Velykinis margutis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis
Įkelta:
2022-04-17
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai, kaip rašoma knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“, yra daug senesni už krikščionybę.

Lietuvoje kiaušinius dažydavo ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Jurgines, Sekmines. Kiaušiniui priskiriama nepaprasta vaisingumo, gyvybingumo galia, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą. Anksčiau kiaušiniai dažniausiai buvo puošiami dviem būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant aštriu daiktu nudažyto kiaušinio paviršių. Kiaušinių raštai vadinami žiedeliais, dantukais, driežiukais, rateliais, žvaigždutėmis, rūtelėmis, snaigėmis ir pan. Žymus margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas teigė, kad begalinis raštų turtingumas rodo, kad kiekvienas margintoj e pasikliauna savo fantazija, tačiau panagrinėjus tuos raštus, galima atsekti, kad dauguma raštų – tradiciniai.

Nuotrauka
nuotrauka

O dovanojami margučiai linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo. Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų boba (Karabija. Velykė) ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. F. Dulaitienė-Glemžaitė ,,Kupiškėnų senovėje“ rašo, kad Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo kiaušinius. Padeda jai kiškučiai. Sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis — saulės spindulys. Velykė jauna, graži, apsirengusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą draikosi įvairiaspalviai kaspinai. Jos pintinėlė apipinta žalumynais, iškaišyta margom gėlėm, pilna dažytų kiaušinių. Kai kuriose Lietuvos vietose per Velykas ant stalo buvo statoma eglės šaka ar eglutė, padaryta iš lazdelės su devyniomis ar dvylika šakelių, prie kurių buvo pritaisomi iš vielos ar siūlų padaryti lizdai kiaušiniams. Ji dar buvo puošiama iškeptais iš tešlos paukščiukais, spalvotais popieriukais.

Nuotrauka
nuotrauka

Pirmąją Velykų dieną iki pietų negalima eiti į svečius. Jei kas ateina anksčiau, sakoma, kad blusas iš savo namų atnešė. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, arba velykauti. Pirmiausia aplankydavo krikštatėvius ir gimines. Krikštatėviai dovanodavo 3–4 kiaušinius, kartais ir nedidelę dovanėlę. Kupiškio apylinkėse vaikas, įėjęs į gryčią, nieko nesako, tik įkiša į burną pirštą ir gauna kiaušinį, jeigu du pirštus, šeimininkė pasistengia ir du kiaušinius į terbelę įdėti. Tačiau kiaušiniauti Lietuvoje eidavo ir jaunimas. Atėjusiam kiaušiniauti būtinai reikėdavo duoti kiaušinių, nes kitaip, buvo tikima, vištos nedės.

Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dzūkijoje buvo sakoma ,,einam mušynių“. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Kiaušinio stiprumą mėgindavo kalendami jo smaigalį į dantis. Jei kiaušinis kietai atsimuša, vadinasi, kevalas kietas, jei minkštas, kalenant girdėti duslus garsas. Margučius mušdavę taip: kiaušinis suimamas į saują tarp nykščio ir smiliaus, kad matytųsi smaigalys. Kitas su savo kiaušinio smaigaliu kerta į kiaušinį, esantį saujoje. Taikyti reikia į pat smaigalio centrą ( tai stipriausia kiaušinio vieta). Jeigu kas pataiko į šoną, toks mušimas laikomas neteisingu. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiima tas, kurio kiaušinis liko sveikas. Kai kur Velykų pirmą dieną mušdavo tik margučio smaigalį, o antrą – bukąjį galą.

Nuotrauka
nuotrauka

Tauragės apylinkėse susirinkę vyrai ne tik lošė margučiais, bet ir keitėsi pypkėmis bei kepurėmis. Noras išlošti daugiau kiaušinių priversdavo jaunimą ir sukčiauti. Tam tikslui buvo gaminami smaliniai ir cukriniai margučiai, kurių neįmanoma sumušti. Tai buvo daroma labai slaptai dviem paaugliams susitarus ir iš anksto prisirinkus sakų. Kiaušinį su adata pradurdavo ir iščiulpdavo jo vidų. Į skylutę įstatydavo šiaudelį kaip piltuvėlį, aplipindavo tešla ir pildavo šiltus sakus. Kad sakai greičiau varvėtų, antrajame kiaušinio gale išdurdavo antrą skylutę ir taip pat įkišdavo šiaudelį. Vienas pila karštus sakus, o antras pro šiaudelį traukia iš vidaus orą ir tada sakai greičiau užpildo kiaušinio kevalą. Gerai užtaisę skylutes, kiaušinį kartu su kitais deda į dažus. Nudažytas toks kiaušinis niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Kiaušinis, prileistas tirpinto cukraus, pasidaro kietas kaip akmuo, kalenant į dantis garsas būna labai duslus, neskambus. Toks kiaušinis nesirita. Kiaušinių muštynėse buvo naudojamas kiaušinis kepėsis. Reikia parinkti senos vištos žalią kiaušinį, įstatyti smaigaliu į smėlį ar pelenus ant krosnies priekakčio ir ugnies atokaitoje laikyti 2–3 savaites, po to nudažyti.

