Užburiantys „Šviesybių namai“, kuriuose persipina kasdienybė ir mistika
Įkelta:
2022-05-15
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

 

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik  autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones. 

Vienos giminės istorija

Iki šiol S. Vaišvilaitė tauragiškiams buvo puikiai žinoma kaip savo amato meistrė – ji yra kirpėja. O dabar atsiskleidė ir kaip rašytoja. Knyga „Šviesybių namai“ sudaryta pagal autorės mamos Anės Zėkytės-Vaišvilienės pasakojimus. Iš pradžių ji buvo išleista vos 30 egzempliorių tiražu. Vėliau savivaldybei ir Sondros draugams padedant jų atsirado 120.

Tai vienos liuteroniškos genties, gyvenusios Lėkiškės kaime, istorija, papasakota pasitelkiant kelių kartų moterų prisiminimus, gyvenimo apmąstymus. Gimtis, vaikai, gyvenimo vargai, paprasta kasdienybė, šventės, mirtis, kuri visada šalia, ir begalinis pasikliovimas Dievu – tai pagrindinės knygos temos. „Šviesybių namai“ iš kitų panašių ledinių išsiskiria savo folkloru, tarme ir labai ryškia konfesine tapatybe. 

Nuotrauka
sondra

Renginio metu autorė pasakojo, kaip ir kodėl gimė mintis sudėti šeimos istoriją į knygą. Moteris prasitarė nemaniusi, jog knyga galėtų būti įdomi ir su jos šeima, giminėmis nesusijusiems asmenims, daugiau rašyta dėl savęs, savo šeimos istorijos išsaugojimo. Pasak autorės, knyga yra labiau mistinė nei istorinė. 

Knygoje – vienos šeimos istorija, kurioje ir daug etnografijos, tarmės dermių, daug paprastų žmonių gyvenimo. 

„Jie man kalba“

– Įvairias istorijas mama užrašydavo ant kartono lapelių, dedamų pakuojant pėdkelnes. Ant kiekvieno lapelio – vis kita istorija. Kadangi visas tas istorijas mes su sese žinojom mintinai, pilnos istorijos rašyti ji nesivargindavo, tik pavardes, svarbiausius faktus, – teigė Sondra. – Vartydama tuos lapelius vis galvodavau, kaip sudarysiu knygą ir tuos lapelius nuskenuotus sudėsiu į galą.

Ji pasakojo knygą rašiusi taip, kaip pasakojo mama, ir sako nespėdavusi rašyti, tarsi patys veikėjai jai būtų diktavę tekstą.

– Jeigu jie man kalba, aš tiesiog sėdu ir rašau, – pasakojo autorė.

Nuotrauka
sondra

Kelias neįdėtas į knygą istorijas įgarsino aktorius Žvainys Ivanauskas, jas išgirdo ir susirinkusieji. Jo skaitomas tekstas – neįtikėtinai mistiškas. Tai patvirtino ir Sondra:

– Sukurti tokio teksto neįmanoma, arba jis ateina, arba jo nėra visai.

Svarbus ir vertingas darbas

Kunigas Mindaugas Dikšaitis, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, liuteroniškų teologinių knygų leidėjas, džiaugėsi, kad knyga pasiekė skaitytojų rankas, ir stebėjosi autorės kuklumu, nes knyga, anot jo, niekuo nenusileidžia profesionalių rašytojų kūrybai ir yra verta būti perskaityta kiekvieno.

Nuotrauka
sondra

– Kai tik atsiverčiau knygą, buvo sunku patikėti, kad tai parašė ne profesionalus rašytojas. Ir kiti, kas skaitė, buvo maloniai nustebę. Sondra tokios liuteroniškos kuklybės, nesigarsino apie tokį didelį darbą. O mūsų tikėjimo ir mūsų krašto žmonėms tai svarbu. Knygoje tarmė nėra redaguota, kaip autorė girdėjo, taip užrašė. Tokia tarme kalbėjo nedaug žmonių, tai gotiškais rašmenimis rašytų tekstų kalba. Man atrodo, kad tai labai svarbus ir vertingas darbas – rašyti taip, kaip buvo kalbama. Kita knygos potemė, kuri žavi, – gyvenimas, stiprios moterys, paprastas nuoširdus tikėjimas, – mintimis dalijosi kunigas M. Dikšaitis. 

