Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo proga antradienį B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengtas 9-ojo konkurso „Tauragės metų knyga“ apdovanojimų vakaras. Pristatyta ir originalių kraštietės tapytojos darbų paroda.
Kiekvienų metų kovo–balandžio mėnesiais organizuojamo konkurso „Tauragės metų knyga“ tikslas – supažindinti bendruomenę su Tauragės krašte gyvenančių autorių per metus išleistomis knygomis, skatinti tauragiškių kūrybinę iniciatyvą ir populiarinti vietos autorių leidinius.
2021-aisiais Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros leidinių fondą papildė 13 knygų, kurias išleido kūrybingi Tauragės krašto žmonės bei rajono organizacijos. Tai krašto pažinimui skirti leidiniai, poezijos ir memuarų knygos suaugusiems bei vaikams.
Šių metų konkurse išrinktos 4-ios knygos nugalėtojos nominacijose Gražiausia knyga, Populiariausia grožinė knyga, Populiariausia pažintinė knyga, Aktualiausia pažintinė knyga.
Vakaras pradėtas nuo apdovanojimų – nominacijoje „Gražiausia Tauragės knyga“ išrinkta Eugenijaus Šalčio eilėraščių knyga „Virš miestelio varpinės“. Nominacijoje „Aktualiausia pažintinė knyga“ išrinkta „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis…“: Tauragės krašto dainuojamojo ir choreografinio folkloro rinktinė (sudarė Anastazija Pečkaitienė). Skaitytojai socialiniame feisbuko tinkle, nominacijoje „Populiariausia grožinė knyga“, išrinko Jono Jakštaičio knygą „Kiškiai žolę pjovė: eilėraščiai ir pasakaitės“. Nominacijoje „Populiariausia pažintinė knyga“ išrinkta „Žygaičių valsčiaus LLA“ (sudarytojas Jonas Nairanauskas).
Knygų autorius sveikino rajono meras Dovydas Kaminskas, Seimo narys Romualdas Vaitkus, kiti svečiai.
Po apdovanojimų ceremonijos pristatyta kraštietės, tapytojos, pedagogės Loretos Slapšinskaitės-Zdanavičienės tapybos ant senų siuvinėtų drobių „Laiškai į praeitį: sugrįžimai“ paroda. Autorė papasakojo, kaip jai kilo mintis tapyti ant senų drobių, kokie mėgstamiausi jos kūrybos motyvai.
Labai reikšmingas šios parodos prasminis akcentas – tikros siuvinėtų „drobelių“ istorijos. Loreta kruopščiai tuos pasakojimus laiko savo atmintyje, o kai kuriuos jau yra užrašiusi. Tapydama ant senųjų rankų darbu puoštų audinių, dailininkė tarsi išsaugo to daikto istoriją, pratęsdama jo gyvavimą savo paveiksluose. Autentiškas siuvinėtas raštas ar jo fragmentas padiktuoja Loretos paveikslo kompozicijos struktūrą, net koloritą. Vienur dailininkė subtiliai derina siuvinio ornamentiką sukurdama vientisą ryškiaspalvį arba monochrominį „kilimą“, kitur pasitelkia siuvinėto rašto kontrastingą ritmiką savitai pratęsdama pirminį linijų ir formų derinį.
Renginį kanklių garsais ir nuostabiu balsu papuošė Agota Zdanavičiūtė.
Paroda eksponuojama bibliotekos antrajame aukšte, skaitykloje.
Daugiau: istorinės knygos