Skubantys gimti: dvi įkvepiančios istorijos apie pačius mažiausius
Įkelta:
2021-11-16
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Nuotraukų koliažas

Kartais kūdikiai į šį pasaulį ateina anksčiau nei suplanuota. Neišnešiotukams reikia besąlygiškos medikų ir tėvelių pagalbos – jie būna maži ir bejėgiai, bet jų noras gyventi didelis. Atkreipiant dėmesį į šiuo mažylius, lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šią dieną pastatai daugiau nei 60 šalių yra apšviečiami purpurine spalva, kuri simbolizuoja viltį. Viltis ir tikėjimas yra tai, ko gimusiems naujagimiams ir jų tėveliams taip reikia. Neišnešioti naujagimiai yra kūdikiai, kurie gimsta 22–37 savaičių. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo daugiau pagalbos jam reikia. Pasaulyje vienas iš 10 kūdikių gimsta per anksti, Lietuvoje – 6 iš 1000. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotų kūdikių daugėjimo problemą, priešlaikinio gimdymo priežastis ir pavojus. „Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti dvi mamas, kurios teko likimo išbandymas – kovoti už savo vaikų gyvybes.

Sėkmės istorija

Toli gražu ne visos ankstukų istorijos sėkmingos. Viktorija Stonienė, sutikusi papasakoti apie savo dukros Viltės gimimą, gali vadinti tai sėkmės istorija. Jos dukrelei dabar 3,5 metukų, ji lanko darželį ir yra labai gyvas ir linksmas vaikas.

Tačiau tada, prieš 3,5 metų, pirmieji ženklai, kad mergytė beldžiasi į pasaulį, sukėlė daug nerimo – nėštumas buvo dar tik 29 savaičių. Viktorija nuskubėjo pas gydytoją, ši išsiuntė ją į Klaipėdą. Po poros dienų Klaipėdos ligoninėje gimdyvė buvo išvežta į Kauną, o dar po poros dienų, birželio 19-ąją, mergytė išvydo šį pasaulį, sverdama 1216 g ir būdama 37 cm ūgio. Laimė, plaučiai jau buvo spėję išsivystyti, todėl reanimacijoje mergytei tereikėjo būti tris dienas. Paskui dar 11 dienų ji gulėjo inkubatoriuje, o po to gydytojai leido jai visą laiką būti su mama. Ir beveik visą tą laiką Viktorija, kaip ji pati sako, „kengūravo“ – laikydavo mergaitę ant savęs. Spartus jos vystymasis stebino net gydytojus – kasdien priaugdavo po 30 gramų ir stiprėjo tiesiog akyse. O Viktorija didžiuojasi, kad galėjo būti pienuko donore ir kitiems naujagimiams.

– Labai nekantravom grįžti namo, tad stengėmės sudaryti visas sąlygas jai saugiai ir patogiai augti. Nusipirkau šildomą čiužinuką, be to, buvo vasara, labai karšta. Lygiai po mėnesio mus išleido namo, – prisimena Viktorija. 

Savo bendraamžius Viltė pasivijo labai greit: būdama metukų pradėjo vaikščioti, o dvejų jau puikiai kalbėjo.

Dabar mergytė yra tikras džiaugsmas tėveliams ir sesei, kuriai jau 15 metų. Kaip sako Viktorija, jos – tarsi vienas kumštis.

Mama pripažįsta: ankstukų diena jai – ypatinga. 

Kasdien po mažą stebuklą

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė augina dvi dukras – Ameliją ir Vakarę. Amelija prieš 12 metų irgi gimė neišnešiota, bet neišnešiotumas nebuvo didelis: 36 savaičių, 2,4 kg. Teko, žinoma, ilgiau pabūti ligoninėje, truputį trūko svorio, tačiau intensyvios terapijos jai nereikėjo, tik papildomų tyrimų. Mergaitė greit pasivijo savo bendraamžius ir rimtų problemų ją auginant nekilo.  

Po devynerių metų, 2018 m. gegužės 19-ąją, gimė antroji dukrytė, ir tai buvo visai kitokia istorija, daug gilesnė ir skaudesnė.

