Kaip valstybė galėtų padėti krizinio nėštumo situacijoje?
Įkelta:
2021-11-18
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.

Kalboje apie nėštumą negatyvą keiskime pozityvu

Trečiadinį vykusią konferenciją aprašo komunikacijos bendrovė „Ryšiai su visuomene“. Kaip renginio metu sakė Seimo narė Asta Kubilienė, krizinio nėštumo tema yra daugialypė: tai – ne tik moraliniai-kultūriniai ar ekonominiai aspektai, bet ir demografinės problemos, ir šalies ateities perspektyvos.

 

„Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje ir jos perspektyvos kelia nerimą. Situacija nėra paprasta. Šiandien tam tikros jėgos bando mus, kalbančius šia tema, ne tik nutildyti, bet ir sugėdinti, užklijuoti etiketę, siekia mus nukreipti nuo problemos esmės. Juk akivaizdu, kad krizinis nėštumas visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai – kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema, todėl valstybė negali nusišalinti“, – svarstė konferencijoje Seimo narė Asta Kubilienė.   

Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė kalbėjo apie neigiamų nuostatų nėštumo atžvilgiu ir krizinio nėštumo sąsajas.

„Kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji kur kas reikšmingesnė, nes kuria tikrovę. Nori pakeisti žmonių sąmonę, vertybes ir pasaulėžiūrą? Pakeisk kalbą. Tai aktualu ir krizinio nėštumo srityje. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, tokie kalbiniai junginiai kaip neplanuotas, nenorimas, nelauktas nėštumas, prevencija nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų), kad nepastebime ją vartojantys. Neplanuoto nėštumo ir panašios rinkodarinės sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje“, – dėstė B. Obelenienė. 

Mokslininkė atkreipė dėmesį į lytinio švietimo bei lytiškumo ugdymo kalbų skirtumą. „Tai negatyvas nėštumo ir pozityvas aborto atžvilgiu. „Neplanuotas, nelauktas nėštumas, apsisaugoti nuo nėštumo“ ir „saugus abortas“. Bendrojo ugdymo programų turinyje pastebima neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu (kurią sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai) daro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, žmogaus gyvybės vertės suvokimui. Sveikatos priežiūros įstaigų kai kurių darbuotojų kalboje ir žiniasklaidos negatyvi nuostata nėštumo atžvilgiu šią įtaką sustiprina ir moteriai pastojus veda krizinės situacijos link“, – aiškino profesorė.

B. Obelenienės teigimu, siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su ankstyvais lytiniais santykiais ir ankstyva galimybe tapti mama ir tėčiu. T. y. negatyvą (gąsdinimą nėštumu) pakeisti pozityvu „dėl džiaugsmingos galimybės ateityje tapti mama ir tėčiu tikrai verta laukti“.

Nuotrauka
a
Įvaizdinė nuotrauka

Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė aptarė krizinio nėštumo situacijos kompleksiškumą: „Krizinio nėštumo problema apima įvairias sritis nuo valstybės demografijos iki paauglių ar neplanuoto nėštumo, kai ištikusi santykių krizė, susidariusios nepalankios psichosocialinės aplinkybės, įtariama vaisiaus patologija, kyla grėsmė motinos sveikatai ir t. t.“

R. Jurkuvienės vertinimu, kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Todėl valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. „Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška“, – reziumavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.

Nuotrauka
a

Stresas nėštumo metu daro žalą, jo priežastis reikia spręsti kompleksiškai

Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, dalis besilaukiančių moterų yra atsidūrusios motinystei ir vaiko auginimui nepalankiose aplinkybėse. Jos patiria didelį stresą dėl vaiko tėvo atsitraukimo, pačios tėvų nepalaikymo, jaučia nerimą, baimes dėl ateities, savo ar vaiko sveikatos problemų, materialinių sunkumų.

„Intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Todėl būtina valstybiniu mastu sukurti kompleksinės pagalbos sistemą, kuri leistų įvertinti ir atliepti nėščių moterų pagalbos poreikius, teikti tiek skubią pagalbą su nėštumu susijusių krizių įveikai, tiek ilgalaikę pagalbą auginant vaikus“, – teigė nėščiosios emocinę būseną, iššūkius ir pagalbos galimybes aptarusi psichologė.

Apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes

Akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė kalbėjo apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes.

Moterys patiria krizes, susijusias ne tik su jau nutrūkusiu nėštumu, bet ir kylant grėsmei nutrūkti nėštumui, atsiradus nėštumo komplikacijoms, įtariant vaisiaus apsigimimus ir kt.. Krizes patiria ne tik pati nėščioji, bet ir medikas, kuris atsiduria kitoje problemos pusėje. Medikai nėra ruošiami pacientėms pasakyti blogą žinią, o ir ne kiekvienas, turintis teorinių žinių, moka tai padaryti. Medikai yra įsprausti į vizito laiko limitą, o ir patekimas pas juos šiuo metu yra sudėtingas. Neretai medikas patiria psichologinį spaudimą ne tik iš nėščiosios, bet ir jos artimųjų.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia tik medicininė algoritminė pagalba, t. y. diagnozavus ligą elgtis pagal tam tikrą veiklos planą, kiek stebėti, kur siųsti, kaip gydyti. Visi priežasties-pasekmės emociniai faktoriai paliekami pacientės ir mediko sąžinei“, – sakė D. Deksnienė.

Sveikatos priežiūros specialistai – krizinio nėštumo pagalbos teikimo pinklėse

Lietuvos akušerių sąjungos valdybos narė Inga Drūteikienė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra krizinio nėštumo paslaugų teikimą reglamentuojančių dokumentų.

„Kaip ir nėra aiškaus, specialistams ir visuomenei vienodai suprantamo krizinio nėštumo apibrėžimo. Krizinis nėštumas ir pagalba krizinio nėštumo atveju vis dar tapatinama su aborto ir (ar) nėštumo nutraukimo problematika bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės, informuotumo stoka. Tas pasakytina tiek apie sveikatos priežiūros specialistus, tiek apie visuomenės atstovus. Dėl reglamentavimo spragų specialistai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis“, – kalbėjo akušerė. 

I. Drūteikienės teigimu, siektina, kad krizinio nėštumo apibrėžimas būtų patvirtintas ir vienareikšmiškai suprantamas bei priimtinas tiek specialistams, tiek visuomenei.  „Tai turėtų tapti pagrindu, ant kurio kuriama kompleksinė krizinio nėštumo pagalbos sistema. Pilnavertis kompleksinės pagalbos sistemos funkcionavimas neatsiejamas nuo daugiadalykės (pagal poreikį) specialistų komandos sutelkimo, specialistų ruošimo į mokymo turinį įtraukiant krizinio nėštumo problematiką, sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių dokumentų peržiūros ir papildymo reikalingomis kompetencijomis, siūlomo paslaugų paketo sukūrimo“, – teigė I. Drūteikienė.

Metas krizinio nėštumo klausimus spręsti ne privačiomis iniciatyvomis, o nacionaliniu lygmeniu

Teisininkas Vytis Turonis aptarė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires, paaiškino koncepcijos tikslus, struktūrą ir perspektyvas. Jis pabrėžė, kad iki šiol krizinio nėštumo klausimai Lietuvoje sprendžiami daugiausiai privačių iniciatyvų pagrindu, o valstybė nevykdo efektyvios krizinio nėštumo prevencijos politikos, daugelio moterų nepasiekia informacija apie prieinamą pagalbą, bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir krizinio nėštumo centrų yra grindžiamas vien gera šalių valia. Todėl koncepcijos gairės gali būti pirmasis žingsnis į efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir  kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą nacionaliniu lygiu.

Konferencija organizuota įgyvendinant SADM finansuojamą nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2021“.

Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
prieš 9 valandas
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.