Bibliotekos vadovė – apie darbą, kurio skaitytojai paprastai nemato
Įkelta:
2021-06-20
Nuotrauka
meilute
Aprašymas

Meilutė Parnarauskienė
Autorės nuotrauka

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai vadovaujanti Meilutė Parnarauskienė savo darbuotojų į kabinetą nesikviečia. „Žmonės laisviau jaučiasi ten, kur jie įpratę leisti laiką, tad dažniausiai aš ateinu pas juos pasikalbėti“, – „Tauragės žinioms“ sakė bibliotekos direktorė. Su savo komanda pastaruoju metu ji turėjo labai daug pokalbių – teko išspręsti ne vieną iššūkį: paskelbus karantiną nemažai veiklos persikėlė į virtualią erdvę, joje iki šiol vyksta bibliotekos organizuojami susitikimai ir net žaidimai, tad bibliotekai teko prisitaikyti prie naujo darbo ritmo. Pasak M. Parnarauskienės, karantinas parodė kelią – ko gero, nemažai mūsų suvokė, koks svarbus gali būti technologijų pasaulis. „Manau, tas išmoktas pamokas mes prisiminsime ir ateityje“, – dėstė ji ir atskleidė, kokio įstaigos darbo skaitytojai nemato.

– Kaip jūs atsidūrėte bibliotekoje? 

– Į biblioteką pirmąkart koją įkėliau 1987 metų rudenį. Tai buvo tamsus, niūrus pastatas. Tuo metu pavadavau vieną atostogų išėjusią darbuotoją, dirbau Informacijos skyriuje. Pamenu, susipažinau su rajono žiniasklaida, tuo metu Tauragėje buvo leidžiamas vienintelis laikraštis „Leniniečių balsas“, kuris vėliau pervadintas „Tauragiškių balsu“, o dabar jo nebėra. 

Po pusmečio darbo susidarė įspūdis, kad čia per mažai judėjimo, veiklos. Buvau jauna, atrodė, nesugebėsiu atlikti viso darbo. Taigi, grįžau į vykdomąjį komitetą, šiais laikais tai vadinama savivaldybe. Buvau paskirta Kultūros ir sporto komplekso atsakingąja sekretore. Organizavau renginius, bet po Nepriklausomybės atgavimo vėl sugrįžau į biblioteką. Iš pradžių atrodė, kad nenorėsiu čia likti, bet 1994-aisiais vis dėlto nusprendžiau pasilikti. Ir šiandien tuo labai didžiuojuosi. Pasilikau seniausioje Tauragės kultūros įstaigoje, šiemet švenčiančioje 90-mečio sukaktį.

Supratau, kad mano darbo vieta yra tokia, kur galima organizuoti veiklas taip, kad būtų pačiai įdomu. Nepaisant to, kad yra ir specifinių dalykų – reikia išduoti knygas, pildyti žurnalus, organizuoti parodas ir panašiai – visose kitose sferose esi laisvas. Norėjau, kad įspūdžių liktų ir žmonėms, tad kviečiau menininkus, rašytojus, aktorius, su jais užsimezgė bičiulystė. 

– Tiek laiko praleidusi bibliotekoje stebėjote, kaip ji keitėsi. Įvyko virsmas – iš niūraus, tamsaus pastato biblioteka tapo šviesi, moderni. Kas jus pačią labiausiai džiugina? 

– Džiugina tai, kad 2006–2007 metais atlikta renovacija, pastatas pasikeitė iš išorės, įgavo naujų spalvų, žinoma, atnaujinti ir koridoriai, kabinetai. Kita vertus, ir šiuo metu mes tarytum išeiname iš rėmų – pastatas pernelyg mažas, tad negalime skaitytojams pasiūlyti visko, ko norime. Nutinka, kad, pavyzdžiui, skaitykloje vyksta paskaita, gretimame kabinete – kompiuterinio raštingumo mokymai, ateina skaitytojas, bet būti antrajame aukšte nebegali. Atnešame jam laikraščių į pirmąjį aukštą, bet jame vietos irgi nėra pernelyg daug. Esame juokais sulaukę pasakymų: „Persivadinkit mokykla, ir viskas“. Čia tikrai visko daug vyksta. Reikalingas priestatas, norėtume, kad jis būtų pastatytas. 

Labai džiugina, kad biblioteka tapo labai dinamiška, tokia, kuriai reikia plėstis. Vaikystėje skaitydavau knygas, ir biblioteka visuomet turėjo tokį įvaizdį, kad čia labai piktos bibliotekininkės, kad reikia būti be galo tyliai, kad viskas itin griežta, kad be skaitymo nieko nėra. Tai šito jau seniai nėra – čia verda gyvenimas.

