Linas Grigalavičius. Raimondos Alysienės nuotrauka
Kiekvienais metais spalio 4 dieną minima Pasaulinė gyvūnų diena, skirta pagerbti visus pasaulio gyvūnus bei skatinti humanišką elgesį su jais. Augintiniais ne tik malonu rūpintis, jie ir patys teigiamai veikia savo šeimininkus. Tuo įsitikinęs Linas Grigalavičius, kuriam gyvūnai tapo ne tik viso gyvenimo meile, bet ir įkvėpė savam verslui.
Namuose karaliauja Bela
Kaime augęs Linas Grigalavičius prisimena – namie, Dauglaukyje, gyvūnų buvo visada.
– Karvių, kiaulių, vištų, šunų, kačių – visko turėjom, – prisimena jis. – Mėgau su jais užsiimti. Nors ne tik pomėgis tai buvo, bet ir būtinybė. Žinot, kaip kaime – kai reikia, nori nenori – eini padėti tėvams. Ir šienauti, ir karves šerti bei melžti – visus ūkio darbus mokėjau.
O kaipgi kaime be šuns? Jis – neatsiejama kaimo gyvenimo dalis. Linas pasakoja visada mylėjęs sodyboje gyvenusius šuniukus, daug laiko su jais praleisdavęs, žaisdavęs.
Dabar Grigalavičių namuose visada yra šuo, o vienu metu, sako, turėjo ir triušį. Šiuo metu juose karaliauja Bela – trejų metų cvergšnaucerių kalytė. Ji – visateisė šeimos narė, dalyvaujanti visose išvykose, visada kartu vykstanti į tolimesnes keliones.
– Planuodami keliones visada žiūrim, kad apartamentai būtų draugiški gyvūnams, – sako Linas. – Nes be jos – niekur.
Bela labai judri, be galo mėgsta keliauti, nors važiuoti automobiliu ir prisibijo, labai džiaugiasi atvykusi į naują vietą, viskuo domisi. Jai labai svarbu būti šalia savo šeimininkų. Linas pasakoja apie Belos pomėgį žaisti kamuoliuku: atneša numestą kamuoliuką ir nori, kad vėl mestum. Pasak jo, kiaurą parą taip galėtų žaisti.
Linas didžiuodamasis rodo sūnaus Pauliaus piešinį, kuriame – šeimos numylėtinė Bela.
Lėmė gyvenimo kelio pasirinkimą
Meilė gyvūnams, artimas ryšys su jais, ko gero, lėmė ir gyvenimo kelio pasirinkimą – Linas įstojo mokytis į veterinarijos technikumą, o paskui įgijo ir aukštojo mokslo diplomą.
Dirbdamas Dauglaukyje veterinaru Linas vedė, kaip pats sako, „miesčionką“ ir išsikraustė į Tauragę, važinėti kasdien buvo nepatogu, tad viršininkas pasiūlė dirbti mieste, veterinarijos vaistinėje. Darbas Linui patiko – ir su gyvūnais susijęs, ir su žmonėmis daug bendravimo. Ten dirbant ir kilo mintis atidaryti veterinarijos vaistinę pačiam.
O tada, žinoma, laikai buvo kiti – prekių nebūdavo, reikdavo jų ieškoti. Atradę kokią gyvūnų prekėmis prekiaujančią firmą, sako, rankomis trindavę...
– Pirmuosius konservus šunims pamatėm gal 1999-aisiais. Prisimenu, į Jurbarką važiavom jų parsivežti, – prisimena Linas. – Bet mažai kas tada juos pirko. Niekam jų nereikėjo. Prisimenu, paseno jie ir išdalinom dykai...
Paskui, po kelių metų, vėl pabandė atsivežti „šuniškų skanėstų“, tada po truputį žmonės ėmė jais domėtis, pirkti savo augintiniams. Žmonės labai greit įprato gyvūnams pirkti specialų maistą. Linas sako, kad gamintojai gerai „sužaidė“ rinkodaros prasme – ėmė labai jį reklamuoti, tvirtindami, kad gyvūnams žmonių maisto duoti negalima.
– O dabar ir gyvūnai jau išveisti taip, kad šerti kitokiu maistu jų iš tiesų nebegalima, – sako L. Grigalavičius, – nuo žmonių maisto jie suserga.
Jis prisimena, kaip 2008 ar 2009 metais pirmą kartą nuvažiavo į vieną didžiausių pasaulyje gyvūnų prekių parodą „Interzoo“ Vokietijoje, Niurnberge.
– Nežinojau nė kur žiūrėti, – prisimena verslininkas. – Akys lipo ant kaktos... Viską fotografavau... Viskas buvo nauja, viskas stebino.
Dabar Lino veterinarijos vaistinei jau 21-eri, tauragiškiams ji gerai žinoma. Daugybę kartų čia organizuojamos akcijos, kurių metu gyvūnai būdavo skiepijami, bei vaistinės gimtadieniai su akcijomis, loterijomis.