Jis įsitikinęs, kad ši knyga vertinga ne tik autorės šeimai, vaikams, bet ir visam mūsų kraštui. 

Dažnas liuteronas ras ir savo giminės istorijos dalelę 

Pokalbį moderavusi Milita Poškienė pritarė – šioje knygoje dažnas kraštietis, liuteronas gali surasti ir savo giminės istorijos dalelę. 

Muziejininkė, kultūrologė, Pagėgių krašto kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė įsitikinusi, kad ši knyga – lobių lobis, ir ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl leidybos dizaino. 

– Tai lobis visiems mums, absoliučiai visiems, – sakė ji. – Nes jei mes nežinome savo šaknų, tai nepažįstame ir savęs. Apie liuteronišką kultūrą, tradicijas ir papročius rašyta daug, bet apie Tauragės krašto liuteronų gyvenimą dar niekas neparašė. Todėl ši knyga – didelė naujiena. 

Nuotrauka
sondra

Ji tikino tokios įdomios knygos savo gyvenime dar neskaičiusi. 

– Sondra sako, kad jai tarsi kažkoks balsas viską diktavo. Tai noriu pasakyti – talentingus rašytojus balsas ir vedžioja, – teigė G. Skipitienė. – Tai autentiškas liuteronų buities liudijimas Tauragės krašte ir Mažojoje Lietuvoje, suteikiantis skaitytojams prasmingą šio krašto dvasinio gyvenimo peizažą. Nuo Mažvydo katekizmo iki dabarties lietuvių kalba ieško žodžio, sakinio ar metaforos, kuriuo galėtų išreikšti tautos egzistavimo prasmę. Man regis, kad knygoje „Šviesybių namai“ skamba ne tik per amžius atkeliavusi tarmė, bet ir prieš šimtmetį gyvenusių žmonių balsai, kurie ir yra tautos prasmė.       

Paprasto gyvenimo epas 

Mažosios Lietuvos kūrėjas, poetas, publicistas, fotografas Eugenijus Skipitis prisipažino – ši knyga jį pakerėjo savo estetika. 

– Paprastai knygą skaityti pradedu nuo metrikos. Mane pritrenkė, kad tiražas – 30 egzempliorių. O kai pradėjau skaityti, ji mane užbūrė ir praėjo tas pyktis, kodėl tiražas toks mažas – supratau, kad gero daikto neturi būti daug. Dabar išgirdau apie 100 egzempliorių. Tai irgi nėra daug, bet svarbu, kad savivaldybė atsibudo. Noriu palinkėti, kad autorė iškapstytų ir antrą tomą!  Knygos autorės pavardė man buvo nežinoma. Paskaitęs supratau – Tauragėje dar yra parako!   

Pasak jo, skaitant knygą išryškėjo pagrindinis dalykas – tai paprasto gyvenimo epas. 

Knygos ištrauka

Kad skaitytojai geriau įsivaizduotų, kokia ši knyga, ir pajustų jos dvasią, autorei leidus spausdiname nedidelę jos ištrauką iš skyriaus apie Miko Zėkio mirtį. Šis skyrius, pasak Sondros, jai pats brangiausias. 

