Japoniško stiliaus sodai: miniatiūrinis gamtos modelis
Įkelta:
2021-08-22
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Klaipėdoje

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Laura Popkytė-Fukumoto

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Tauragėje. Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Klaipėdoje, Debreceno gatvėje įsikūrusios Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje, Lauros Popkytės-Fukumoto įrengtas japoniškas sodas

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Vilniuje. Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelis Klaipėdoje

 

Sakoma, kad japoniški sodai gali būti tik Japonijoje. Visur kitur veisiami sodai gali būti tik vadinami japoniško stiliaus sodais. Šio stiliaus gerbėjų daugėja, o juos kuriančiai mūsų kraštietei, japoniškų sodų ekspertei Laurai Popkytei-Fukumoto klientus renka rikiuoti į eilę. „Tauragės žinių“ skaitytojams ji atskleidė, kuo ypatingas šis vienas mistiškiausių sodų stilių, labai besiskiriantis nuo mums įprastų žaliųjų erdvių. Pasak jos, kuriant japoniško stiliaus sodą labai svarbu skonis ir saiko jausmas, o visi elementai turi savo reikšmę ir prasmę. Laura įsitikinusi – jo patrauklus paprastumas ir ypatinga filosofija veikia ir šeimininko gyvenimą: sodo harmonija padeda išgyti nuo stresų ir depresijos.

– Japoniški sodai. Kokie jie? Kuo jie ypatingi?

– Japoniški sodai – tai tik viena iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų teigimu, sodų funkcija vienaprasmė – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, gamtos harmoniją. Pagrindinis išorinis japonų sodo skirtumas nuo europietiškųjų – tai akmenų dominavimas, tiksliau, neįprasta jų sąveika su augalais ir vandeniu bei komponavimo būdai. „Sausieji“ japonų sodai, kitaip dar vadinami karesansui, kuriuose dominuoja sugrėbstyta akmens skaldelė bei stovi akmenų grupelės, nustebina sodo lankytojus savo subtilia japoniška filosofija, simbolika ir estetika, verčia mąstyti, suprasti sodo kūrėjo idėją, kuri gali būti kraštovaizdį atkartojanti, religinio pobūdžio ar pilna mitologinių taoistinių minčių ir pan.

Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos

– Ar tiesa, kad tokio stiliaus sodai dabar ypač populiarūs? Kaip manote, kodėl?

– Japoniški sodai yra kuriami pagal savas taisykles, ir nors jų pritaikymas labai svarbus, kad sodas atitiktų japoniško sodo reikalavimus, tačiau improvizacijai vietos yra palikta labai daug. Šimtametė japonų tradicija juose demonstruoja savo išmintį, patirtį ir paslaptį bei unikalų žmogaus ir gamtos bendravimą būtent sodo erdvėje, kai žmogus sugeba perteikti gamtos vaizdus pagal savo idealizavimo prizmę. Todėl japoniškas stilius tarp visų sodų stilių užima ypatingą vietą. Manau, kad šio stiliaus sodai traukia žmones savo kitonišku akmenų grupavimu ir tuo, kad juose perteikiamas iš natūralios gamtos pasirinkto kraštovaizdžio atvaizdavimas sodo erdvėje. Japoniški sodai visame pasaulyje turėjo ir turi savo pripažinimą dėl sodo formavimo principų, estetikos perteikimo. Jeigu jie populiarėja, vadinasi, keičiasi žmonių skonis ir estetikos samprata. Šie sodai yra mažiau funkcionalūs praktiškai, tačiau turi didžiulės naudos žmogaus vidinei būsenai. Pritaikytas stebėjimui ar pasivaikščiojimui sodas savo lankytojus sustabdo, priverčia atsiriboti nuo išorinės kasdienybės ir pabendrauti su pačiu savimi. 

– O kaip jūs jais susidomėjote? 

Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos

– Baigusi Klaipėdos universitete kraštovaizdžio architektūros studijas labai norėjau įgyti praktinės patirties. Kad viską, ką ateityje projektuočiau, galėčiau suprasti, kaip tai panaudojama praktiškai. Pats likimas nubloškė į Japoniją, nors praktikos ieškojau ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje. 

– Galbūt su augalais „draugavote“ nuo mažens? Kaip išmokote juos pažinti ir puoselėti? 

– Vaikystėje labiau pamenu save skaldančią akmenukus ir stebinčią jų žėrintį vidų nei susidomėjusią augalais. Taip ir japoniškų sodų įrengimo darbuose –  akmenys yra pirmoje vietoje, augalai antroje. Nuo mažens labiausiai įstrigusius augalus turiu savo atmintyje – tai būtų neužmirštuolės, mėlynosios scylės, dantytasis auskarėlis ir banguojančio smidro krūmas babytės darželyje. Studijų metais daugiau teko pažinti dekoratyvinių augalų, būtent nuo tada suaktyvėjo mano susidomėjimas jais, o paties formavimo ir puoselėjimo išmokė japonų sodo meistrai. Būtent įmonėje, kurioje vykdavau praktinės sodų meistrystės patirties, vyresnieji kolegos ir vadovai (Japonijoje jie vadinami senpai) mokydavo, kaip formuoti augalus, kaip ir kiek jiems skirti dėmesio, kad savo išvaizda augalas atskleistų savo charakterį. Visada ragino „įsiklausyti į augalo širdį“. 

– Papasakokite, koks buvo jūsų kelias iki japoniškų sodų kūrėjos.

– Iki japoniškų sodų kūrėjos buvo gan ilgas kelias praktikos, sunkaus fiziškai, bet įdomaus darbo pas vieną profesionaliausių sodo meistrų Kitayama Yasuo (Kitajama Jasuo) Kioto mieste. Pradžioje, nuo 2004 m., būnant jauniausia mokine įmonėje, reikėdavo atlikti visus pagalbinius darbus, bet būtent per juos ateina supratimas ir buvo perduodamos žinios, kaip yra atliekami sodo priežiūros, įrengimo ir projektavimo darbai. Man tai labai patiko, būdama  mokine iš šono galėjau stebėti įvairius sode atliekamus darbus. O japonai dažnai sakydavo, kad taptum sodininku, reikia 10 metų šluoti tik samanas (kadangi japoniškų sodų pagrindinė danga yra samanos), ir iš to posakio išnyra gili prasmė, nes tuo būdu geriausia yra susipažįstama su  sodu ir jo aplinka. Nors per ilgus metus kolektyvas buvo kintantis, nes į Japoniją praktikuotis vykau iki 2015 m., bet visada jis buvo draugiškas ir linksmas. Mes dirbdavome ilgas valandas, tad darbo kolektyvas buvo artimiausia mano aplinka Japonijoje. Su jais dalindavomės sodų stebėjimo įspūdžiais, atlikimo technikos subtilybėmis, tuo, ką laisvu laiku galėjome aplankyti. O Kioto mieste yra labai daug lankomų sodų prie šventyklų ir imperatoriškųjų rezidencijų, tuo ir  buvo užimtas mano laisvalaikis – jų lankymu ir analizavimu, eskizavimu ar tiesiog pabuvimu juose. Net draugės ir draugai žinodavo, kad laisvadieniai yra skiriami žinių kaupimui ir sodų lankymui. Einant metams įmonėje aš tapau taip pat senpai ir darbų užduotys sudėtingėjo, įgijau pasitikėjimą ir galėjau mokyti jauniausiuosius, atėjusius praktikai. Paskutinį pusmetį savo mokytojo Kitayama Yasuo dėka buvau apgyvendinta pasauliui labai uždaroje moterų šventykloje. Tai buvo galimybė pajusti kitokio gyvenimo skonį. Gyvenau šioje šventykloje viena ir buvau atsakinga už jos sodą. Visų praktinės patirties metų įspūdžiai yra likę giliai atmintyje.

