, tačiau yra ir kita pusė – kiekvienas teisėjas turi savo komandą, priskirtą posėdžių sekretorių, padėjėją, visi kartu rūpinasi procesu bylose. Darbo diena, darbo rutina susideda ir iš to, kad yra peržiūrimi gaunami dokumentai, įvairūs prašymai bylose, priimami sprendimai, tačiau didžiausią darbo dienos laiką užima bylų nagrinėjimas teismo posėdžiuose ir procesinių sprendimų nagrinėjamose bylose rengimas.

Teisėjui labai svarbu tinkamai organizuoti darbą, laiką, nes jis pats atsakingas už šį procesą. Yra numatyti tam tikri terminai, kurių būtina laikytis paskiriant posėdžius, todėl stengiamasi to nepažeisti, susidėlioti darbą taip, kad viskas būtų atlikta laiku.

Pats procesas priklauso nuo to, kas yra nagrinėjama. Civilinėse bylose analizuojami darbo, šeimos, nuosavybės, bankroto ir privačių civilinių santykių klausimai. Baudžiamosiose bylose nagrinėjami su nusikalstamomis veikomis susiję klausimai, bausmių skyrimai.

Tad teisme dirbant su žmogumi matomos emocijos, su kuriomis jis ateina į teismą bei palieka įspūdį teisėjui. Šis turi nuspręsti ne atsižvelgdamas į šalių emocijas, o į ginčo problemą. Kartais žmogus labai susijaudinęs, negeba išdėstyti ginčo esmės, bet nori išsipasakoti, atskleisti problemą, tad teisėjas atsiduria sunkioje padėtyje, kadangi jis turi profesionaliai atlikti darbą – išklausyti, surinkti faktus, susidaryti tinkamą nuomonę, kad byla būtų išspręsta teisingai.

– Kaip iš esmės žmonės elgiasi teismo salėje? Kokios emocijos vyrauja? Galbūt esate sulaukusi kokių nors impulsyvių, emocionalių reakcijų nagrinėdama bylas? Galbūt yra pasitaikę nepagarbos teismui atvejų arba gal net esate sulaukusi grasinimų?

– Tai darbas su žmogumi, nuo jo atsiriboti negalima. Jeigu yra rimta problema, apie ją galvoju ne tik dirbdama teisme, bet ir už jo ribų. Galvoju, kaip būtų geriausia išspręsti situaciją. Bylos tampa gyvenimo dalimi, pakeičia požiūrį į tam tikrus dalykus. Dirbdama šį darbą pamačiau kitą gyvenimo pusę, pamačiau, kiek kiti žmonės turi problemų, kiek įvairiausių situacijų gali nutikti gyvenime.

Teismas yra tokia institucija, į kurią žmonės paprastai neateina savo noru – juos arba atveda prokuroras, jeigu tai nusikalstama veika, arba kažkokia konfliktinė situacija ar kita bėda. Natūralu, kad dalyvavimas teismo procese daugeliui žmonių yra įtampos kupina situacija.

Atėjęs į teismą žmogus susiduria su šios institucijos kultūra, todėl tai, kaip elgsis žmonės teisme, labai priklauso nuo viso teismo darbuotojų indėlio. Susidūrę su teismo procesu asmenys ir taip jaučia įtampą, todėl paprastai teismo salėje jie elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Visada stengiuosi išlaikyti pagarbą kiekvienam proceso dalyviui, neturėti negatyvių nuostatų dėl jų asmenybės, vertinu tik elgesį ir argumentus. Teisėjas turi mokėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kai tenka nuolat susidurti su įvairiausiais žmonėmis ir jų emocijomis. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai žmonėms sunku valdyti emocijas, tačiau negalima leisti proceso dalyviui užgaulioti kitų ar menkinti teismą. Tam turime aiškiai apibrėžti ribas, kartais pritaikydami ir kraštutines procese leidžiamas priemones. Iki šiol mano nagrinėtose bylose nepasitaikė nepagarbos teismui atvejų, grasinimų nesu sulaukusi.