Nuotrauka
sondra

„Mikas Zėkis mirė 1950 m. spalio 20 d. Tuo metu vieniems karo baisumai jau buvo pasibaigę, o kitiems šėtonas kaitino tarybinį katilą, laukdamas šviežienos. Miškuose jaunimas tebekovojo savo beviltiškąją kovą, stribai, slankiodami pamiškėmis ir aplink sodybas, kėlė nerimą, pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą. Juk jie visi buvo kaimynai, vieno krašto, vieno kaimo, nuo mažumės priaugę vienas prie kito, bet ramybės tas žinojimas anaiptol nesėjo. Mikas nerimavo. Daug buvo girdėjęs, kaip žmonėms, mokantiems kelias kalbas, iškviestiems į Šubartinę, paprastai iš baimės sustodavusi širdis arba tardymo metu išsigandę virsdavo ir patys susitrenkę galvas mirdavo. Nuo visų naujųjų laikų įvykių širdis darėsi vis neramesnė. Mikas žinojo, kad tokie kaip jis, daug žinantys, išvažiuoja į Sibirą arba greit randa smertį. Žinojo, kaip tokių žinovų ir išminčių tarybiniams laikams nereikia, žinojo ir labai nerimavo. Laimei, niekas nekvietė tardymui, tarsi jo gyvenimo knygas šventa ranka būtų užkišusi už pečiaus. Nekvietė. Dienos ėjo, sveikata prastėjo. Gal nerimas, gal stresas ir baimė paveikė širdį, kad ji užgeso. Mirė paveiktas širdies ligos, po, atrodė, įprastinio kosulio priepuolio.

Nuotrauka
sondra

„Tą rykmeti nei kokia žolė, a nei pypki nemačyja i negelbėja... Užgesa! Smertis atvadava nu visų kosulių... Teip, kaip lovoje užgesa, teip nesistriošydami kūnelia kindoti i paskutiniaisiais žemiškais pūsčios užvedimais vargyti, po mamutes paliepimu, palikom gulėti. Žibinom žvakike, rėkėm i čia pat iki balso prastojimo šnekėjom „Tėve mūsu“. Nu galvos nutraukusi sava skepeta Mamuti, plačiuoju kraštu apgaubdama smakrą, apjuosi lavonui galvą, surišdama štyva mazga ant pat viršugalvės. Mes, mergeles, nesusilaikiusias nu tokia reginia, biški sukikenom, ali mamuti tumžyg visus susarmatindama vėlei sugrąžina pri maldos i susodinusi pri knygų, pati paduodama gaidą, iš šiepas ištrauki tokią papilkėjusią maršką i tiesei uždengi tėvelia lavoną, teip pakavodama nu mūsų visų akių varstymų. Tris giesmikes pagiedojom visi, o jau po mamutes paskaityma iš knygelių maldą pri lavono jijie pati Mertynuką su Miku išgriūda per duris ieškoti plačios lentos lavono numazgojimui. Broliai išsinuošina, o mamuti, su Viešpaties gyriumi ant lūpų, pravėrusi didįjį kufertą, riūšiava lavonui rykus. Pri mūsų akių išsiėmi žemuogini muila i pasisukdama į mūsu puse pakajingai pasaki: „Mergeles, po lavona numazgojima šita kaladike įdėkem į pečiu, nės teip reikia“ . Išėmusi apatinius marškinius i apatines ilgas kelnes, jijie nejučia tai išskleisdava, tai vėl dviem linkiais per ranką perlenkusi glaudi sau pri žanda. Šitieji apatiniai buva josios pačios išausti i josios pačios padirbti, naujut naujutėliai, kaip auksas. Mes, visas trys, sėdėjom kaip apuokeliai ant suola po pat palange i narstėm akimis mamutes pasisukimus beigi pasilenkimus, o jijie pati, tebelaikydama apatinius drabužius, juos vėl glaudi i glaudi tai pri lūpų, tai vėl brauki sau per žandą. Nesusitūrėjusi pasiteiravau, kudie jijie teip daugėl šitas apatines kelnes pri burnos dedanti. „Mergeles, juk Danguje nieks su kostymais beigi bateliais neduod po debesis braidžioti. Tę reikią nukeliauti teip pat po tam tinkamu prisiriedymu.“