– Kaip gimsta japoniškas sodas? Kokio ploto jam reikia? Nuo ko viskas prasideda? 

– Japoniškam sodui gali užtekti ir kelių kvadratinių metrų. Mažesniame plote sodo stebėtojas gali labiau pajusti sodo išpildymą, kompozicijos idėją, o dideliu plotu pasižymintys sodai dažniausiai turi vis skirtingas sodo erdves ir daugiau skirti pasivaikščiojimui. Japoniškam sodui gimti pirmiausia reikia noro ir idėjos. Paskui viskas prasideda nuo reljefo formavimo, akmenų komponavimo, augalai palieka paskutiniame įrengimo etape. 

– Kokie yra pagrindiniai jo elementai – be ko neįsivaizduojamas japoniškas sodas? Ir per kiek laiko sodas įgauna savo tikrą vaizdą?

– Pagrindiniai sodo elementai yra vanduo, akmenys, samanos/augalai, mažoji sodo architektūra ir Ma. Ma yra neapčiuopiama, akimis nematoma, bet jaučiama vidumi. Šis pajutimas gali būti įvardijamas kaip harmonija, balansas ar Zen. 

– Ar daug tokių sodų esate sukūrusi? Ar tik Lietuvoje, ar ir kitose šalyse? 

– Kaip japoniškų sodų kūrėja, visada siekdama kokybės, nesiekiu kiekybės ir didelio masto objektų, labiau orientuojuosi įrengti sodus, kurie atitiktų japoniško sodo principus ir būtent tokie jie tiktų sodo šeimininkams, kad sodas atitiktų ir jų charakterį, nes kuriant naują erdvę teritorijoje yra užmezgamas ryšys tarp jo turėtojo ir paties  sodo, t.y. svarbu suvesti žmogų su gamta per jam priimtiną kelią. Kitu atveju sodas gali likti neprižiūrimas, nemylimas, nereikalingas. 

Šiuo metu Lietuvoje galėčiau suskaičiuoti apie dvi dešimtis savo kurtų ir įrengtų japoniškų sodų, kai kurie iš jų yra dalinės sodo erdvės užsakovo sode. Vienas yra įrengtas Peru, netgi tai ne sodas, o biuro įėjimo zona, įrengta pagal japoniško sodo principus. 

– Ar daug užsakymų turite? Ar norintiems tokio sodo tenka stoti į eilę?

– Užsakymai yra ruošiami dažniausiai metams į priekį. Rudens pabaiga ir žiema yra skiriama būtent projektų ir vizualizacijų paruošimui, o pavasariui prasidėjus darbai prie kompiuterio yra tiesiog neįmanomi dėl didelio užimtumo įrengiant sodus, tad pavasarį, tik atšilus orams, būna, kad kreipiasi užsakovai, tuomet jiems tenka kantriai stoti į eilę ir palaukti darbų atlaisvėjimo arba kitų metų.

 