L. Grigalavičiaus vaistinė nuolat remia gyvūnų globėjus, seniai bendradarbiauja su gyvūnų globėju Sigitu Klymantu.
Įkūrė didmeninę įmonę
Žinoma, užsisakyti prekių tokiai įmonei kaip Lino parodoje neįmanoma – esi mažas ir niekam neįdomus. O gyvūnams skirtas prekes perkant Lietuvoje išgyventi būtų labai sunku. Tai supratęs Linas pasakoja nusprendęs kartu su dviem draugais, šilutiškiu ir jurbarkiškiu, su kuriais kartu mokėsi, kurti didmeninę įmonę ir pradėti vežtis prekes tiesiogiai iš gamintojų. JŲ įkurtai didmeninės prekybos įmonei „Faunas“ dabar jau penkeri, ir ji į Lietuvą veža šunų pašarus, skanėstus, šampūnus, žaislus, plastikinius narvus pervežimui, gultus, guolius, prekes smulkiems gyvūnams.
– „Fauną“ dar tik „auginam“, jei galima taip pasakyti, – pasakoja Linas, – dabar tik po truputį lipam iš „minuso“. Pirmi keli metai buvo labai sunkūs. Juk tenka konkuruoti su visais gigantais.
Pasak jo, dabar po truputį atsigauna ir elektroninė prekyba.
Paprašytas papasakoti, ko žmonės labiausiai ieško gyvūnų prekių parduotuvėse, kokios prekės populiariausios, Linas aiškina, kad kiekvienas renkasi pagal savo galimybes.
– Pašaras, pavyzdžiui, būna ekonominės, premium ir superpremium klasės. Pagal tai ir kaina. O jų kokybė iš tiesų skiriasi. Esu buvęs gamyklose Olandijoje, Portugalijoje, Italijoje, mačiau, kaip jie gaminami, – sako jis.
Su augintiniu niekada nebūsi vienišas
Linas džiaugiasi, kad situacija su gyvūnų priežiūra gerėja – žmonės gyvūną laiko šeimos nariu, juo rūpinasi ir myli. Jis neabejoja, kad žmonės, kurie nusprendžia į savo namus priimti katę ar šunį, nepasigaili, nes kartu priima ir visus teigiamus pokyčius, kuriuos jiems atneša keturkojai.
– Šunys teigiamai veikia žmonių sveikatą, nes įsigijęs augintinį žmogus yra priverstas jį vedžioti ir praleisti daugiau laiko gryname ore. Naminiai gyvūnėliai, kurie auga kartu su vaikais, išmoko pastaruosius atsakomybės nuo mažų dienų. Be to, su augintiniu – kate ar šunimi – žmogus niekada nesijaus vienišas. Pasiimdamas keturkojį globotinį žmogus prisiima ir didžiulę atsakomybę už naująjį šeimos narį, pasižada juo rūpintis, – įsitikinęs jis.
Suteikia džiaugsmo
Pernai atliktos apklausos duomenimis, dauguma mūsų šalies gyventojų (84 proc.) įsitikinę, kad naminiai gyvūnai gali pagerinti emocinę savijautą ir suteikti daugiau gyvenimo džiaugsmo. Apklausa taip pat parodė, kad neabejojama, jog augintiniai padeda susikurti ir palaikyti sveikos gyvensenos įpročius, moko prisiimti daugiau atsakomybių ir rūpintis kitais bei ugdo discipliną, rašoma pranešime spaudai.
Priežastys, dėl kurių žmonės į savo namus įsileidžia keturkojus, skiriasi – jiems reikia augintinio tam, kad turėtų su kuo pabendrauti, kuo rūpintis, pakeistų nusistovėjusią rutiną. Gyvūnai suteikia su niekuo nepalyginamą emociją, o jei tarp augintinio ir žmogaus užsimezga ryšys bei pasitikėjimas, pasisekė jiems abiem.
Visi naminiai gyvūnai į savo šeimininkų gyvenimus įneša teigiamų pokyčių. Remiantis tyrimo duomenimis, 84 proc. šalies gyventojų galvoja, kad naminiai gyvūnai gali pagerinti jų emocinę savijautą ir sukurti daugiau gyvenimo džiaugsmo, pavyzdžiui, sumažinti vienišumo jausmą, suteikti daug meilės ir šiltų emocijų.
Apklausa atskleidė, kad 70 proc. gyventojų mano, jog augintiniai gali padėti susikurti ir palaikyti sveikos gyvensenos įpročius, tokius kaip reguliarūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas, išvykos, daugiau laiko leidimas gryname ore, gebėjimas atsipalaiduoti. 66 proc. respondentų galvoja, kad naminiai gyvūnai moko mus prisiimti daugiau atsakomybių ir rūpintis kitais. 57 proc. apklausos dalyvių neabejoja, kad namuose turint augintinį galima išsiugdyti discipliną: išmokti grįžti namo laiku, planuoti savo laiką, ieškoti, kas pasirūpintų augintiniu, jei išvykstama į ilgesnę kelionę.
Gyventojų nuomonės tyrimą 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, apklaususi daugiau nei 1000 šalies gyventojų.
Linas Grigalavičius. Raimondos Alysienės nuotrauka
