Jau vasario mėnesį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ žada pakviesti istorijos gerbėjus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi.
Muziejininkai džiaugiasi vaisingu bendradarbiavimu su autoriumi. Kaip teigia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Darius Kiniulis, daug faktų patys tauragiškiai kraštotyrininkai ir istorikai jau yra aprašę įvairiuose straipsniuose bei „Tauragės enciklopedijoje“. Tačiau pastaraisiais metais kraštietis Vilniuje gyvenantis žurnalistas A. Jancevičius atrado daug įdomios, mažai kam žinotos ar netgi visai negirdėtos Tauroggeno, Tavrigo, Tauragės praeities gyvenimo informacijos.
Kaip pratarmėje rašo autorius, ilgus dešimtmečius būdama Rusijos imperijos ir Prūsijos, vėliau – Sovietų Sąjungos ir Vokietijos pasienio miestu, Tauragė tiesiogine prasme tapo daugelio ryškiausių Europos istorijos įvykių dalyve ir liudininke. Čia lankėsi asmenybės, kurių pavardes šiandien randame įvairiuose enciklopediniuose leidiniuose, istorijos vadovėliuose. Deja, kalbėdami apie tai dažniausiai prisimename vien Požerūnų malūne 1812 m. pasirašytą Tauragės konvenciją.
Plačiai nuskambėjęs faktas, kad prieš karą Tauragėje gyveno vieno turtingiausių pasaulio žmonių Romano Abramovičiaus tėvai ir seneliai. Žinoma ir apie garsiojo amerikiečių rašytojo Džeromo Selindžerio prosenelių gyvenimą mieste prie Jūros. Plačiai nuskambėjęs prieš keletą dešimtmečių kolegos žurnalisto Aleksandro Morozovo išaiškintas prancūzų literatūros klasiko O. de Balzako apsilankymas Tauragėje 1843 m.
Tarp pasaulyje garsėjusių išeivių iš Tauragės gana nemažai žydiškų pavardžių. Ir tai suprantama. Brokhauso ir Efrono žydų enciklopedijos duomenimis, 1847 m. Tauragės žydų bendruomenę sudarė 410 asmenų. Gaurėje jų buvo 314, Skaudvilėje – 204, Jurbarke – 2527, Šilalėje – 747. Po penkiasdešimties metų, 1897 metais, vykęs surašymas parodė, jog Tauragėje iš 6655 gyventojų 3634 buvo žydų tautybės. Skaudvilėje šie skaičiai siekė 1390 ir 1012, Šilalėje 1406 ir 786, Eržvilke 709 ir 353, Jurbarke 7391 ir 2350. Beje, palyginimui – 1833 m. Tauragėje gyveno tik 630 žmonių. Enciklopedija pabrėžia, kad, pavyzdžiui, 1910 m. Tauragės žydų bendruomenė turėjo talmudą – torą ir pradinę dvimetę žydų liaudies mokyklą.
Kaip teigia D. Kiniulis, tikimasi, kad naujos atsivėrusios žinios sudomins platų ne vien Lietuvos smalsuolių ratą ir į daugelį istorijos faktų leis pažvelgti naujai.
500 egzempliorių tiražu išleistą storoką 350 puslapių knygą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.