Nuotrauka
savanoryste
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-16
Antrajame  kurse mediciną studijuojanti tauragiškė Augustė Klišmontaitė dar pasibaigus pirmiesiems studijų metams įsitraukė į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą ir prisideda prie Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistų darbo. Pandemijos metu darbų sąrašui tapus gerokai ilgesniam savanorystė turi išliekamąja vertę ne tik pačiai merginai, bet ir sveikatos priežiūros specialistams. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Sausio-13 ąją dieną minime 31-ąsias tragiškų įvykių sukakties metines. Prisimenant svarbius Lietuvai įvykius, kino teatruose išvysime pasauliniuose kino festivaliuose pripažintą, tarptautiniame kino festivalyje IDFA pagrindiniu festivalio prizu apdovanotą, išskirtinį vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų, ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Į Tauragės kultūros rūmus po metų pertraukos grįžta jau ketvirtą kartą organizuojami jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų apdovanojimai „TAJA“, kurie šiais metais bus dar iškilmingesni. Vasario 4-ąją, 17.30 val., vyksiantį renginį organizuoja Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Miežis – nemaloni ir nepuošianti, tačiau daugeliui gerai pažįstama infekcija, lydima pūlingo guzelio ant akies voko. Akies voko patinimas, lengvas skausmas bei paraudimas – ženklai, iš kurių atpažinsite šį nelauktą „svečią“. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė teigia, kad miežis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams dažniausiai atsiranda dėl akių lietimo nešvariomis rankomis ir pabrėžia, kad kartais gydymo namuose gali neužtekti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Jau vasario mėnesį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ žada pakviesti istorijos gerbėjus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
​​​​​​​Šventiniu laikotarpiu kraštiečius vienijusi pakili nuotaika skatino džiaugsmingai atsikvėpti ir įvertinti ne tik gausias kalėdinio stalo vaišes, bet ir artimuosius, su kuriais jomis buvo dalijamasi. Tarp Tauragės krašto gyventojų atsirado ir tokių, kurie dar laukdami Kalėdų spėjo džiaugsmu pasidalinti ir su labiau jo stokojančiais. Visą mėnesį vykdytų gerumo akcijų metu tauragiškiai skurdžiau gyvenančioms šeimoms, vaikams ar senjorams dovanojo svarbiausius buities daiktus, maisto produktus, vykdė edukacines pamokas bei leido laiką kartu.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Tauragiškių pamėgtas gospelo choras „Gloria“ šiemet mini veiklos dešimtmetį. Šia proga vietoj jau tradicija tapusio kalėdinių giesmių koncerto choras pristatys oratoriją „Mesijas“.  Jaukių švieselių blausoje skendinčioje Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje choras pasakos apie Kristaus gimimą ir mirtį. Kūrinio metu solo partijas atliks septyni solistai, vienas jų – niekada chore nematytas veidas. Apie jį choro vadovė papasakos per koncertą. Neabejotinai gerų emocijų paskleisiančiame koncerte netrūks jautrių akimirkų – dažno pasirodymo metu choro atliekami kūriniai ir bendra pasirodymo atmosfera ne vieną priverčia nubraukti ašarą. Apie tai ir apie šį sekmadienį, 18 val., skambėsiančią oratoriją kalbiname gospelo choro vadovę Rasą Levickaitę-Šerpytienę.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
Kas nesižavi rankdarbiais? Rankų darbo daiktai neretai kelia ne tik susižavėjimą, bet ir pavydą. Kartais unikaliems darbams sukurti nereikia daug ir brangių medžiagų, tačiau kūrybingumo ir kruopštumo – dar ir kiek. Aldonai Stirbienei šių savybių tikrai netrūksta – idėjos gimsta jos galvoje tarsi iš niekur, tik spėk įgyvendinti. 
Nuotrauka
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
„Kur švęsi Kalėdas? O Naujuosius?“ Turbūt dažniausiai girdimi klausimai prieš didžiąsias metų šventes. Ypač po liūdnų pernykščių švenčių, kai dėl pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Vis dėlto į linksmus šventinius vakarus kviečia vos viena kita kavinė. Nors kai kurių kavinių darbuotojai per šventes ilsėsis, vis daugiau jų siūlo šventinių patiekalų išsinešti. Tokia paslauga sparčiai populiarėja. 
Nuotrauka
