Šakių rajone gyvenantis 19-metis Lukas Dailidė savo sodyboje ne tik augina bites, bet ir arbūzus, o kai lieka laisvo laiko – gamina obuolių sūrį, kurį vėliau parduoda. Jį perkantys tauragiškiai stebisi, kaip vaikinui pavyksta išgauti tokį gardų skonį. Tauragės apskritį savo sugebėjimais garsinantis jaunasis bitininkas pasakojo nebaigęs mokyklos, tačiau sprendimas mesti mokslus buvo vienas geriausių, kuriuos jis galėjo priimti.
Ryšys su bitėmis – nuo vaikystės
Vaikinas pasakojo, kad bitėmis rimtai pradėjo domėtis dar būdamas 12–13 metų, tačiau apie tai, kad galėtų būti bitininkas, pasvajodavo dar vaikystėje.
– Bitės mane traukė nuo pat mažens. Maždaug 12–13 metų pradėjau ieškoti avilių, domėtis. Taip viskas ir prasidėjo, – kalbėjo L. Dailidė.
Nors nemažai žmonių bičių baidosi, nes bijo, kad įgels, vaikinas teigė tokios baimės niekada neturėjęs.
– Mažas būdamas, kai dar net nėjau į mokyklą, kokių 5-erių metų, gaudydavau bites stiklainiu. Tikriausiai jau tuo metu jaučiau ryšį su bitėmis. Ir dabar nėra baimės, jeigu reikia prieiti prie avilio. Vasaromis einu prie avilių net be specialios aprangos. Tuo metu dėviu kepurę, šortus, marškinėlius, – kalbėjo jis.
Reikia kantrybės
L. Dailidė pasakojo, kad norint pradėti auginti bites reikia turėti tam žinių. Taigi jaunuolis nemažai skaitė apie bitininkystę.
– Tačiau, žinoma, geriausia praktika yra tuomet, kai bičių jau turi ir reikia darbuotis prie avilių. Neįgijau tokių įgūdžių, kol neišmokau pagrindinių dalykų. Beje, įdomu, kad pačios bitės tave tarytum išmoko, ką reikia tam tikru laiku daryti. Tiesiog imi suprasti, ko tos bitės reikalauja, – sakė pašnekovas.
Anot jo, auginant bites svarbu turėti kantrybės.
– Prižiūrint ir auginant bites smalsumą reikia labai kontroliuoti. Sezono metu pas bites galima nueiti tik kokius 3–4 kartus. Einama apžiūrėti medų, patikrinti, ar bitės neserga, kad lizdą išplėstum. Kuo dažniau lįsi į avilį, tuo labiau drumsi bičių gyvenimą, dėl to jos suneš mažai medaus, – teigė L. Dailidė.
Įrengė senovinius avilius
Teigiama, kad bitės skirtingu laiku gali sunešti skirtingos rūšies medų priklausomai nuo to, kokie augalai pradeda žydėti. Tačiau vaikino auginamų bičių sunešamas medus, kaip jis sako, nėra tik vienos kultūros.
– Kad būtų nešamas medus iš vieno augalo ir išeitų tik liepų ar rapsų, tai čia nutinka labai retai. Dabar turiu beveik gryno liepų medaus. Tačiau negaliu sakyti, kad visiškai gryno. Tuo metu, kai žydi liepos, žydi ir kitų augalų, gėlių. Kiek skaičiau ir žinau apie bites, nėra tokio medaus sudėties, kad jis būtų sudarytas tik iš tam tikros rūšies augalų. Lietuvoje nektaringi augalai žydi maždaug vienu metu. Beje, man dažniausiai bitės neša medų iš rapsų
Jaunasis bitininkas iš viso turi 6 avilius: 3 tradicinius ir 3 senovinius, pagamintus iš šiaudų. Pasigaminti pastaruosius nebuvo lengva, tačiau, kaip sakė L. Dailidė, jam patinka neįprasti dalykai.
