Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bendruomenės parengė nuomonę dėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną publikuoto straipsnio „Sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti“.
Sporto strategija Tauragėje jau kuriama keletą metų. Mes, Sporto mokyklos mokytojai (nors širdyse – mes treneriai), priimame visas naujoves. Nuo spalio mėnesio mūsų mokykla keičia savo pavadinimą, nes pereiname į reorganizuotą įstaigą prie Tauragės rajono sporto centro. Tačiau mūsų funkcijos ir darbas su mokiniais nesikeis. Taip pat pradeda veikti Neformaliojo mokinių sporto ugdymo (NMSU) programa, kurios aprašą patvirtino Tauragės rajono savivaldybės taryba. Pagal ją klubai kiekvieną mėnesį už vaiką gaus po 27 eurus. Sporto mokyklos bendruomenė nėra prieš naujoves ir šitą programą. Pasiteisins ji ar ne laikas parodys.
Mūsų minimas straipsnis „Tauragės žiniose“ ir buvusių ar esamų kolegų jame išsakyti žodžiai įžeidė Sporto mokyklos bendruomenę ir menkina mokyklos darbuotojų įvaizdį mokinių ir jų tėvų akyse. Tai jau dvelkia nešvaria konkurencija. Sporto mokykloje yra puikios sąlygos pasirinkti sporto šaką vaikams. Mes siūlome daugiau nei 10 sporto šakų. Visi dirbantys mokytojai turi aukštąjį arba pareigas atitinkantį išsilavinimą. Sportuojančių vaikų amžius įvairus – mokyklą gali lankyti 5–19 metų berniukai ir mergaitės.
Komandinėms sporto šakoms vaikai renkami pagal gimimo metus, ir taip komplektuojamos komandos. Jose vaikai ruošiami ir mokomi pagal konkrečios sporto šakos reikalavimus. Komandos dalyvauja oficialiose Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionatuose, pirmenybėse. Iš jų išauga ne vienas Lietuvos rinktinės narys, jie papildo Tauragės suaugusiųjų komandas ir reprezentuoja bei gina savo miesto garbę, jose žaidžia ir baigę mokyklas.
Individualių sporto šakų specifika kiek kitokia ir jas kultivuojančiųjų amžiaus grupės įvairesnės, kadangi jose mokiniai ugdomi individualioms kovoms. Individualių ir dvikovinių sporto šakų vaikai taip pat ruošiami varžyboms ir jose dalyvauja. Į Sporto mokyklą ateinantys sportuoti vaikai privalo būti pasitikrinę sveikatą ir pristatyti gydytojų pažymas.
Mokykloje veikiančių sporto šakų grupėse vaikų skaičius svyruoja nuo 12 iki 16 mokinių, atsižvelgiant į sporto šaką ir jos specifiką bei sportininkų amžių. Su tokiu skaičiumi mokinių puikiai organizuojamos treniruotės ir galima daugiau dėmesio skirti kiekvienam sportuojančiajam individualiai. Privačių mokyklų, klubų ar laisvųjų sporto mokytojų treniruotėse vaikų labai daug, todėl salėje reikia ne vieno trenerio. Apie kai kurių iš jų kompetenciją dirbti su vaikais privačiuose klubuose ar mokyklose turėtų būtį rimtai pagalvota ir patikrinta praktiškai. Nes, mūsų žiniomis, dabar užsiėmimus veda ir žmonės neturintys kompetencijos dirbti su mokiniais. Ir apie kokią treniruočių kokybę galima kalbėti, kai salėje krebžda apie 30 vaikų? Bendram fiziniam pasiruošimui ir vaikų judėjimui gal ir galima dirbti su tiek vaikų, bet tik ne ruošiant sportininkus ir keliant jų meistriškumą. Kol dabartiniai kai kurie privatūs mokytojai dirbo Sporto mokykloje, jie vis būdavo nepatenkinti privalomu turėti mokinių skaičiumi grupėse ir nuolat prašydavo mažinti jų skaičių. Kodėl dabar jiems viskas tinka? Manome, kad atsakymas kiekvienam aiškus: tai viliojantis mokinio krepšelis ir su juo ateinantys pinigai. Todėl dabar visokiais būdais viliojami vaikai, kurie jau lanko Sporto mokykloje pasirinktos sporto šakos treniruotes. Manome, kad tai neetiška. Tauragėje dar daug nesportuojančių vaikų. Reikia juos sudominti viena ar kita sporto šaka. Mums turi rūpėti, kiek mokinių bus ruošiama ir dalyvaus Lietuvos vaikų varžybose?