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
duetas
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
prieš 16 valandų
Dainavimas žmonių kelius kartais suveda netikėtai. Panaši smagi situacija nutiko ir draugėms Kamilei Šlepavičiūtei ir Martynai Juozupaitytei, šiemet tapusioms bendraklasėmis ir dainuojančioms duetu. Gimnazijos antrokes kartu dainuoti paskatino muzikos mokytoja. O šiuo metu merginų laukia nemenkas iššūkis – pasiruošti ir dalyvauti „Dainų daineles“ konkurse.
Nuotrauka
adventas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-01
Nepaisant prasidedančio ankstyvo pasiruošimo Kalėdoms, artėjantis advento laikotarpis po truputį į visų širdis atneša džiugesį, vidinę ramybę. Įpusėjus lapkričiui prasideda advento vainikų pynimo edukacijos, primenančios gilias šio laikotarpio tradicijas. Kokios jos ir ką reiškia, plačiau papasakoti sutiko Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja, renginių organizatorė-edukatorė Jurgita Brazauskienė.
Nuotrauka
regina
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-11-30
Regina Fominichienė save laiko tikra tauragiške, nors yra gimusi Skaudvilėje. O ir daugelis tauragiškių ją pažįsta, bent jau iš matymo – ją galima sutikti įvairiuose renginiuose, o ir gatvėje jos šypsena šviečia iš tolo. Savo amžiaus ji neslepia: Reginai – 68-eri, tačiau ją matydamas supranti, kad amžius nesvarbus, jei eini per gyvenimą atvira širdimi. O dabar visą gyvenimą poeziją mėgusi moteris tapo slemere. Ir jai puikiai sekasi!
Nuotrauka
renata
Renatos Karvelis feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Renata Karvelis, tauragiškiams jau puikiai žinoma įvairių kultūrinių renginių ir akcijų organizatorė, performansų kūrėja, rašytoja, menininkė, išleido knygą „mOterOs“, kurioje – ironiški, provokuojantys, nenuspėjami eilėraščiai, apimantys moteriškumo temas, jas atskleidžiantys įvairiuose kontekstuose – nuo šeimos iki virtualybės ar biurokratijos profesiniame gyvenime. Juose gausu kritikos šiuolaikinio pasaulio detalėms, vis dar dažnai pasitaikančioms vyrų ir moterų nelygybės apraiškoms. Lapkričio 9-ąją knyga pristatyta B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. 
Nuotrauka
kvartetas
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-11-22
Kartu su rudeniu į Tauragę atėjusi kasmetinė teatro šventė „Kvartetas“ teatro mėgėjams vėl suteikė džiaugsmo. Šįkart festivalio spalva buvo ruda. Pasirodo, ruda gaunama sumaišius žalią su raudona, be to, ją mėgstantys žmonės nevengia sunkaus darbo... Taigi festivalis sužibėjo visomis spalvomis ir jų atspalviais. Festivalio sumanytoja ir puoselėtoja, Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė džiaugiasi – festivalis pavyko šimtu procentų ir įkvėpė naujiems darbams.
Nuotrauka
saulekalnis
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Spalio 27 dieną folkloro ansamblio „Saulėkalnis“ nariai susirinko paminėti ne tik penkerių metų veiklos sukakties, bet ir sudalyvauti naujų kolektyvo narių krikštynose. Prieš penkerius metus spalio 19-ąją susibūręs ansamblis savo dainomis ne tik džiugina Tauragės kraštą, bet garsina jį ir už rajono ribų.
Nuotrauka
kvartetas
Godos Virbickaitės nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-09
Su rudeniu į Tauragę ateina ir kasmetinė teatro šventė – tokia pat ir kitokia, bent jau festivalio spalva. Šįkart festivalio spalva ruda. Atrodo tamsu? Ogi sužinojome, kad ruda gaunama sumaišius žalią su raudona... Taigi festivalis sužibės visomis spalvomis ir jų atspalviais. Pakalbinome festivalio sumanytoją ir puoselėtoją, Tauragės liaudies teatro režisierę Genovaitę Urmonaitę.