– Pamenu, pajutusi kažką negero ėmiau ieškoti informacijos, kas čia man galėtų būti ir kaip reikėtų elgtis. Straipsniuose buvo patariama tiesiog stebėti savo būklę, tačiau mes su vyru nieko nelaukę nuvykome į ligoninės priimamąjį. Paaiškėjo, kad mano būklė tikrai prasta, dukrytė buvo beveik pasirengusi gimti. Nedelsiant buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos automobilis ir buvau išvežta į Kauno klinikas, – skaudžiais prisiminimais dalijasi moteris.

Pasak jos, gydytojai bandė daryti viską kas įmanoma, kad mergaitę ji išnešiotų, tačiau po paros vaikutis gimė 28 savaičių ir svėrė 1340 g

– Tilpo į du delniukus – buvo 40 cm ūgio. Išnešioti naujagimiai paprastai būna apie 50–56 cm, – pasakoja Gintarė. – Tada ir prasidėjo kova – kitaip negaliu to pavadinti. Dvylika parų mergaitė išbuvo reanimacijoje, kai kiekvieną dieną būklė gali pasikeisti labai kardinaliai. Gydytojai nieko negalėjo žadėti, kasdien balansavome tarp gyvenimo ir mirties.

Mamai neleidžiama būti reanimacijoje kartu su naujagimiu, galima tik lankyti keletą valandų per dieną. Vis dėlto tada, pasak Gintarės, prasidėjo maži stebuklai – tik taip ji gali įvardinti pirmuosius mažylės stiprėjimo požymius.

Po 12 parų mama su dukrele buvo perkeltos į palatą naujagimių skyriuje, tačiau pačiai jai prižiūrėti vaikelio dar nebuvo leidžiama. Mergytė gulėjo inkubatoriuje, ji buvo intubuota, jai reikėjo papildomo kvėpavimo. Mama galėjo tik per zondą ją maitinti kas dvi valandas ir kasdien skaičiuodavo, kiek ji suvalgo. Iš pradžių – tik po 5 ml, paskui 20 ir t.t. 

– Vaikutis vystėsi, augo. Kaip tokio amžiaus kūdikis vystosi, mes nematome, nes jis būna mamos pilvuke. O aš galėjau tai matyti, ir tai buvo tiesiog stebuklas! Mačiau, kaip vystosi odelė, auga nagučiai... Ką reiškia, kai tavo vaikutis pirmą kartą atsimerkia! Tai įvyko gal po kokio mėnesio... – prisimena Gintarė.

Galiausiai, kai mergaitė sustiprėjo, Gintarei buvo leista pačiai prižiūrėti dukrelę. Tebebuvo prijungtas ir kvėpavimo aparatas, ir maitinimo zondas, tačiau viską darydavo ji pati. Tai buvo didelis pasiekimas, ir tą laikotarpį, kai ji buvo savo dukrytės slaugė, moteris laiko didele pamoka – ji daug per tą laiką išmoko. Reikėdavo nuolat stebėti aparatų rodmenis, plaučių seturaciją, reaguoti į kiekvieną aparato pyptelėjimą. 

Gintarė su dukrele klinikose išbuvo apie du su puse mėnesio. Kas dvi valandas – pieno nutraukimas, maitinimas, minutėlė miego, ir vėl viskas ir pradžių. Kai buvo išleista namo, Vakarė svėrė šiek tiek per du kilogramus. 

– Ten vyksta didelė kova už gyvenimą, – sako ji, – esu be galo dėkinga visam personalui ir apskritai medicinai, nes negalėjau patikėti, kad medicina tiek gali. Stulbinantys pasiekimai!

Nuotrauka
a
Mažoji Vilte su savo sese Vakare. Asmeninio albumo nuotrauka

Palaikymo labai reikia

– Mūsų šeimai ir visai giminei tai, kad mažylė gimė taip anksti, buvo didžiulis šokas – visi išgyvenome, ar ji liks gyva, kaip vystysis, kaip tai atsilieps jos sveikatai. Būta daug baimės ir nerimo. Bet viską išgyvenome, – sako Gintarė. – Tas 70 dienų atsiminsiu iki gyvenimo pabaigos...   

Turėjome be galo daug įvairiausių masažų, net ir povandeninių. Galiausiai pati išmokau daryti viską, ko jai reikia, maksimaliai išnaudojome viską, kas įmanoma.        