Be to, į Lietuvą atkeliavo labai dideli pinigai bibliotekų skaitmenizacijai, atsirado interneto skaityklos, spausdintuvai, išmaniosios lentos. Įvyko šuolis. Bibliotekininkės dalyvavo kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos mokymuose. Įspūdį paliko tai, kad pradėjo veikti būreliai, kuriuose moksleiviai mokėsi inžinerinio programavimo.

Informacinės technologijos pakeitė bibliotekas iš esmės. Bibliotekininkės dabar ne tik turi organizuoti renginius, dalyvauti bendruomenių šventėse, bet ir mokyti žmones, išmanyti labai daug dalykų. 

– Taigi, darbas tapo sudėtingesnis? 

– Taip, bibliotekininkė nebegali apsiriboti vien knygomis, mes turime išmanyti ir informacines technologijas, to mokyti kitus žmones, organizuoti virtualiai viktorinas, žaidimus, interaktyviai dalyvauti veiklose su vaikais. 

Bibliotekoje yra labai daug skaitytojams nematomo darbo. Mes kaupiame ir sisteminame informaciją, tomis dienomis, kai gauname rajono laikraščius, turime aprašyti straipsnius ir nusiųsti į Nacionalinės bibliotekos duomenų banką. Informacijos skyrius kaupia ir aprašo informaciją, kad žmonės, atėję į biblioteką, rastų tai, ko jiems reikia. Kraštotyros darbuotoja galėtų dirbti paromis – labai daug neatrastų dalykų dar yra Tauragėje.

Beje, šiuo metu knygų išdavimas vyksta elektroniniu būdu. Ir jeigu sistema „nulūžta“ – o taip, nors ir retai, bet nutinka, tai nebematome knygų sąrašų, rezervacijų, atsiranda nemažai streso, tenka griebtis rašiklio, popieriaus lapo, o vėliau, kai sistema atsigauna, viską surašyti. Kartais pačios stebimės, kad viskas taip pasikeitė – net sutrinki, kai stringa technologijos. 

– Informacinių technologijų svarba labai atsiskleidė pastaruoju metu, per pandemiją, kai Lietuvoje įvestas karantinas. Ar karantinas bibliotekai tapo smūgiu, ar postūmiu dirbti kitaip? 

– Pirmoji karantino banga, kuri prasidėjo praėjusių metų kovą, įnešė nerimo: neleido visiškai aptarnauti žmonių, didžioji dalis darbuotojų išėjo į prastovas. Bet jau balandžio mėnesį vėl įsileidome skaitytojus. Po atsivėrimo vasarą dirbome įprastai, o vėl paskelbus karantiną, kai Lietuvoje prasidėjo antroji banga, mes jau nebeužsidarėme. Nors neįleidome į biblioteką skaitytojų fiziškai, bet žmonės galėjo imti knygas į namus: jie ateidavo, prieš tai rezervuodavo, ir pasiimdavo skaitinius prie durų. Matėme didžiulį srautą užsakymų.

Sakyčiau, bibliotekoms atsivėrė naujos galimybės. Pati esu džiugiai nustebusi, kiek mūsų kaimų filialų darbuotojų išmoko organizuoti virtualių parodų, susitikimų, edukacinių pamokėlių. Beje, pradėjome organizuoti susitikimus su garsiais žmonėmis, kurie, jeigu būdavo užimti ir fiziškai negalėdavo atvykti, gali susitikti su Tauragės skaitytojais virtualiai. Tiesioginių transliacijų metu žmonės gali uždavinėti klausimus ir bendrauti. Kai kuriuos renginius, pokalbius socialiniuose tinkluose pamato 3–4 tūkst. vartotojų, o jeigu susitikimas vyktų fiziškai, bibliotekoje susispaudę tilptų 100 žmonių. Džiugu! Juk prisijungia ir tų žmonių gerbėjai, ir mūsų skaitytojai, kitose bibliotekose dirbantys kolegos. 

Tokios situacijos parodo, kad bibliotekininkės gali viską! Labai daug jų pradėjo dalyvauti mokymuose, konferencijose, nes patogiau, nereikia niekur vykti. Karantinas išmokė visiškai kitokių dalykų, kurie pravers ateityje. Galėsime organizuoti paskaitas, kai lektoriai prisijungs nuotoliniu būdu, o dalyvaujantys žmonės galės atvykti į skaityklą. 

– O ar žmonės kultūros yra išsiilgę? Ar skaitytojų srautas nemažėja?