Nuotrauka
aukso vainikas
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-10-29
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre surengta XIX liaudies vaizduojamosios ir taikomosios dailės bei kryždirbystės meistrų kūrinių regioninė konkursinė paroda dėl „Aukso vainiko“ nominacijos, kurią 2005 m. įsteigė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Regioniniame ture pirmoji vieta skirta batakiškei Onai Paulauskienei.
Nuotrauka
piliakalniai
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-10-28
Spalio 19-osios vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje vyko fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų parodos „Piliakalniai ir legendos“ bei fotografijų albumo „Būtsargiai“ pristatymas. Nespėjusieji į pristatymą parodą galės apžiūrėti iki lapkričio 10-osios. 
Nuotrauka
rita
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-10-22
Spalio 25-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus Etnografijos ekspozicijoje vyks Ritos Balkutės paskaita „Vėlių laikas: apeigos ir mirties augalai“. Tai tęstinio muziejaus projekto „Vėlių mėnuo“, skirto bendruomenės edukavimui Vėlinių laikotarpiu, renginys.
Nuotrauka
norkaiciai
Bronislovo Ambrozo nuotraukos
Įkelta:
2023-10-22
Spalio 14-ąją Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ su vadove Jolanta Kažukauskiene iš Joniškio kultūros centre vykusio respublikinio konkurso „Aušta aušrelė“ grįžo laimėję pirmąją vietą. Kitą savaitę penkerių metų gyvavimo sukaktį minėsiantis kolektyvas šiame konkurse dalyvavo pirmą kartą ir labai sėkmingai. Tarp 13-os stipriausių šalies kolektyvų geriausiai įvertintiems tauragiškiams atiteko ir piniginė premija.
Nuotrauka
pleneras
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Tauragėje birželį surengtas menininkų pleneras „Laiko ženklai skulptūrose“ apjungė iš įvairių Lietuvos miestų šešis menininkus, gebančius prakalbinti ne tik medį, bet ir akmenį. Per penkias dienas jie sukūrė vieną akmens ir penkias medžio skulptūras. Svarstyta, kur statyti medžio skulptūras, ir nuspręsta jas įkurdinti parke prie Jūros gatvės. 
Nuotrauka
foto
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-10-16
Mažeikių muziejuje paskelbti jau 15-us metus rengiamo tarptautinio fotografijos konkurso „Gyvos žemės mintys“ laureatai. Tarp jų – ir tauragiškis fotografas Vytautas Butkus, konkursui pateikęs keletą fotografijų iš savo kelionės į Černobylį, kur prieš 37-erius metus įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. 
Nuotrauka
karieta
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Tarp Tauragės savivaldybės ir pašto pastatų neseniai sutvarkytame plote, akmenimis grįstoje aikštelėje, pastatyta ir tauragiškiams pristatyta kalvio Kęstučio Plyskaičio sukurta pašto karieta. Šis monumentas skirtas pašto 180 metų sukakčiai paminėti.  Šventės metu prisiminta istorija, žymūs žmonės, lankęsi pašte. 
Nuotrauka
elvis
B. Baltrušaitytės bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-09-26
ELVIS (elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) autobusas – tai po įvairius Lietuvos miestus ir atokiausius kaimus keliaujanti biblioteka, skirta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku skaityti. Praėjusią savaitę ELVIS autobuso komanda atvyko į Tauragę.  
Nuotrauka
Stasys Eidrigevičius 
Ignacy Eidrigevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 21 d. 17.00 val. kviečia į Tauragės pilį – naujoje muziejaus parodų erdvėje bus pristatyta Stasio Eidrigevičiaus iliustracijų paroda „Keliaujanti vaizduotė“. Atidaryme dalyvaus pats parodos autorius, o parodą parengė Panevėžyje besikuriančio Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) komanda. Parodos kuratorė Lina Albrikienė, parodos architektas Darius Baliukevičius.
