Tauragiškis Jokūbas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) vieno populiaraus telefonų salono interneto parduotuvėje išsirinko „Xiaomi“ modelio telefoną už itin žemą kainą. Būtent vaikiną tai ir suviliojo – juk kaina kur kas žemesnė nei rinkos. Tad jis nusprendė įrenginį nusipirkti. Tačiau susizgribę, kad per pigiai parduoda telefoną, salono atstovai pirkimą atšaukė. Jokūbas įsitikinęs, kad buvo pažeistos jo kaip vartotojo teisės.
Interneto tinklalapyje, anot Jokūbo, buvo nurodyta, kad telefonas kainuoja 189 eurus. Patikrinęs to paties modelio telefono kainą kitose internetinėse parduotuvėse vaikinas išvydo, kad kainos svyruoja nuo 350 iki 400 eurų.
– Buvo neįtikėtina, kad salonas parduoda telefoną už tokią žemą kainą, patikrinau, ar nurodyta suma – su nuolaida, tačiau apie jokią akciją skelbiama nebuvo. Taigi nusprendžiau nusipirkti, – aiškino tauragiškis.
Jokūbas pasakojo, kad telefonu susisiekė su salono atstovais, šie patvirtino užsakymą.
– Užsisakyti tik internete ir iškart sumokėti galimybės nebuvo. Reikėjo būtinai skambinti į saloną. Paskambinau, salono atstovai sutiko parduoti telefoną, sakė, atsiųs ir sąskaitą, kurią teks apmokėti, – paaiškino Jokūbas.
Tačiau ėjo dienos, o tauragiškis žinių iš telefono pardavėjų nesulaukė.
– Tad vėl po kelių dienų skambinu ir teiraujuosi, kaip juda pardavimo reikalai. Jie nusprendė parduoti tą patį telefoną, tik jau už didesnę kainą. Nors mėnesio įmoką nurodė tokią pačią, kokia buvo parašyta ir pirminio pasiūlymo metu, bet esminis skirtumas tas, kad man ilgesnį laiką būtų tekę mokėti už tą telefoną. Taigi išeitų, kad sumokėčiau daugiau, nei iš pradžių tikėjausi. Tokios sąlygos manęs visiškai netenkino, – sakė vaikinas.
Jis dėl klaidinančios informacijos ketina su salonu aiškintis toliau, o nepavykus to padaryti vaikinas ketina kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė dėstė, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, taip pat ir informaciją apie prekių ir paslaugų kainą.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Taigi verslininkas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės ar paslaugos kainą ir parduoti prekę ar paslaugą už tą kainą, kuri buvo nurodyta“, – dėstė ji.
D. Malinauskienė pažymėjo, kad tais atvejais, kai nurodyta kaina yra labai žema lyginant su rinkoje esančiomis kainomis ir prie kainos nėra jokių nuorodų, kad taikoma tam tikra nuolaida, tikėtina, kad gali įvykti techninė ar žmogiška klaida suvedant kainas.
„Tačiau pažymėtina, kad verslo subjektams yra taikomi aukštesni profesinio atidumo standartai, todėl techninės ar žmogiškos klaidos neturėtų kartotis, o vartotojams informacija apie parduodamas prekes ir paslaugas bei jų kainą būtų pateikiama aiškiai“, – akcentavo ji.
Specialistė priminė, kad vartotojas, manantis, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir nepavyksta taikiai susitarti su verslininku dėl kilusios problemos, pirmiausia privalo raštu kreiptis į verslininką ir nurodyti savo reikalavimą.
„Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas atvejis būtų vertinamas individualiai pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus ir kitas aplinkybes“, – aiškino D. Malinauskienė