Savo bendraamžius Vakarė pasivijo per metus. Jau metų ir keturių mėnesių pradėjo vaikščioti, ir tai buvo didžiulis pasiekimas. Šiandien jai 3,5 metukų, ir ji yra guvi, žaisminga, puikiai kalba, lanko darželį. Nežinodamas ir nepasakytum, kad ji gimė neišnešiota. 

– Tikiuosi, kad visos negandos jau praeityje. Mūsų istorija sėkminga, bet esu įsitikinusi, net jei viskas baigtųsi ir ne taip sėkmingai, reikia nenuleisti rankų, nepasiduoti, atiduoti viską, ką gali ir turi....

Gintarė džiaugiasi, kad jos šeima, vyras labai ją palaikė visą tą sunkų laikotarpį. Pasak jos, tuo metu palaikymo labai reikia, nes esi labai sutrikęs ir jautrus. Vis dėlto tokie išgyvenimai labai sustiprina ir suvienija šeimą.   

Todėl neišnešiotų naujagimių diena G. Rakauskienei labai svarbi, su vyresniąja dukra ji dažnai pasi kalba apie tai. 

– Anksčiau moterims kalbėti apie savo problemas buvo tabu, – sako ji. – Šiandien gyvename kitokioje visuomenėje. Nenoriu idealizuoti gyvenimo, nes jis tikrai nėra idealus, kiekvieną šeimą aplanko vienokia ar kitokia neganda, niekas nuo jų neapsaugotas. Tai gyvenimo išbandymai, kad taptume stipresni. Buvau drąsi, ryžtinga ir atkakli dėl savo mergaitės, ir tai mane išmokė disciplinos, kuri labai praverčia darbe. Supratau: nėra neįmanomų dalykų, yra tik juodas darbas. 

Dabar Gintarė niekada nelieka abejinga ankstukams paremti rengiamoms akcijoms. Ji sako parduotuvėje visada pastebinti prekes su ankstuko ženklu, kurias perkant dalis lėšų atitenka juos remiančiai organizacijai. Ji nelieka abejinga ir neįgalių vaikų palaikymo akcijoms:

– Labai suprantu tas šeimas, labai užjaučiu, ir ašarą nubraukiu... Ir visada aukoju, – atvirauja Gintarė.

Savivaldybė kviečia prisijungti

Artėjant Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai prisijungti prie prasmingos iniciatyvos ir numegzti kojinytes anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, kviečia ir Tauragės savivaldybė.

Numegztas kojinytes kviečiame atnešti į Tauragės rajono savivaldybės administracijos pirmąjį aukštą ir įdėti į šiai akcijai skirtą dėžę. Minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną jūsų numegzti darbai bus pristatyti neišnešiotų naujagimių skyriams ir sušildys pačių mažiausiųjų pėdutes.

Kasmet Lietuvoje gimsta apie du tūkstančius neišnešiotų naujagimių. Pasaulį jie išvysta tokie maži, kad gali tilpti delne. Šia iniciatyva siekiama padovanoti ankstukui šilumą, prisidėti prie pačios mažiausios gyvybės išsaugojimo. Teikiama psichologinė pagalba ankstukų tėvams. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad tėvai gali kreiptis anonimiškai, paslaugos suteikiamos ir nuotoliniu būdu. 

Planuojama, kad Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną savivaldybės pastatas bei Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia nušvis purpurine – oficialia neišnešiotų naujagimių spalva.

 

 

Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
prieš 3 valandas
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Laukdami gražiausių ir šilčiausių metų švenčių, prisiminimais nuklystame į vaikystę, kuri kvepia pyragais, mandarinais, o namus pripildo artimiausių žmonių šiluma. Kūčias, Kalėdas vaikystėje paprašėme prisiminti ir rajono vadovų, politikų – kas papasakojo smagų atmintin įstrigusį nuotykį, kas pasidalijo šeimos tradicijomis. Prisiminimais dalijasi savivaldybės administracijos vadovai ir savivaldybės tarybos frakcijų seniūnai, turėję teisę galimybę pasisakyti perleisti kitam frakcijos nariui.