Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai vakar patenkino pareiškėjos skundą dėl jai paskirtos 370 Eur dydžio baudos už pateiktą asmenų sąrašą skiepijimui nuo Covid-19 ligos prioritetine tvarka.
Kaip skelbia Tauragės apylinkės teismas, pareiškėja gegužės mėnesį buvo nubausta už tai, kad sausio 5 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninei pateikė UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS darbuotojų sąrašą, nesivadovaudama nustatytu vakcinavimo organizavimo tvarkos aprašu. Tokiu būdu buvo paskiepyti ne tik UAB „Ambulansas“ darbuotojai, bet ir trys savanoriai vykdantys veiklą pagal sudarytas savanoriškos veiklos atlikimo sutartis, kurie neatitiko nustatytos prioritetinės gyventojų grupės.
Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad sudarydama vakcinuojamų asmenų sąrašą negalėjo pažeisti dar negaliojančio Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyto reikalavimo prioritetinėms grupėms, kadangi asmenų sąrašą VšĮ Šilalės rajono ligoninei pateikė diena prieš įsigaliojant Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimui. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad ji buvo nubausta už vakcinuojamų asmenų sąrašo sudarymą, tačiau toks asmenų sąrašas sudarymas nėra reglamentuotas teisės aktu. Paaiškino, kad minėtas sąrašas buvo neoficialus, sudarytas remiantis bendru supratimu vakcinavimo procesą organizuojančių asmenų, o tam, kad asmenys būtų paskiepyti, toks sąrašas apskritai galėjo būti nesudaromas, nes skiepijami asmenys galėjo būti nurodyti žodžiu, telefonu ar kt. būdu. Sudarytą sąrašą sudarė dvi asmenų grupės, tai yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai dirbantys Šilalėje ir asmenys iš Vilniaus, dėl kurių pareiškėja atliko tik techninę funkciją, tai yra juos nurodė, nes būtent tų asmenų duomenis jai pateikė įmonės vadovybė. Jai nebuvo pagrindo nepasitikėti vadovybe ir ji pagal savo darbines funkcijas neturėjo jokių galimybių patikrinti konkrečių asmenų darbinių santykių. Institucija priėmusi nutarimą nurodė netinkamus teisės aktus už kuriuos pareiškėja pagal savo darbo pobūdį net nėra atsakinga.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus skundą nutarė patenkinti. Teismas konstatavo, kad Institucija traukdama atsakomybėn asmenį nurodė teisės akto papunktį, kuris tariamo nusižengimo padarymo dieną neegzistavo, todėl institucija priėmusi nutarimą nurodė aiškiai netinkamus pareiškėjai inkriminuojamus teisės aktų pažeidimus.
Pareiškėjai taip pat buvo inkriminuota ir kita kaltinimo dalis, kurioje nurodyta, kad ji pažeidė Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto reikalavimo, neužtikrino sąrašo atitikimo Prioritetų įsakyme nustatytai prioritetinei gyventojų grupei. Visgi teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas punktas numato, jog prioritetines grupes tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos siūlymus. Taigi buvo padaryta išvada, kad ir šis teisės akto pažeidimas pareiškėjai inkriminuotas nepagrįstai, kadangi, visiškai nesusijęs su bylos nagrinėjimo aplinkybėmis.
Teismas pabrėžė, kad be kita ko pareiškėjai vykdant tiesiogines savo darbo funkcijas buvo pavesta pateikti Covid-19 ligos vakcinos poreikio lenteles visoms to reikalaujančioms institucijoms, prieš tai žodžiu suderinus su jos vadovu, kuris ir nurodė jai trauktinų į sąrašą asmenų duomenis, todėl nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad pareiškėjos veikoje nėra kaltės, nes jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o atvirkščiai – į visuomenės narių sveikatos užtikrinimą. O nesant jos veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės yra pagrindas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjai nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
