Į F. Nyčės namus įžengęs tauragiškis: „Aplankė be galo keistas jausmas”
Įkelta:
2021-10-29
Nuotrauka
kelione
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

E. Šilimaitis įžengė į Notre Dame katedrą

Į Europos jaunimo renginį, skirtą aplinkosaugai, Strasbūre (Prancūzija) vykęs 20-metis tauragiškis Eridanas Šilimaitis aplankė ir savo mėgiamo filosofo Frydricho Nyčės namus, kuriuose ši istorinė asmenybė praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Europos Parlamente (EP) surengtame aplinkosaugos renginyje kartu su dar viena tauragiške apsilankęs vaikinas ne tik išdėstė savo pasiūlymus apie tai, kaip Europos valdžia turėtų tvarkytis su klimato krize, bet ir nepraleido progos prisiliesti  prie Senojo Žemyno istorijos – pamatė ne vieną garsią vietą, susitiko ir europarlamentaru Liudu Mažyliu, suradusiu Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 

Svarbi ne tik praeitis, bet ir ateitis

Į EP, įsikūrusį Strasbūre, E. Šilimaitis išvyko spalio 6-ąją. Beveik 5 dienas kelionėje praleidęs tauragiškis prieš tai taip pat pabuvojo ir Lenkijos sostinėje Varšuvoje, ir Drezdene. 

– Architektūra man labiau patiko Lenkijoje, o ne Vokietijoje, nors būtent vokišką architektūrą dažniau žmonės giria. Vis dėlto Vokietijoje namai tokie, kad aplanko mintis: „Čia tas pats per tą patį“, nors, pripažįstu, pastatai ir gražūs. Ir pats Strasbūras yra Prancūzijoje, bet netoli Vokietijos sienos – ji vos už maždaug 20 kilometrų. Tai toks pat atstumas, koks yra nuo Tauragės iki Skaudvilės. Taigi, šis pasienio miestas Antrojo pasaulinio karo metais buvo subombarduotas, bet netrukus greitai pasibaigus karui vėl atstatytas. Stengtasi išlaikyti tam tikrą autentiką, kiek tai buvo įmanoma. Varšuvoje pamatyta architektūra man labiau patiko – įvairesnis pastatų stilius. Žinoma, kur užeisi. Yra vietų, kuriose vienas pastatas statytas prieš 500 metų, kitas – prieš 200 metų, tai išeina šiokia tokia košė, – kelionės įžvalgomis dalijosi vaikinas.

Atvykęs į Strasbūrą, pirmiausia vaikinas pasimatė su europarlamentaru Liudu Mažyliu. 

– Kalbėjome apie tai, ką jis veikia Europos parlamente. Išsakiau mintis, kad svarbus ne tik jo rastas Nepriklausomybės aktas, bet ir Lietuvos dabartis, ir ateitis, Europos siekis išsaugoti mūsų planetą, kad ateities kartos galėtų toliau gyventi švariame pasaulyje, – kalbėjo tauragiškis.

Pateikė pasiūlymą, kaip tausoti gamtą

EP vykusiame renginyje dalyvavęs E. Šilimaitis pateikė keletą pasiūlymų, kaip Europa galėtų susitvarkyti su aplinkosaugos krize, kuri lemia ir visam pasauliui nerimą keliančią klimato kaitą. 

– Vienu metu vyko labai daug renginių. Buvo jaunųjų aktyvistų, kurie kalbėjo su politikais, buvo tokių, kurie dalijosi mintimis tarpusavyje. Aš parengiau savo pasiūlymus, kuriuos išsiunčiau politikams. Jaunimo mintys bus aptariamos vėliau EP posėdžiuose, – sakė pašnekovas.

Tauragiškis tikino išsiuntęs politikams pasiūlymą griežčiau žvelgti į gamintojų parduodamus produktus. Anot jo, EP galėtų imtis priemonių, įpareigojančių technikos, kitų taršių prekių gamintojus suteikti ilgą garantinį laikotarpį – nuo 10 iki 15 metų. 

– Išdėsčiau mintis, ką galima padaryti kitaip. Manau, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų kur kas labiau daugiau dėmesio kreipti į produktų kokybę. Suprantu, kad verslas nori pelno, dėl to žaliasis kursas nėra jiems palankus, kadangi daugiau reikia investuoti į tai, kad produktai būtų tvarūs. Juk jeigu daiktai tarnaus po 10 ar 15 metų, jie nebegalės tiek daug jų parduoti, šiek tiek stos vartojimas. Kita vertus, tai verslo problema, kurią galima išspręsti orientuojantis į kitas sritis, vėliau vėl grįžtant prie tam tikrų produktų gamybos. Bet tokiu būdu būtų saugoma gamta. Taigi, Europos Parlamentas gali nustatyti, kad gamintojai turi suteikti ilgesnį garantinį laikotarpį, siekiantį 10 ar 15 metų, – kalbėjo E. Šilimaitis.