Mūsų nuomone, trenerio ar mokytojo darbo kokybės nelemia tai, kur žmogus dirba ir kam priklauso (sporto mokyklai, sporto klubui, privačiai mokyklai ar laisvasis mokytojas). Norėdami turėti aktyviai sportuojančių vaikų ir iš jų užauginti gerus sportininkus, sveikesnius žmones, mes visi stengiamės ir įdedame maksimaliai pastangų. Tai mūsų pagrindinis rūpestis ir darbas. Todėl nesąžininga menkinti Sporto mokyklos vaikų mokytojus ir teigti, kaip buvo išsireikšta „Tauragės žiniose“, kad, atseit, jie, sėdintys valdiškoje kėdėje, nedirba arba dirba prasčiau už privačių klubų trenerius. Mūsų mokykloje sportuojančių vaikų gausus skaičius, įvairaus rango varžybose pasiekti teigiami rezultatai byloja patys už save ir patvirtina, kad sporto mokytojai ne „sėdi ant valdiškų kėdžių“, o nuolat nuoširdžiai, kokybiškai ir kompetentingai dirba. Nei vienas mūsų mokytojas neužima sporto salės tuščiai, kaip teigiama straipsnyje. Jei taip nutiktų, mokytojas netektų darbo ar bent grupės, kurioje mažai vaikų, ar jų iš vis nėra.
Sporto mokykla glaudžiai bendradarbiauja su visų sporto šakų federacijomis. Pagal jų paruoštus nuostatus ir rekomendacijas ruošiame vaikus varžyboms ir jose dalyvaujame. Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja įvairiuose seminaruose, kursuose ir tobulina savo veiklas.
Mieli esami ir buvę mūsų kolegos, kiekvienas sąžiningai dirbkime savo darbą, gerbkime vieni kitus. Mes už sveiką konkurenciją. Kuo daugiau bus nuoširdžiai dirbančių puikių trenerių, sporto mokytojų, tuo gausesnį būrį Tauragės moksleivių sudominsime sportu, pasieksime geresnių rezultatų, ugdydami aukšto meistriškumo sportininkus.
Pirmajam pašnekesiui pasikvietėme jau kiek daugiau nei metus Švč. Trejybės bažnyčioje šeimininkaujantį kleboną Marių Venskų. Pirmiausia dėl to, kad jis mūsų mieste dar neseniai. Dėl to įdomu, kokį įspūdį per metus suspėjo susidaryti apie tauragiškius ir Tauragę. O dar ir dėl to, jog ieškant nuoširdaus, atviro ir šilto pašnekovo pirmiausia mintis kilo apie jį. Jūsų dėmesiui – pokalbis prie kavos, kuria mus vaišina „Saldumynų namai“.
Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.
Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:
37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos.
2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.
Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas.
Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“
Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.
Vasario 16-ąją „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškės žinutės su nuotrauka. Jauna moteris rašo: „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną man labai užkliuvo Taurų nuotykių parko pilyje kabanti nuplyšusi vėliava... Baisu žiūrėti, jau geriau visai jos ten nebūtų“.
Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją – dieną, kai lietuvių Tauta paskelbė pagaliau išsivaduojanti iš carinės Rusijos pirmosios okupacijos, trukusios apie 120 metų. Už šią dieną Lenino-Stalino įpėdiniai žiauriai atkeršijo Lietuvai, atėję antrosios okupacijos 1940 m. ir grįžę siautėti 1944 m.
Gerą reprezentacinę Tauragės miesto futbolo komandą turėsime, tik tada, kai išugdysime daugiau pajėgių futbolininkų, galinčių rungtyniauti 1 arba A lygoje. Kalbu apie jaunus, 16–19 m. amžiaus tauragiškius, kurie dar mokosi mokykloje ir ateityje gins savo miesto garbę.
Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusios tauragiškės išsakė savo nuomonę apie Tauragės vasaros estradoje vykstančius koncertus.
Beveik kasdien Tauragės rajono žmonėms viešojoje erdvėje pateikiami, mano suvokimu, patys absurdiškiausi vertinimai apie savivaldybės naujai išrinktos vadovybės darbus. Tokia, mano nuomone, klaidinanti informacija socialdemokratų dėka plinta rajono žiniasklaidos priemonėse bei per uolius bendrapartiečius. Bet kokia kaina stengiamasi kompromituoti Tauragės rajono merą Sigitą Mičiulį ir jo komandą. Pasinaudojant pramanytais teiginiais, rezgamos virtinės intrigų.
Neseniai buvau laidotuvėse, grįžusi po jų susimąsčiau ir savo mintimis noriu pasidalinti su jumis, gerbiami skaitytojai.
Tauragiškiai dar pilni neišdildomų šventinių įspūdžių ir neiškenčia jais pasidalinti su kitais: juk Tauragės miesto šventė „Tauro ragas“ padovanojo gausybę renginių. Ne vieną iš jų dar ir ateityje ilgai minėsime kaip reikšmingą kultūrinį įvykį Tauragės gyvenime.
Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.
Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.
Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.
Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.
Artėja savivaldybių rinkimai, o tai kiekvieną mūsų priverčia labai susimąstyti – ketveriems metams išrinksime tuos, kurie vadovaus, dirbs rinkėjų gerovei.
Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.
Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.
Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.
Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.