– Žmonės dažnai piktinasi, kad nusikaltę asmenys atsiperka švelniomis bausmėmis. Ypač taip nutinka rezonansinėse bylose, pavyzdžiui, po Tauragės apylinkės teismo priimto nuosprendžio neskirti realaus laisvės atėmimo Jurbarko smurtautojo byloje. Tačiau, tikiu, teisėjai, priimdami nuosprendžius, mano, kad įvykdė teisingumą ir viską padarė teisingai, emocijomis, kaip ir minėjote, remtis negalima. 

– Rezonansinių bylų teismuose išnagrinėjama išties nemažai. Kalbant apie bausmes ir bausmių sistemą, ką teisėjas turi vertinti skirdamas bausmę, tai yra tam tikros aplinkybės, susijusios tiek su pačia nusikalstama veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Nebūtinai tokias pačias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims visada yra skiriamos vienodos bausmės, nes atsiranda esminių skirtumų.
Baudžiamojoje teisėje bausmės individualizuojamos, mes turime parinkti tokią bausmę, kuria maksimaliai pasiektume rezultatų. Bausmė turi būti nukreipta būtent į tą asmenį, kad padėtų tam asmeniui pasitaisyti ir socializuotis. Tai tos aplinkybės vėlgi yra vertinamos.

Ar tos bausmės yra per griežtos, ar per švelnios, čia vėlgi, vertindami visą bausmių sistemą, galime teigti, kad bausmių politika Lietuvoje eina ta griežtėjimo prasme, tai yra tos bausmės palaipsniui yra griežtinamos, tačiau statistika rodo, kad daugiausia yra skiriama bausmių, nesusijusių su realiu laisvės atėmimu. Yra nemažai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių. Baudžiamojo Kodekso nuostata tokia, kad teisėjas visada turi laisvės atėmimo bausmę skirti kaip kraštutinę priemonę, kai įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, jog jokiomis kitomis bausmėmis norimų rezultatų pasiekti nėra galimybės.

Taigi, mano nuomone, numatytos bausmės atitinka nusikalstamas veikas, numatytas kodekse, bausmių skyrimo sistema pakankamai neblogai sudėliota.
– Kartais bylos gali išties sukrėsti. Teisėjai, kaip ir visi kiti žmonės, irgi turi emocijas. Tad kaip atsiribojate nuo sunkių emocijų?

– Teisėjai dirba emociškai toksiškoje aplinkoje: nemalonios emocijos teismo posėdžių salėje, didelis darbo krūvis, spaudimas ir t.t. Tai darbas su žmogumi, nuo jo atsiriboti negalima. Jeigu yra rimta problema, apie ją galvoju ne tik dirbdama teisme, bet ir už jo ribų. Gebėjimas išlaikyti emocinę savitvardą ir įveikti stresą, įtampą yra svarbus ne tik teisėjų veiklos efektyvumui bei kokybei, bet ir fizinei, ir emocinei sveikatai. Kartais, norėdama pailsėti nuo minčių apie bylas, nuo neigiamų emocijų, aktyviai leidžiu laisvalaikį – sportuoju, bėgioju, stengiuosi praleisti laiką su šeima pasivaikščiodama gamtoje, važinėdama dviračiu ir t.t. Labai mėgstu keliauti, tad nemažą laisvalaikio dalį užima kelionių su šeima planavimas. Dirbant tokį darbą atostogas reikia planuoti prieš kelis mėnesius ir derinti pagal darbo grafiką, nes negali bet kada panorėjusi mesti darbų ir išvykti.
– Kas jums yra teisingumas?
– Teisingumas yra labai plati sąvoka ir labai plėtojama nuo istorinių laikų. Man teisingumas asocijuojasi su tam tikru procesu, tam tikru principu ir siekiamybe. Teisingumas yra platesnis už vieną ar kitą priimtą sprendimą. Man atrodo, kad tai yra žmogaus teisių ir laisvių gynimas, demokratijos puoselėjimas. Teismai ir yra ta institucija, kuri šias vertybes gali apginti, jeigu jos pažeidžiamos.

Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.