Nuotrauka
nuotrauka

Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Parenkama storesnio medžio žievė lygiu vidumi. Vienas galas pakeliamas aukščiau. Nuo pakiliojo galo ir ridenami kiaušiniai. Jei kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiima abu kiaušinius. Ridinėti gali iki 8 žmonių, geriausia, kad kiaušiniai būtų skirtingų spalvų, tada lengviau galima atskirti. Kiaušinių ridinėjimas turi tam tikras taisykles. Jeigu kiaušinis, į kurį taikoma, guli kairiajame šone, tada kitas kiaušinį leidžia smaigaliu į kairę. Jei kiaušinis dešinėje, tada leidžiama smaigaliu į dešinę. Kai kiaušinis, į kurį taikomasi, guli viduryje, 50 tada parenkama apvalesnis, bukesnių galu kiaušinis. Tokie kiaušiniai rieda tiesiai. Pasitaiko, kad ridinėjant buvo naudojamos bulvės, jomis buvo taikoma į nuridentą kiaušinį. Tokiu būdu kiaušinio kevalas ir pataikius likdavo sveikas, nes suskilęs kiaušinis blogai rieda.

Nuotrauka
 nuotrauka

Sūpuoklėms Velykų papročiuose irgi priskiriama magiška reikšmė. Supimasis turėjo prikelti augaliją, padėti javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pakruojo apylinkėse kluone arba lauke 51 netoli namų įkasdavo 4 storas, 4–5 metrų aukščio kartis, pritaisydavo storas grandines, žemiau ant grandinių pakabindavo sukaltas lentas arba dažnai ir jaujos duris, kad galėtų tilpti keletas žmonių. Įsisupdavo taip aukštai, kad pasitaikė atvejų, kad nukritę užsimušdavo. Jei supdavosi vienos merginos, jas supdavo vaikinai, užtat jiems turėdavo duoti margučių.

Antrą ir trečią Velykų dieną buvo paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesdavo į vandenį. Laistytis vandeniu reiškė pranašauti gerą javų derlių, nuplauti per žiemą susikaupusias blogybes, atsinaujinti. Ketvirta Velykų diena liaudyje buvo vadinama ,,Ledų diena“. Tą dieną neardavo, neakėdavo, net baslio į žemę nekaldavo. Žmonės tą dieną prižiūrėjo vieni kitus, kad tik neprasilenktų su šiuo draudimu, nes kitaip vasarą ledai javus išmuš.

Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.
Nuotrauka
sausio 13
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-09
Sausio 12 d., penktadienį, Tauragėje bus minima Laisvės gynėjų diena. 1991 m. tūkstančiai beginklių Lietuvos žmonių drąsiai priešinosi sovietų karinei agresijai. Ši diena simbolizuoja pergalę ir pasipriešinimą, ragina branginti ir niekada nepamiršti aukų už laisvę.
Nuotrauka
minejimas
Aušros Norvilienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-21
Šių metų gruodžio viduryje žymiai mūsų krašto partizanei Onai Lešinskaitei-Švedienei būtų sukakę šimtas metų. Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos šaulių sąjungos 702-osios Tauragės J. Kasperavičiaus kuopos šauliai gruodžio 18 dieną organizavo partizanės gimimo šimtmečio paminėjimą.
Nuotrauka
sakviecio dirbtuves
Dorotos Ivanauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Artėjančios Kalėdos ir pasiruošimas joms kelia malonių rūpesčių galvojant apie tai, kaip kuo šventiškiau pasipuošti namus, kuo pradžiuginti šeimos narius, kokią staigmeną padaryti draugams, artimiesiems. O štai bendruomeninį verslą sukūrusiai Šakviečio bendruomenei šis laikotarpis labai darbingas – džiugina ne tik įsivažiuojantis verslas, bet ir galimybė išpildyti klientų norus, įgyvendinti jų svajones. 
Nuotrauka
zasu turgus
Pagėgių savivaldybės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-12-15
Jau šį šeštadienį, nuo 11 val., Pagėgių savivaldybės kultūros centras kviečia į tradicinį kasmetinį „Kalėdinį žąsų turgų Mažojoje Lietuvoje“. Organizatoriai taip siekia atkartoti Smetonos laikų turgų, o dalyviams ir žiūrovams dovanoti teatralizuotą reginį.
Nuotrauka
sapelis
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-12-14
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta tauragiškio vaikų poeto Jono Jakštaičio knyga „Takelis į namus“. Tai jau dvyliktoji autoriaus knyga, tradiciškai papuošta Žygaičių gimnazijos moksleivių (mokytoja Birutė Bacevičienė) ir poeto vaikaičių kurtais piešiniais. 
Nuotrauka
jovarai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-13
Artėjant gražiausioms metų šventėms vis ryškiau ir išmoningiau puošiamos viešosios erdvės, džiugina ne tik Pilies aikštėje praėjusį savaitgalį įžiebta pagrindinė miesto eglė – šventinė nuotaika kuriama ir bendruomenėse. O štai Jovarų mikrorajone kalėdinę dvasią kelia ne tik eglutė, bet ir nykštukai. 
Nuotrauka
taurages kulturos rumai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-08
Šį šeštadienį Tauragės kultūros rūmuose vyraus jaunimas. Kodėl būtent šį šeštadienį? Todėl, kad šį šeštadienį prasideda labai įdomus seminaras, susijęs su renginiais, o vakare šį seminarą vainikuos jaunimui skirta diskoteka.