Karšykloje dūzgia muziejinės staklės
Įkelta:
2021-05-04
Nuotrauka
k
Aprašymas

Algirdas Uščinas prie karšimo staklių. Autorės nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Sunku patikėti, bet Plungės pakraštyje įsikūrusią nedidelę Algirdo Uščino vilnos karšyklą-verpyklą žino ne vien avis, alpakas, kalnų ožkas ar kerpamus šunis auginantys žemaičiai. Sukaršti ir suverpti vilnos jam atveža Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Ir ne tik. Jo paslaugų prašo kaimynai lenkai, latviai, norvegai bei švedai. Iš kur toks populiarumas? Ogi A. Uščinas – bene vienintelis Lietuvoje ne pramoniniu būdu sugebąs apdirbti alpakų vilną. Tokių meistrų, matyt, ir svečiose šalyse trūksta arba jų visai nėra, jei ir jie beldžiasi į plungiškio duris.

Karšykla – už automobilį

Užėjusi į karšyklą, iškart nustebau – kiek mažai triukšmo! Kam teko lankytis panašiose dirbtuvėlėse, gerai žino, jog viduje pokši, gaudžia, barška... ir beveik neįmanoma susikalbėti, nebent rėktum iš visos gerklės. Plungiškio karšykloje kalbėjomės ramiai, nešūkaudami. Atrodė, jog čia sukasi pačios moderniausios šiuolaikinės staklės. Bet, gerai apsidairiusi, pasijutau tarsi būčiau patekusi į muziejų, nes tik ten ir gal dar prieškariniuose laikraščiuose ar žurnaluose kažką panašaus galima išvysti.

„Nemažai teko galvą palaužyti, kol triukšmą sumažinau, bet pavyko“, – prisipažino A. Uščinas. Jo balse suskambėjo pasididžiavimo gaidelė. Ir ne be reikalo. Į šio žmogaus rankas patekusi tikra antikvarinė retenybė įgavo antrąjį kvėpavimą.

Nuotrauka
k

2000-aisiais, pardavęs seną „Audi 100“, plungiškis nusipirko neveikiančias 1925-ųjų gamybos stakles. Nupirko, bet juk ne pasižiūrėti, o darbui. Į neveikiančias stakles žiūrėk nežiūrėjęs – dėl to jos nepradės suktis. Pinigų meistrams neturėjo, tad atsiraitė rankoves ir pats kibo į darbą. Tas, kurios buvo per didelės ir netilpo į ūkiniame pastate įrengtą karšyklą, sumažino. Visoms staklėms trūko pačių įvairiausių detalių. Tik kur tokių senienų rasi? Vieną kitą dar gali gauti, bet tik ne šitiek. Liko vienintelė išeitis – pasidaryti pačiam.

Dabar plungiškio karšykloje-verpykloje sukasi pešimo, karšimo, verpimo ir sukimo staklės. Išmanantieji apie techniką nustemba pamatę, jog siūlų sukimo staklių lenktis sukonstruota iš dviračio tekinio. Tokias sukimo stakles ne vien sau, bet ir dar dviem šiuo verslu užsiimantiems asmenims sukonstravo. Jos nėra mechaninės – nereikia visą dieną prie jų stovėti ir sukti rankenos Tam varikliukas pritaisytas. Jam ir kitiems šių staklių prireikė, kai užsieniečiai paprašė ir avių, ir alpakų vilną į kūgio formos rites susukti. Jas išvydę lietuviai irgi tokių įsigeidė. Ypač tie, kurie vilną parduotuvėse pardavinėja.

Neseniai dar vienas stakles A. Uščinas nusipirko iš buvusio „Linų audinių“ fabriko. Jas taip pat teko gerokai sumažinti. Kai stakles galutinai sutvarkys ir pritaikys pluoštui velti, galės dar daugiau užsakymų priimti. Veltas audinys dabar ypač madingas. Ne vienas, atvežęs vilnos, paprašo ne tik ją sukaršti, bet ir suvelti. Yra ir tokių, kurie įsigeidžia iš suveltos vilnos pasiūti užklotą ar pagalvę. Tada darbo griebtis tenka marčiai Editai.

Nuotrauka
k

Tremtinių vaikas darbo nebijo

Algirdo tėvai (salantiškis Jonas Uščinas ir šilutiškė Albina Gumuliauskaitė) – tremtiniai. Jis, vienintelis jų vaikas, gimęs tremtyje – Krasnojarsko krašte, Ačinsko mieste. Jo tėvui tebuvo septyniolika, kai pateko į politinių kalinių lagerį. Į Lietuvą grįžo po 25-erių metų. Algirdą mama į Lietuvą pas Šilutėje gyvenančią savo mamą atvežė tada, kai jam reikėjo eiti į pirmą klasę (1966-aisiais). Tremtinė nė už ką nenorėjo, kad sūnus lankytų rusišką mokyklą. Tad gyvenimas plungiškį vėtė ir mėtė, bet jis niekuomet nenuleido rankų. „Kiek save prisimenu, – pasakojo A. Uščinas, – visada dirbau keliose darbovietėse. Ir dabar ne vien karšykloje sukuosi. Jau trisdešimt trečius metus dirbu greitosios medicinos pagalbos vairuotoju.“

Kai pasiteiravau, kaip jis susidomėjo vilnos karšimu ir verpimu, plungiškis plačiai nusišypsojo: „Tai taip pat buvo mano antrasis darbas. Aš turėjau kranininko specialybę ir dirbau Plungėje. Po darbo važiuodavau į Salantus, kur vienoje vilnos karšykloje, pabuvęs mokiniu, galėjau su bet kokiomis staklėmis dirbti. Būtent ten ir susipažinau su karšyklai vadovaujančio salantiškio dukra, kuri netrukus tapo mano žmona.“