„Wide Wings“ nuotrauka
Įkelta:
2021-12-21
Didžiulis milžinas savo pirštuose laikantis Saulę – tokią idėją įsivaizdavo Raimondas Kavaliauskas ir Gediminas Tamulynas, kūrybos studijos „Wide Wings“ įkūrėjai, prieš imdamiesi kurti intriguojančią dovaną Tauragės miestui. Šeštadienį sėkmingai užbaigę montavimo darbus, idėjos autoriai tauragiškius kviečia užsukti į Jūros upės parką. Čia miesto gyventojų laukia atgijusi net 6 metrų aukščio meno instaliacija „Pasakų Milžinas“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-18
Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą – mažakraujystę. Tai būklė, pasireiškianti kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekiui, kuris lemia nepakankamą organizmo audinių aprūpinimą deguonimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mažakraujyste serga apie 30 proc. planetos gyventojų.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
Prabėgo metai, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Tauragės rajono ir Pagėgių filialas persikėlė į kitas patalpas ir įsikūrė Vasario 16-osios g. 8A namo pirmajame aukšte. Apšilusi naujoje vietoje neregių ir silpnaregių bendruomenė nusprendė, kad būtina padėkoti už iš kitų gaunamą pagalbą ir savo šiluma bei meile pasidalinti su kitais bendruomenės nariais, šalia gyvenančiais kaimynais, jaunimu, kitais tauragiškiais. 
Nuotrauka
muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-12-16
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia savanorius. Norintys jais tapti jaunuoliai, kuriems nuo 14 iki 29 m., turėtų iki gruodžio 15 dienos užpildyti anketą. 
Nuotrauka
B.Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2021-12-09
Gruodžio 8 dieną, trečiadienį, Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje savo 8-ąją knygą „Ar čia kas nors yra?“ pristatė buvusi leidėja, dabar jogos mokytoja ir rašytoja Eva Tombak.
Nuotrauka
a
Straipsnio rengėjų nuotr.
Įkelta:
2021-11-20
Pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad nors smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau Lietuvoje per metus smurtą patiria keli tūkstančiai vaikų – dažniausiai tai fizinis smurtas, kiek rečiau pasitaiko nepriežiūros atvejų. Lapkričio 19 d. minimai Pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia visuomenės dėmesį, kad jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos.  
Nuotrauka
k
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-22
Grupė tauragiškių motociklų entuziastų aktyviai leidžia laiką – keliauja ir rungtyniauja. Vyrai neseniai dalyvavo Enduro lenktynėse Pabradės poligone. Kiek anksčiau nukeliavo į Karpatus Ukrainoje. Įspūdžius pateikė filmuotoje medžiagoje. Neapsieita be nuotykių ir traumų.
Nuotrauka
Asmeninio Renatos Vegeros albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-03
Medicina teigia, kad neteisingas kvėpavimas – daugybės negalavimų priežastis. Kaip išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kartu pagerinti sveikatą, nusiraminti ir atsipalaiduoti? Šiuo metu to į Bendruomenės namus dukart per savaitę susirenkančias moteris moko trenerė Renata Vegera. 36-erių trenerė veda „Nirvana Fitness“ treniruotes. Ji sako, kad šios treniruotės – tobula muzikos, kvėpavimo ir judesio kombinacija. 
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-02
Rugsėjo 17-ąją Londone vyko iškilminga Tarptautinių interjero ir architektūros raudonojo kilimo apdovanojimų ceremonija, kurios metu buvo skelbiami laimėtojai. Tauragiškės Vaidos Žemaitytės įkurtos interjero studijos „Cle de Maison“ projektas laimėjo kategorijoje „Geriausias interjero projektas Europoje“. Varžytis su pasauliniais dizaino milžinais, kurių projektų įrengimo vertė svyruoja nuo 1 iki 20 milijonų svarų, Lietuvai yra didžiulė garbė. 
Nuotrauka
k
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-17
KVA – kolekcionuojančiųjų varles asociacija – smagių, smalsių, kūrybingų ir truputį pamišusių žmonių grupė, jungianti 23 narius iš visos Lietuvos, turi ilgametę tradiciją – keletą kartų per metus susitinka skirtingose Lietuvos vietose. Šį kartą visi sukvaksėjo į Tauragę. Organizavo kvaksėjimą Tauragėje dvi tauragiškės kolekcininkės – Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.