– Negaliu sakyti, kad skaitytojų srautas sumažėjo, bet šiek tiek sulėtėjo. Yra žmonių, kurie vengia vaikščioti, bet pasiima į namus daugiau knygų. Kita vertus, tikrai negalime skųstis, kad skaitytojų mažėja. 2020 metais iš viso visame rajone bibliotekos paslaugomis pasinaudojo 8,8 tūkst. žmonių. 

– Daug žmonių iškeičia gyvenimą mažuose miestuose į didmiesčius, iš provincijos jauni žmonės pasitraukia. Be to, bibliotekose, neslėpkime, atlyginimai nėra pernelyg dideli, o turi dirbti žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Ar netrūksta specialistų? 

– Bibliotekoje nėra didelės darbuotojų kaitos, tad kyla streso, kai kažkas palieka savo darbą. Prieš porą metų dvi darbuotojos, metus padirbusios, išvyko, nes dirbti bibliotekoje, sakė jos, yra pakankamai sunku, esą mokykloje gal net ir lengviau. 

Atlyginimai nėra dideli, bet manau, kad nėra ir patys mažiausi. Žinoma, norėtųsi, kad mūsų darbas būtų įvertintas. Tačiau bibliotekininko darbą žmonės įsivaizduoja taip, jog sėdi darbuotojai, laukia ateinančių lankytojų, ir viskas. Kaip jau minėjau, nematomo darbo yra labai daug. 

Kai studijavau (aš pati baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas), VU Istorijos fakultete buvo ruošiami bibliotekininkai specialistai. Yra tikrai nemažai darbuotojų, kurie, baigę bibliotekininkystę, pas mus dirba, jie yra aukštos kvalifikacijos. Šiuo metu VU Komunikacijos fakultete bibliotekininystės studijų nėra. Regis, Šiaulių kolegijoje ruošiama panašiai įvardinama specialybė. Kita vertus, pas mus žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą ir baigęs socialinius, humanitarinius mokslus, išmoks atlikti bibliotekininko darbą. Yra tokių specifinių bibliotekinių sričių, pavyzdžiui, dokumentų komplektavimas. Tačiau ir tokie dalykai yra išmokstami.

– Tikriausiai labai daug bendraujate su žmonėmis: kolektyvas tikrai nemažas. 

– Taip, ir bendravimas man labai patinka. Žmonės laisviau jaučiasi ten, kur jie įpratę leisti laiką, tad dažniausiai aš ateinu pas juos pasikalbėti, vengiu juos kviesti pas save į kabinetą. 

Reikia ieškoti kontaktų, susidėlioti idėjas – tai lemia, kad labai daug kalbamės tarpusavyje. Kaimų filialų darbuotojos virtualias parodas rengia labai atsakingai, tad tenka nemažai laiko praleisti bendraujant ir su jomis. Visa tai atima daug laiko. Bet tai verta daryti. Juk stengiamės dėl savo skaitytojų.

– Ką jūs pati skaitote? 

– Labiausiai patinka lietuvių autorių kūriniai: poezija, proza, apsakymai, romanai. Ir, žinoma, skaitau kultūrinę spaudą: žurnalus „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“. Stengiuosi susipažinti su literatūros naujienomis, jaunų autorių kūryba, kad žinočiau, kokius žmones galėčiau pasikviesti į Tauragę. 

Tiesa, yra truputėlis kartėlio. Kartais pagalvoju: tauragiškiai, ypač jaunesnės kartos, nėra labai smalsūs. Ir kartais tikrai yra nusivylimo, kai žinai, kad tas žmogus – poetas ar poetė, rašytojas ar rašytoja – Vilniuje sutraukia mases, yra puikiai skaitomas, o Tauragėje susidomėjimo nesulaukia. Kai kvieti žinomą žmogų, tokį kaip Giedrių Savicką ar kunigą Algirdą Toliatą, žinoma, surinksi tikrai daug norinčių dalyvauti diskusijoje, bet jeigu žmogus yra iš literatūros pasaulio, ne visuomet tai gali pavykti. 

Bet aš manau, kad nieko tokio – svarbiausia nepamiršti žmonių šviesti, nuolat juos kviesti ir parodyti, kad bibliotekoje galima susitikti su Lietuvos kūrėjais. 

– Svarstau, galbūt mūsų jaunoji karta po kurio laiko, kai jau taps vyresnė, grįš į biblioteką? 