Sovietiniais metais vilnos karšyklos priklausydavo tuomečiams buitinio patarnavimo kombinatams. Atėjus nepriklausomybei, jas dažniausiai nusipirkdavo tie, kurie jose dirbo. „Uošvio paragintas ir aš sumaniau rinktis šį verslą, – pasakojo meistras. – Tada karšyklų Lietuvoje netrūko, tik klientų mažai buvo. Stambieji ūkininkai apie avis ir girdėti nelabai norėjo. Jos išliko mažesniuose ūkiuose arba pas kaimuose gyvenančius senukus. Todėl netrukus dirbtuvėlės viena po kitos ėmė užsidarinėti. Ypač mažai jų išliko po 2008-ųjų krizės.“

Nuotrauka
k

Kur plungiškio A. Uščino paslaptis, kad jis nuo klientų neatsigina ir turi jų visose aplinkinėse šalyse? Plungiškis buvo atviras: „Nieko paslaptingo nėra. Tos karšyklos, kurios iki šiol išliko, dirba pramoniniu būdu. Pavyzdžiui, atnešė jiems močiutė kelis kilogramus vilnos, ją paėmė, pasvėrė ir suvertė į bendrą krūvą. Atėjusi atsiimti, ji gauna tiek, kiek priklauso, bet... tai ne jos atneštoji vilna. Svetima. Jai atrodo, kad ši – prastesnė, blogiau išplauta, ne tokia švelni... Aš imu ne mažiau kaip tris kilogramus ir kiekvieno kliento vilną atskirai karšiu ir verpiu.“

Karšyklos šeimininkas rodė stakles, pasakojo, kaip jas pritaikė alpakų vilnai apdoroti. „Iš pradžių nesisekė. Negalėjau suprasti priežasties, – tęsė pasakojimą meistras, – bet vėliau supratau. Reikėjo daug įvairių dantračių, derinti staklių apsukas, kol pagaliau pasisekė. Dabar visi, kas Lietuvoje augina alpakas, karšti veža man. Klientų neieškau – jie patys mane suranda. Nebespėju vienas suktis. Priėmiau mokinę – Daivą Narkutę. Šiandien jos pirmoji darbo diena.

Žmonės pas mane užsuka ne tik dėl vilnos. Neseniai sutikau padėti Pasvalio rajono Raubonių kaimo bendruomenei. Kaime stovi istorinis vandens malūnas-vilnos karšykla-verpykla, kurioje bus įkurtas muziejus. Yra išlikusios ir neveikiančios karšyklos-verpyklos staklės. Manęs paprašė jas prikelti. Pažadėjau.“

Roma MĖČIENĖ

Nuotrauka
k

http://www.ukininkopatarejas.lt

Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.
Nuotrauka
sausio 13
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-09
Sausio 12 d., penktadienį, Tauragėje bus minima Laisvės gynėjų diena. 1991 m. tūkstančiai beginklių Lietuvos žmonių drąsiai priešinosi sovietų karinei agresijai. Ši diena simbolizuoja pergalę ir pasipriešinimą, ragina branginti ir niekada nepamiršti aukų už laisvę.
Nuotrauka
minejimas
Aušros Norvilienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-21
Šių metų gruodžio viduryje žymiai mūsų krašto partizanei Onai Lešinskaitei-Švedienei būtų sukakę šimtas metų. Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos šaulių sąjungos 702-osios Tauragės J. Kasperavičiaus kuopos šauliai gruodžio 18 dieną organizavo partizanės gimimo šimtmečio paminėjimą.
Nuotrauka
sakviecio dirbtuves
Dorotos Ivanauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Artėjančios Kalėdos ir pasiruošimas joms kelia malonių rūpesčių galvojant apie tai, kaip kuo šventiškiau pasipuošti namus, kuo pradžiuginti šeimos narius, kokią staigmeną padaryti draugams, artimiesiems. O štai bendruomeninį verslą sukūrusiai Šakviečio bendruomenei šis laikotarpis labai darbingas – džiugina ne tik įsivažiuojantis verslas, bet ir galimybė išpildyti klientų norus, įgyvendinti jų svajones. 
Nuotrauka
zasu turgus
Pagėgių savivaldybės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-12-15
Jau šį šeštadienį, nuo 11 val., Pagėgių savivaldybės kultūros centras kviečia į tradicinį kasmetinį „Kalėdinį žąsų turgų Mažojoje Lietuvoje“. Organizatoriai taip siekia atkartoti Smetonos laikų turgų, o dalyviams ir žiūrovams dovanoti teatralizuotą reginį.
Nuotrauka
sapelis
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-12-14
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta tauragiškio vaikų poeto Jono Jakštaičio knyga „Takelis į namus“. Tai jau dvyliktoji autoriaus knyga, tradiciškai papuošta Žygaičių gimnazijos moksleivių (mokytoja Birutė Bacevičienė) ir poeto vaikaičių kurtais piešiniais. 
Nuotrauka
jovarai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-13
Artėjant gražiausioms metų šventėms vis ryškiau ir išmoningiau puošiamos viešosios erdvės, džiugina ne tik Pilies aikštėje praėjusį savaitgalį įžiebta pagrindinė miesto eglė – šventinė nuotaika kuriama ir bendruomenėse. O štai Jovarų mikrorajone kalėdinę dvasią kelia ne tik eglutė, bet ir nykštukai. 
Nuotrauka
taurages kulturos rumai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-08
Šį šeštadienį Tauragės kultūros rūmuose vyraus jaunimas. Kodėl būtent šį šeštadienį? Todėl, kad šį šeštadienį prasideda labai įdomus seminaras, susijęs su renginiais, o vakare šį seminarą vainikuos jaunimui skirta diskoteka.