Anot jo, tokiu atveju tarša sumažėtų, nes nebereikėtų tiek daug produktų gaminti ir tam naudoti gamtos išteklius. 

– Žinoma, ne visuomet įmanoma, kad tam tikros prekės atlaikytų 10 ar 15 metų. Pavyzdžiui, elektros laidams to nereikėtų taikyti. Tai yra niuansai, į kuriuos EP turėtų atsižvelgti, – patikino pašnekovas. 

Nuotrauka
kelion
Asmeninio archyvo nuotrauka

Prisilietė prie Europos praeities

E. Šilimaitis kelionėje gvildeno ne tik apie aplinkosaugos problemas, bet ir istoriją. Jis aplankė visame pasaulyje žinomo filosofo F. Nyčės namus, kurie dabar paversti muziejumi. Filosofas paskutinius gyvenimo metus praleido Veimare – Vokietijos mieste, žymiame savo istoriniu paveldu. 

-– Veimaras – XIX amžiaus klasikų miestas. Jame gyveno rašytojas Johanas Volfgangas fon Getė, poetas ir filosofas Frydrichas Šileris, taip pat filosofo Artūro Šopenhauerio mama. Į Getės namus įeiti nepavyko, tačiau pabuvojau prie jo kapo. O grįžtant iš kapinių pavyko aplankyti Nyčės namus, kuriame dabar veikia jo archyvas, muziejus. Šiame name Nyče rūpinosi jo sesuo. Mačiau kelis asmeninius daiktus, pavyzdžiui, akinius, skaitytas knygas, bent kelis jo ranka rašytus užrašus. Mačiau jo kaip filosofo diplomą. Buvo matyti ir jo paties kelios knygos, tiesa, ne viena jų dienos šviesą išvydo jau po mirties, – pasakojo vaikinas. 

F. Nyčė – mėgiamas jo filosofas. Tauragiškis perskaitė daug jo knygų:

– Geras kritikas. Mokėjo įžvelgti filosofavimo klaidas geriau nei kas nors kitas. Taigi, jo kritika  labai tiksli, o mąstymas nuoseklus. Dėl to jis man ir daugeliui kitų patinka. 

Pasak E. Šilimaičio, pradėjus skaityti F. Nyčios veikalus gali susidaryti įspūdis, jog „viskas labai blogai“, tačiau įsigilinus labiau galima suvokti, kad žmogus turi imti gyvenimą į rankas ir tobulėti. 

– Taigi, iš pesimizmo pereinama į optimizmą. Vienas žymiausių Lietuvoje girdimų jo posakių skamba taip: „Tai, kas nenužudo, padaro mus stipresnius“, – kalbėjo vaikinas.

F. Nyčė gimė 1844-aisiais, o mirė 1900 metais. Apsilankius F. Nyčės namuose vaikiną užplūdo emocijos.

– Buvo labai smagu. Net aplankė be galo keistas jausmas, kad toks žmogus, kurio ne vieną knygą skaičiau ir jis itin žymus, buvo ten, gyveno, mirė, o dabar aš esu šioje vietoje. Mane supo jo daiktai. Tai sukūrė ypatingą atmosferą. Net sunku įsivaizduoti, kad esu ten, kur ir jis buvo, – kalbėjo E. Šilimaitis.

Tauragiškis pasakojo aplankęs ir dar vieną istorinę Europos vietą – Notre Dame katedrą. 

-– Pasirodo, kad Prancūzijoje yra dvi Notre Dame katedros. Viena pastatyta Paryžiuje, prieš kelis metus ji degė. O štai aš buvau kitoje, pastatytoje Strasbūre. Vienu metu ši bažnyčia buvo pats aukščiausias pasaulio pastatas. Viduje atsivėrė didelė erdvė. Lankėmės vakare, tad spalvoti langai nudažė patalpą labai gražia spalva. Visą laiką galvojau, o kaip šis pastatas atlaiko savo svorį. Juk Bažnyčia pastatyta iš akmens, – stebėjosi jis.

Didžiulį įspūdį vaikinui paliko ir Drezdene pamatyta didžiausia pasaulio siena iš porceliano.

Nuotrauka
kelion
Asmeninio archyvo nuotrauka
Nuotrauka
kelion
Asmeninio archyvo nuotrauka
Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
prieš 8 valandas
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.