– Manau, jūs visiškai teisus. Porą metų prieš karantiną su Lietuvos bibliotekų vadovais keliavau po Graikijos ir Ispanijos bibliotekas. Ten išgirdome lygiai tokią pačią problemą: vienoje Ispanijos bibliotekoje kalbėjome, kur dingsta vaikai nuo 14-os metų, kurie prieš tai buvo labai aktyvūs skaitytojai. Bibliotekos vadovė sakė, kad jie ateina po kurio laiko, tik jau pasikeitę – atsiveda savo mažus vaikus.

Džiaugiuosi, kad čia, bibliotekoje, kiekvienas gali rasti savo namus, grįžti į ją tada, kai pasiilgsta kultūros. Mūsų kolektyvas labai darbštus, inovatyvus, tad laukiame visų tauragiškių.

Nuotrauka
savanoryste
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-16
Antrajame  kurse mediciną studijuojanti tauragiškė Augustė Klišmontaitė dar pasibaigus pirmiesiems studijų metams įsitraukė į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą ir prisideda prie Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistų darbo. Pandemijos metu darbų sąrašui tapus gerokai ilgesniam savanorystė turi išliekamąja vertę ne tik pačiai merginai, bet ir sveikatos priežiūros specialistams. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Sausio-13 ąją dieną minime 31-ąsias tragiškų įvykių sukakties metines. Prisimenant svarbius Lietuvai įvykius, kino teatruose išvysime pasauliniuose kino festivaliuose pripažintą, tarptautiniame kino festivalyje IDFA pagrindiniu festivalio prizu apdovanotą, išskirtinį vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų, ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Į Tauragės kultūros rūmus po metų pertraukos grįžta jau ketvirtą kartą organizuojami jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų apdovanojimai „TAJA“, kurie šiais metais bus dar iškilmingesni. Vasario 4-ąją, 17.30 val., vyksiantį renginį organizuoja Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Miežis – nemaloni ir nepuošianti, tačiau daugeliui gerai pažįstama infekcija, lydima pūlingo guzelio ant akies voko. Akies voko patinimas, lengvas skausmas bei paraudimas – ženklai, iš kurių atpažinsite šį nelauktą „svečią“. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė teigia, kad miežis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams dažniausiai atsiranda dėl akių lietimo nešvariomis rankomis ir pabrėžia, kad kartais gydymo namuose gali neužtekti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Jau vasario mėnesį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ žada pakviesti istorijos gerbėjus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
​​​​​​​Šventiniu laikotarpiu kraštiečius vienijusi pakili nuotaika skatino džiaugsmingai atsikvėpti ir įvertinti ne tik gausias kalėdinio stalo vaišes, bet ir artimuosius, su kuriais jomis buvo dalijamasi. Tarp Tauragės krašto gyventojų atsirado ir tokių, kurie dar laukdami Kalėdų spėjo džiaugsmu pasidalinti ir su labiau jo stokojančiais. Visą mėnesį vykdytų gerumo akcijų metu tauragiškiai skurdžiau gyvenančioms šeimoms, vaikams ar senjorams dovanojo svarbiausius buities daiktus, maisto produktus, vykdė edukacines pamokas bei leido laiką kartu.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Tauragiškių pamėgtas gospelo choras „Gloria“ šiemet mini veiklos dešimtmetį. Šia proga vietoj jau tradicija tapusio kalėdinių giesmių koncerto choras pristatys oratoriją „Mesijas“.  Jaukių švieselių blausoje skendinčioje Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje choras pasakos apie Kristaus gimimą ir mirtį. Kūrinio metu solo partijas atliks septyni solistai, vienas jų – niekada chore nematytas veidas. Apie jį choro vadovė papasakos per koncertą. Neabejotinai gerų emocijų paskleisiančiame koncerte netrūks jautrių akimirkų – dažno pasirodymo metu choro atliekami kūriniai ir bendra pasirodymo atmosfera ne vieną priverčia nubraukti ašarą. Apie tai ir apie šį sekmadienį, 18 val., skambėsiančią oratoriją kalbiname gospelo choro vadovę Rasą Levickaitę-Šerpytienę.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
Kas nesižavi rankdarbiais? Rankų darbo daiktai neretai kelia ne tik susižavėjimą, bet ir pavydą. Kartais unikaliems darbams sukurti nereikia daug ir brangių medžiagų, tačiau kūrybingumo ir kruopštumo – dar ir kiek. Aldonai Stirbienei šių savybių tikrai netrūksta – idėjos gimsta jos galvoje tarsi iš niekur, tik spėk įgyvendinti. 
Nuotrauka
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
„Kur švęsi Kalėdas? O Naujuosius?“ Turbūt dažniausiai girdimi klausimai prieš didžiąsias metų šventes. Ypač po liūdnų pernykščių švenčių, kai dėl pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Vis dėlto į linksmus šventinius vakarus kviečia vos viena kita kavinė. Nors kai kurių kavinių darbuotojai per šventes ilsėsis, vis daugiau jų siūlo šventinių patiekalų išsinešti. Tokia paslauga sparčiai populiarėja. 
Nuotrauka
„Wide Wings“ nuotrauka
Įkelta:
2021-12-21
Didžiulis milžinas savo pirštuose laikantis Saulę – tokią idėją įsivaizdavo Raimondas Kavaliauskas ir Gediminas Tamulynas, kūrybos studijos „Wide Wings“ įkūrėjai, prieš imdamiesi kurti intriguojančią dovaną Tauragės miestui. Šeštadienį sėkmingai užbaigę montavimo darbus, idėjos autoriai tauragiškius kviečia užsukti į Jūros upės parką. Čia miesto gyventojų laukia atgijusi net 6 metrų aukščio meno instaliacija „Pasakų Milžinas“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-18
Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą – mažakraujystę. Tai būklė, pasireiškianti kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekiui, kuris lemia nepakankamą organizmo audinių aprūpinimą deguonimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mažakraujyste serga apie 30 proc. planetos gyventojų.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
Prabėgo metai, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Tauragės rajono ir Pagėgių filialas persikėlė į kitas patalpas ir įsikūrė Vasario 16-osios g. 8A namo pirmajame aukšte. Apšilusi naujoje vietoje neregių ir silpnaregių bendruomenė nusprendė, kad būtina padėkoti už iš kitų gaunamą pagalbą ir savo šiluma bei meile pasidalinti su kitais bendruomenės nariais, šalia gyvenančiais kaimynais, jaunimu, kitais tauragiškiais. 
Nuotrauka
muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-12-16
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia savanorius. Norintys jais tapti jaunuoliai, kuriems nuo 14 iki 29 m., turėtų iki gruodžio 15 dienos užpildyti anketą. 
Nuotrauka
B.Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2021-12-09
Gruodžio 8 dieną, trečiadienį, Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje savo 8-ąją knygą „Ar čia kas nors yra?“ pristatė buvusi leidėja, dabar jogos mokytoja ir rašytoja Eva Tombak.
Nuotrauka
a
Straipsnio rengėjų nuotr.
Įkelta:
2021-11-20
Pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad nors smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau Lietuvoje per metus smurtą patiria keli tūkstančiai vaikų – dažniausiai tai fizinis smurtas, kiek rečiau pasitaiko nepriežiūros atvejų. Lapkričio 19 d. minimai Pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia visuomenės dėmesį, kad jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos.  
Nuotrauka
k
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-22
Grupė tauragiškių motociklų entuziastų aktyviai leidžia laiką – keliauja ir rungtyniauja. Vyrai neseniai dalyvavo Enduro lenktynėse Pabradės poligone. Kiek anksčiau nukeliavo į Karpatus Ukrainoje. Įspūdžius pateikė filmuotoje medžiagoje. Neapsieita be nuotykių ir traumų.
Nuotrauka
Asmeninio Renatos Vegeros albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-03
Medicina teigia, kad neteisingas kvėpavimas – daugybės negalavimų priežastis. Kaip išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kartu pagerinti sveikatą, nusiraminti ir atsipalaiduoti? Šiuo metu to į Bendruomenės namus dukart per savaitę susirenkančias moteris moko trenerė Renata Vegera. 36-erių trenerė veda „Nirvana Fitness“ treniruotes. Ji sako, kad šios treniruotės – tobula muzikos, kvėpavimo ir judesio kombinacija. 
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-02
Rugsėjo 17-ąją Londone vyko iškilminga Tarptautinių interjero ir architektūros raudonojo kilimo apdovanojimų ceremonija, kurios metu buvo skelbiami laimėtojai. Tauragiškės Vaidos Žemaitytės įkurtos interjero studijos „Cle de Maison“ projektas laimėjo kategorijoje „Geriausias interjero projektas Europoje“. Varžytis su pasauliniais dizaino milžinais, kurių projektų įrengimo vertė svyruoja nuo 1 iki 20 milijonų svarų, Lietuvai yra didžiulė garbė. 
Nuotrauka
k
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-17
KVA – kolekcionuojančiųjų varles asociacija – smagių, smalsių, kūrybingų ir truputį pamišusių žmonių grupė, jungianti 23 narius iš visos Lietuvos, turi ilgametę tradiciją – keletą kartų per metus susitinka skirtingose Lietuvos vietose. Šį kartą visi sukvaksėjo į Tauragę. Organizavo kvaksėjimą Tauragėje dvi tauragiškės kolekcininkės – Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.