Duonos dienos šventė Skaudvilėje jau tapo tradicija
Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis, tad vasario 5-ąją minima Šv. Agotis, duonos globėjos, diena. Jau kelintus metus iš eilės Skaudvilės krašto muziejuje vyksta šios dienos paminėjimo renginys „Pakelk duonelę – ji šventa!“, kurio metu senieji duonos papročiai pateikiami teatralizuotai ir su žiupsneliu humoro.
Duona mūsų protėviams buvo labai svarbi, ypač gerbiama, plačiai minima lietuvių tautosakoje, neretai suasmeninama ar sudievinama. Nors šiandien duona kepama namuose vis rečiau ir papročių jau mažiau išlikę, verta juos prisiminti, nes tai mūsų tautos identitetas.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Jau tradicija tapęs muziejaus renginys sulaukia vis didesnio lankytojų susidomėjimo. Kasmet kuriama nauja inscenizacija, kurios metu nuotaikingai pristatomi senieji duonos ir lietuvių papročiai. Jau pažįstami personažai pasakoja ne tik apie tai, kaip reikia gerbti duoną, bet ir kuria savo istoriją. Agota (šių eilučių autorė) – užkietėjusi senųjų tradicijų puoselėtoja ir duonos kepėja bei jos kaimynė Aldona (Žydrė Macienė) nuolatos susitikusios turi apie ką pasikalbėti: jos ne tik primena susirinkusiems senąsias tradicijas, bet ir apžvelgia šiuolaikines aktualijas. Pernai Aldonos namuose apsigyveno marti Elenytė (Lina Mačiulė), o šiemet jau krykštauja anūkas. Tad šių metų pokalbių tema – krikštynos. Nuo pat gimimo žmogus buvo tapatinimas su duona ir ugniakuru, tad ypač svarbus momentas – viską padaryti teisingai. Gana skubotai organizuojamos krikštynos įpina lengvo chaoso, tačiau ne bėda, kai moterys turi tiek talkininkų. Į pagalbą atskuba Antanina (Zita Jurevičienė), o visus palinksminti ir padovanoti nuostabių muzikinių kūrinių atlekia Skaudvilės kultūros namų folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ tradicinė kapela su vadovais Rasa Bartkuviene ir Vytautu Krenciumi. O sveteliai atnešė dar ir vaišių, kad krikštynų stalas kaip mat tapo gausus.
Taip linksmai ir su gera nuotaika Skaudvilėje atšvęsta duonos diena.
Šeštadienis Tauragėje nuo ankstyvo ryto gatvės bruzda, iš visos Lietuvos ir Europos šalių į Tauragę plaukia autobusai, pilni kolektyvų – ruošiamasi vakare vyksiančiam dainų ir šokių ansamblių vakarui.
Birželio 1-osios pavakare Pilies kiemelio scenoje skambėjo sveikinimo žodžiai, liejosi bigbendo muzika, vilnijo nuostabių atlikėjų balsai, o drobėse ryškėjo individualūs menininkių potėpiai. Taip prasidėjo jau IX džiazo festivalis Tauragėje.
Miesto šventė po truputį įgauna pagreitį. Šiandien mieste vyksta performansai, bendrakūra, sporto varžybos bei dar laukia instaliacijos bei parodos atidarymai.
Per keletą metų tauragiškiai jau buvo įpratę, kad paskutinėmis birželio dienomis Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėdavo pirmieji festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ akordai, paskelbdami kasmetinio džiazo festivalio pradžią. Šiemet nutarta: festivalis ir kalendorinė vasara prasidės tą pačią dieną.
Pirmąją vasaros dieną prasideda Tauragės miesto šventė „Tauro dienos 2023“. Net dešimt dienų Tauragėje netils muzika, vyks daug įdomių meninių pasirodymų bei parodų.
Gegužės 27–birželio 4 d. Tauragės Švč. Trejybės parapijoje vyks Tauragės miesto misijų savaitė, kurią koordinuoja parapijos klebonas Marius Venskus.
Šiemet sukako 75 metai nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą 1948 m. gegužės 22–23-iąją, vadinto operacija „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris). Tremties ir rezistencijos muziejus ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialas surengė masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą minėjimą.
Šiandien Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023 nuskambėjo Lietuvos Respublikos Seime, skelbia Tauragės kultūros centras.
Neseniai surengtame Tauragės kraštotyros draugijos susitikime aptarta jau seniai svarstoma idėja – išleisti leidinį apie Tauragės krašto dvarus. Šįsyk tam pasitaikė puiki proga – Kultūros paveldo departamentas įvertins kraštotyrininkų parašytus projektus ir kai kuriems jų skirs finansinę paramą.