Nuotrauka
skaudvile
Vido Bičkaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-15
Šį savaitgalį jau 14-us metus skaudviliškiai organizuoja miesto šventę, truksiančią dvi dienas. Šiais metais bus prisiminta krašto istorija ir daug kur atsispindės faktas, kad Skaudvilėje buvo vienas didžiausių arklių turgų Europoje, sakė bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus.
Nuotrauka
vasaros skaitymo issukis
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-09-15
Visą vasarą, nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios, šalyje jau aštuntus metus organizuotas tradicinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“. Skaitymo iššūkiu siekiama skatinti visuomenę domėtis literatūra, skaitymu. Šiemet priėmusieji iššūkį įvairaus amžiaus žmones buvo kviečiami perskaityti 5-ias pasirinktas knygas pagal tam tikras temas-užduotis ir registruotis savarankiškai arba artimiausioje bibliotekoje. Tauragėje šioje prasmingoje akcijoje dalyvavo net 1955 skaitytojai. Pasiryžusieji dalyvauti iššūkyje ir jį įveikusieji varžytuvių pabaigoje apdovanoti vertingais prizais. Laimėtojai išrinkti burtų keliu. 
Nuotrauka
lauksargiai
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-09
Pernai per šalį praėjus desovietizacijos bangai, Tauragės rajone demontuoti 4 sovietiniai paminklai. Daugelyje vietų taip ir liko tuščia, o štai Lauksargiuose rugsėjo pradžioje pastatytas naujas paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidžiaugęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis užsiminė ir apie rašomą knygą, kurioje nuguls krašto istorijos faktai, nuotraukos, padavimai.
Nuotrauka
posmai
Daivos Genienės ir literatų klubo „Žingsniai“ nuotraukos
Įkelta:
2023-09-04
Šiltos emocijos, daug džiugių susitikimų ir sielą gaivinančios poezijos – taip galima būtų trumpai apibūdinti tradicinį, 10-ąjį respublikinį poezijos vakarą „Saulėlydžio posmai“, papuošusį Tauragės kultūros centro prieigas. Šiųmetį renginį, ko gero, galima vadinti rekordiniu: jame dalyvavo net 60 kūrėjų, suvažiavusių net iš 15-os šalies vietų. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Kartu su lietuviais ir kitomis Tauragėje gyvenusiomis tautomis miesto veidą kūrė ir žydai. 1939 m. surašymo duomenimis, Tauragėje buvo 10 561 gyventojas,  iš jų – apie 4000 žydų. 1970 m. gyventojų buvo 19 500, iš jų 14 žydų… Holokaustas ilgametę Tauragės žydų bendruomenę visiškai sunaikino vos per keletą mėnesių. Saugodamas istorinę atmintį ir puoselėdamas žydų kultūros paveldą, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 5 d., 15 val., kviečia į Pilies menes – į edukacinį susitikimą su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene „Šalom, Taurage!“. 
Nuotrauka
genutes spektaklis
Genovaitės Urmonaitės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-02
Ak, tos tradicijos! Kaip įsiveržė 2005-aisiais su spektakliu Žemaitės „Trys mylimos“ į Jūros gatvėje stovinčią Košių sodybą, taip ir nerimsta... „Okupuotos“ buvo Agutės ir Zenono Radvilų, Rimutės ir Vaclovo Karbauskių, Danguolės ir Raimondo Ramanauskų, Petro Dedūros sodybos. Ir vis su naujom premjerom, su kokia nors vakaro staigmena, gausa žiūrovų ir visiškai neliūdint, kad baigiasi vasara.
Nuotrauka
laiko zenklai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-08-19
Smagi rugpjūčio popietė Tauragės kultūros centro prieigose – ten surengtame renginyje „Laiko ženklai“ susiliejo poezija, muzika ir fotografija.