Ar eksperimentas pavyks, paaiškės pavasarį
– Netradiciniai dalykai, kuriais visuomenė mažiau užsiima, man įdomesni. Man patinka išskirtinės veiklos, įrenginiai. Manau, kad tai gali būti įdomu ir visuomenei. Mes dažnai matome vadinamuosius tradicinius avilius, o štai senovinių lieka vis mažiau, – sakė vaikinas.
Senovinius avilius L. Dailidė ėmė gaminti po to, kai internete pamatė vaizdo įrašų, kaip tai reikėtų padaryti. Jis vadovavosi senoviniais tradiciniais patarimais.
Kadangi Lietuvoje klimatas pakankamai drėgnas, reikėjo užtikrinti, kad aviliai būtų sandarūs. Vaikinas sumaišė šiaudus, molį, pelenus, dirvožemį.
– Visa tai išdžiovinęs ir avilį paruošęs apgyveninau bites. Tai padariau šiais metais. Laukiu pavasario ir tikiuosi, kad jos išgyvens. Šiek tiek bijau, kaip jos ištvers ateinančią žiemą. Labai viliuosi, kad žiema bus šalta ir sausa, kadangi drėgmė ir šiluma bitėms sukelia sunkumų tiek dėl maisto stygiaus, tiek dėl sąlygų avilių viduje. Ar mano eksperimentas pavyks, paaiškės pavasarį atšilus orams. Jeigu bitės išgyvens, mėginsiu toliau didinti senovinių avilių skaičių, – kalbėjo vaikinas.
Augina arbūzus
Kitą pavasarį L. Dailidė planuoja pasėti arbūzų. Tai jis jau mėgino daryti, tačiau, kaip pats sako, arbūzai išaugo nevykę.
– Tikriausiai taip nutiko todėl, nes per vėlai pasėjau. Tačiau dabar sėsiu gegužę – toks laikas labiau tinkamas. Manau, kad šįkart pasiseks, – sakė jis.
Ūkį L. Dailidė prižiūri tėvų sodyboje. Čia jis pasidalijo žeme su tėvais. Jaunuolis džiaugėsi, kad tėvas palaiko jo užsidegimą prižiūrėti bites, auginti augalus, todėl pykčių dėl užimamos žemės šeimoje nekyla.
Vaikinas, be kita ko, gamina obuolių sūrį. Iš to jis užsidirba.
– Manęs vis klausia, kaip man pavyksta ta obuolių sūrį pagaminti. Kai kurie žmonės po kelis kartus tą daro, bet sako, kad tokio skonio kaip mano sūrio neišgauna. Taigi pirkėjų netrūksta. Kai kurie jų užsisako iš anksto, – džiaugėsi jis.
Pasitraukimas iš mokyklos išėjo į gera
Dailidė nebaigė 12-kos klasių. Jis teigė, kad mokslai jam patiko, tiesa, klasiokai elgėsi itin netinkamai – tyčiojosi.
– Atėjęs į mokyklą galvodavau, kaip reikės tą pusdienį ištverti, – patirtomis emocijomis dalijosi jis.
Vieną dieną vaikinas nusprendė mesti mokslus ir imtis veiklos, kuri jam patinka.
– Svarstau, kad priėmiau teisingą sprendimą. Manau, kad tai daug naudingiau užsiimti tuo, kas patinka, o ne kentėti sukandus dantis. Pasitraukimas iš mokyklos man išėjo tik į gera, – kalbėjo L. Dailidė.
Dabar jaunuolis kuria vaizdo įrašus „Youtube“ kanale pavadinimu „Luko laikas“. Siužetuose galima pamatyti, kaip jis šeimininkauja ūkyje, prižiūri bites, gamina obuolių sūrį.
– Sukūriau tai, nes manau, kad galbūt ir kitiems gali prireikti kokio patarimo, taigi žmogus gali peržiūrėti, kaip ir ką padaryti, – sakė jis.
L. Dailidės kanalą seka beveik pusė tūkstančio prenumeratorių.