Trečiadienio rytą gausus būrys mokinių patraukė link Jūros pakrantės – ten organizuojamos „Šaltinio“ progimnazijos irklavimo varžybos. Šurmulys, susidomėjimas, džiaugsmas – tokios emocijos vyravo savo eilės irkluoti laukiančių komandų. Antradienį atšventusi jau 10-ąją Kaštonų žydėjimo šventę „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenė norėjo ir aktyvesnės veiklos – tam skirta pažintinė-kultūrinė diena.
Tauragės kultūros centras džiaugiasi darbuotojų kūrybiškumu ir iniciatyvumu – sugalvota, kaip atnaujinti seną, neišvaizdų statinį.
Iškeliaujantis kalendorinis pavasaris Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje bus palydėtas tradiciniu, iškiliu, kasmet literatūros ir meno mylėtojus gausiai suburiančiu kultūriniu įvykiu – gegužės 17 d. 17.00 val. vyksiančia 19-ąja Pagėgių literatūrinio pavasario švente „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“, kurios metu bus įteikta jau 15-oji pagėgiškės, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam kraštiečiui.
Europos dieną, kuri švenčiama kasmet gegužės 9-ąją minimos istorinės Šumano deklaracijos, kurioje išdėstyta R. Šumano idėja apie naujos formos politinį bendradarbiavimą Europoje, dėl kurio karas tarp Europos tautų taptų neįsivaizduojamas, metinės. R. Šumano pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga. Šią dieną Tauragėje netrūks renginių.
Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023, kaip skelbia organizatoriai, kviečia į didžiausią šių metų nuotykį. Birželio 1-ąją startuos galingiausia šventė miesto istorijoje – „Tauro dienų“ programa vyks net 10 dienų. Ryškiausi miesto šventės akcentai – kultinės Latvijos grupės „BrainStorm“ koncertas ir ansamblių vakaras „Gyvybės medis“.
Muziejų naktis – tradicinė kasmetinė akcija, atverianti muziejaus duris nemokamai viešnagei ir kultūrinei pažinčiai. Gegužės 18-ąją užsukti kviečia ir Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Visą dieną bus galima nemokamai lankytis ne tik Tauragės pilyje įsikūrusiame muziejuje, bet ir jo padaliniuose: Tremties ir rezistencijos muziejuje, Skaudvilės krašto muziejuje, A. Čepausko dailės galerijoje.
Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Dažniausiai mamoms skubame dovanoti gėles, atvirukus ir kitokias dovanas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija? O kaipgi mamos dieną švenčia kitos šalys?
Pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiama Motinos diena. Šia proga visas mamas iš anksto paminėti gražią šventę kvietė į Žygaičius.
„Dingę, pamiršti ir pamesti vilko vaikai“ – į taip pavadintą pokalbį su Alvydu Šlepiku ir Rūta Matimaityte šiandien, 15 val., kviečia Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Kiekvienas Lietuvos miestas turi savitą, tik jiems būdingą veidą bei unikalią dvasią. Todėl LP EXPRESS paštomatų tinklas šįmet ir toliau tęsia milžiniško susidomėjimo sulaukusią miesto simbolių akciją. Gyventojų išrinktus simbolius gatvės menininkai vėliau pavers šiuolaikiniais meno kūriniais, kurie papuoš pasirinktus miestų LP EXPRESS paštomatus, taip pat ir Tauragės.
Šiemet Tauragė gali didžiuotis skambiu Lietuvos kultūros sostinės vardu. Natūralu, kad mieste vyksta daugiau nei įprasta renginių, čia dažniau užsuka turistų, tauragiškius lanko užsienyje ar kituose šalies miestuose gyvenantys giminaičiai. Pasigrožėjęs miestu, išgirdęs jo istoriją neretas nori įsigyti ko nors, kas primintų Tauragę, galbūt suvenyrų atminimui, o galbūt savo kolekcijos papildymui. Kur jų įsigyti?
Nors lietuvių ir ukrainiečių kalbos skiriasi, abiejų šalių meniniai pasauliai išlaiko artimus ryšius. Karo metu menas taip pat yra ginklas. Per kūrybą ir muziką, per bendrystę labai svarbu palaikyti ukrainiečius ir pasidalinti jų kūrybiškumu su žiūrovais, – kviesdamas į Kultūros pavasario renginį, skelbia Tauragės kultūros centras.
Balandžio 29 dieną 16 Lietuvos miestų keliaus „Camino Lituano“ keliu, šiame sąraše įtrauktas ir Tauragės vardas.
Minint prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, LR Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Ta proga lomiškiai sulaukė svečių iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus.
Jau visai netrukus visose šalies bibliotekose šurmuliuos 23-ioji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Kartu įveikiant krizes“.
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta profesoriaus, mokslų daktaro, leidinių apie gyvensenos kultūrą autoriaus, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riterio Eugenijaus Skerstono paskaita „Prancūzų išvaizdos mados impresionistų laikais“.
