B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Metų žodis ir naujažodžiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Klausytojams buvo įdomu pasiklausyti apie šių dienų tendencijas ir kalbos kintamumo ypatybes, jos vingrybes bei naujadarų atrankas.
Renginyje dalyvavo žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, lietuvių kalbos tyrinėtoja, puoselėtoja Rita Urnėžiūtė ir Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė.
Anot R. Urnėžiūtės, tradicija rinkti Metų žodį kilo vokiškai kalbančiose šalyse XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Dabar Metų žodis renkamas ir skelbiamas Australijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje ir kitur.
Mūsų šalyje tokius rinkimus nuo 2017 m. organizuoja Lietuvių kalbos draugija su partneriais – portalu „Alfa.lt“ ir Lietuvių kalbos institutu. Kasmet skelbiami keturi nugalėtojai: visuomenės išrinktas Metų žodis ir Metų posakis bei komisijos išrinktas Metų žodis ir Metų posakis.
Renginio metu kalbininkė R. Urnėžiūtė pristatė 2022-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatus. Metų žodžių dešimtukas atrodo taip: pirmoji vieta – klaikotarpis, reiškiantis klaikų metą, po to – rašistai (rusijos fašistai), karas (2022-02-24 Rusijos pradėtas karas Ukrainoje), bairaktaras (Turkijoje gaminamas bepilotis orlaivis), orkupantai (okupacinės Rusijos kareiviai Ukrainoje), putlaižiavimas (pataikavimas Putinui), elektra (ekonominė ir politinė 2022 m. aktualija), neobotanikai (kas sodina augalus nepritaikytose miesto vietose), pasidomėkit (savo informacinio pranašumo demonstravimas), majauskiada (permaininga politinė Seimo nario istorija).
Metų posakis – pasiųsti laivo kryptimi/paskui laivą (iš posakio „russkij korabl’, idi na***“ atsiradusi frazė).
2023 metų žodį ir posakį galima siūlyti iki 2024 m. sausio 1 d. el. paštu metuzodis@gmail.com arba Metų žodžio feisbuko paskyroje. Siunčiant žodį ar posakį pageidautina nurodyti bent minimalų kontekstą (kas, kada, kur pavartojo).
Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė kalbėjo apie naujažodžio apibrėžtį, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND), naujažodžių atsiradimo būdus, naujažodžių rūšių klasifikaciją duomenyne, naujažodžių rūšis ir kt.
Renginio metu buvo galima įsigyti lietuvių kalbos žodynų ir kt. leidinių.
Lietuvių kalbos dienos Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Vasario 16–kovo 11 dienomis. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje.