Kultūra

Tauragiškių pamėgtas gospelo choras „Gloria“ šiemet mini veiklos dešimtmetį. Šia proga vietoj jau tradicija tapusio kalėdinių giesmių koncerto choras pristatys oratoriją „Mesijas“.  Jaukių švieselių blausoje skendinčioje Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje choras pasakos apie Kristaus gimimą ir mirtį. Kūrinio metu solo partijas atliks septyni solistai, vienas jų – niekada chore nematytas veidas. Apie jį choro vadovė papasakos per koncertą. Neabejotinai gerų emocijų paskleisiančiame koncerte netrūks jautrių akimirkų – dažno pasirodymo metu choro atliekami kūriniai ir bendra pasirodymo atmosfera ne vieną priverčia nubraukti ašarą. Apie tai ir apie šį sekmadienį, 18 val., skambėsiančią oratoriją kalbiname gospelo choro vadovę Rasą Levickaitę-Šerpytienę.

– Pradedame nuo svarbiausio – šį sekmadienį evengelikų liuteronų bažnytėlėje skambėsiančios oratorijos. Ne kiekvienas žino, kas tai yra oratorija ir ko klausytojai gali tikėtis?

– Oratorija – didelės apimties draminis kūrinys solistams, chorui ir orkestrui, susijęs su religinės tematikos tekstu, dažniausiai atliekamas bažnyčioje. Nors oratorija kaip kūrinys gimė seniai, dar XVI a., mes atliksime labiau pasaulietišką, tačiau visus oratorijai būdingus bruožus išlaikantį kūrinį. Taigi oratorija „Mesijas“ absoliučiai atitinka visus termino reikalavimus. Vienas nukrypimas nuo klasikinės oratorijos – viso koncerto metu giesmės bus iliustruotos kino dalimis.

Nuotrauka

– „Mesijas“ tavo mintyse sukasi nuo pernai. Pernai koncerto nerengėte dėl pandemijos metu taikytų apribojimų, tačiau noras tauragiškiams pristatyti oratoriją niekur nedingo. Kuo ji tau tokia svarbi?

– Visa kūrinio apimtis – 29 giesmės. Mes kai kurių giesmių atsisakėme. Atliksime 21 giesmę. Paskaičiavau, kad aš moku šios oratorijos 84 giesmes, nes reikėjo mokėti soprano, alto, tenoro ir net boso partijas. Pastaruosius dvejus metus vairuodama tik šio veikalo ir klausausi. O kodėl „Mesijas“? Esu lyrikė, romantikė.  Visa tai radau šiame veikale.

– Chore jau nusistovėjo pastovus narių skaičius (apie 16), dar du solistai, Ovidijus ir Ignas, prisijungia koncertų metu. Vaikinai chore gieda gal nuo dešimties. Jie jau pilnamečiai, kaip jiems sekasi ir kaip pavyksta juos kasmet susigrąžinti dainuoti kalėdiniuose koncertuose?

– Teisingas klausimas – kaip pavyksta. Atsakymo nežinau... Jie yra unikalūs vyrai, fenomenalūs atlikėjai. Kaip pavyksta visumoj žmones išlaikyti – irgi nežinau. Bet turiu įtarimą, kad jėga ir vienybė slypi visiškame pasitikėjime vienas kitu, pagarba ir tolerancija… Ir dar mes nekalbam niekada apie darbus, politiką bei pandemiją.

– Kalbant apie chorą kaip reiškinį. Jame – skirtingų konfesijų, politinių pažiūrų, įvairių profesijų atstovai, tačiau tarp visų jaučiamas ryšys. Kolektyvo sąstatas nekinta jau keletą metų. Ar ta muzika tokia galinga, kad sujungia žmones, ar yra kažkas daugiau, kas sieja ir traukia susitikti vėl ir vėl, sunkiai dirbti repetuojant? 

– Pasikartosiu, ką dažnai sakau koncertų metu – mes esame draugų kompanija, kuri dainuoja. Mus vienija ne atlyginimas, o juoko dozės. Tai yra stipriau už bet ką.

– Trumpai apžvelgiant choro dešimtmetį. Kada teko susidurti su pačiais didžiausiais iššūkiais? Kokios akimirkos tapo įsimintiniausiomis?

– Kadangi neturim tikslo lipti į kas dešimtą pakopą, o lipame po laiptelį, tai didelių iššūkių negaliu įvardinti. Tiesiog viską darom poca a poco (vert. iš italų kalbos: po truputį). Taip lengviau, taip niekam nekyla noro klausti „Ar mes tai padarysime?“. Padarėm, padarom ir dar padarysim.

Nuotrauka

– Ką veiksite pristatę oratoriją? Ar turite kokių grandiozinių planų?

– Viliamės, kad šis veikalas sudomins ir kitų miestų gyventojus. Iš tikrųjų, labai miela muzika parašyta garsaus norvegų kompozitoriaus Tore W. Aas. Mes pirkome licenciją, kad galėtume atlikti šį viešai. Pirkinys pasiteisino 100 proc. 

– Šį sekmadienį, gruodžio 26-ąją, 18 val., rengiamas koncertas – tai choro dešimtmečio koncertas. Vadinasi, tauragiškiai jau išvydo devynis (vienas dėl pandemijos pernai neįvyko) jūsų kalėdinius koncertus. Išduok, kaip ten yra, jog kasmet tenka išgirsti atsiliepimų, jog ne vienas koncerto metu braukė ašaras. Kodėl žmonės koncerto metu susigraudina?

– Išduodu savo suvokimą – muzika, kaip ir kvapas, kelia mums nevaldomas emocijas. Emocijas patiria ir visi choro nariai. O kokios būna emocijos nulipus nuo scenos....mmmmm. Fantastika. Tai yra varomoji jėga. Tai yra gėris.