Aktualijos

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Prekiauti gyvūnais nebebus galima ir turguose. Gyvūnų globėjai pataisomis džiaugiasi, nors ir sutinka, kad įstatymas nėra tobulas. 

Kas keisis?

Projekte, kurį palaimino Seimas, numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, o už tai bus atsakingi gyvūnų savininkai.

Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.

Jei augintiniai gimė iki įstatymo įsigaliojimo datos, kuri numatyta šių metų gegužės 1-ąją, jie turės būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1-osios. Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams gyvūnų ženklinimą kompensuos valstybė. Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau – iki 2022 m. gruodžio 31-osios.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo posėdyje teigė, kad valstybė turi pakankamai lėšų, kad finansuotų gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ir senjorams, tačiau tvirtino, kad valstybė neturėtų finansuoti visų naminių gyvūnų ženklinimo. „Labai dosnus pasiūlymas iš  valstybės biudžeto dengti visų gyvūnų registracijos įmokas. Aš nelabai randu moralinio pateisinimo, kai gyvūnai yra kerpami už 40–50 eurų po keletą kartų per metus, o valstybė turi prisiimti registracijos mokestį. Gyvūnas yra atsakomybė ir ženklinimas yra dalis atsakomybės, kaip ir suteikti visas būtinas veterinarines paslaugas savo augintiniui“, – kalbėjo ministras.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad problema dėl ženklinimo apmokėjimo kyla todėl, kad įstatymas yra taikomas ir atgaline data, t.y. ir iki įstatymo įsigaliojimo gimusiems augintiniams. Anot jo, tai itin apsunkins gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ar kaimiškose vietose gyvenantiems žmonėms, turintiems po kelis šunis ar katinus.

S. Gentvilas tvirtino, kad socialiai remtiniems asmenims bus finansuotas gyvūnų ženklinimas, tačiau, anot ministro, nereikia finansuoti gyvūnų ženklinimo tiems asmenims, kurie ir taip turi pakankamai lėšų rūpintis savo gyvūnu.

I. Šimonytė užsiminė apie paramą ženklinant gyvūnus

Premjerė Ingrida Šimonytė Seime neslėpė pritarianti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Ji teigė, kad asmenims, kurie savo lėšomis negalės ženklinti savo gyvūnus, turėtų finansiškai padėti valstybė.

„Gyvūnai yra nusipelnę pagarbaus požiūrio į juos ir žmonės, kurie labai dažnai paverčia gyvūnus, deja, savo žaislais, tai tikrai neturėtų taip elgtis.

Ir kontrolės priemonės, kurios leidžia šitą problemą sumažinti, jos turėtų būti įgyvendintos. Jeigu kažkam sunku už jas susimokėti, tai socialinė parama galėtų padėti tą klausimą išspręsti“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Vietoj čipo – nuotrauka?

Savo nuomonę apie priimtą gyvūnų ženklinimą reglamentuojantį įstatymą išsakė į „Tauragės žinias“ paskambinęs Algimantas Dukauskas. Pasak jo, jau ir anksčiau, prieš keletą metų, buvo išleistas įstatymas dėl ženklinimo, bet niekas pernelyg nepasikeitė. Tada už ženklinimą reikėjo mokėti apie 30 litų, ir nedaug kas buvo linkę tiek mokėti. Skaitytojo nuomone, ir dabar bus pas pats – žmonės negalės arba nenorės mokėti pinigų. O siūlymas, kad tas išlaidas kompensuotų valstybė, pasak jo, būtų tiesiog valstybės lėšų švaistymas. 

– Ženklinimas reikalingas tiems, kas gyvūnus veisia ar jais prekiauja. O visiems kitiems, turintiems augintinių, vargu ar tai reikalinga. Šuniuką ar kačiuką galima atpažinti ir pagal nuotrauką, – teigė skaitytojas.

Todėl jis turi kitą idėją – ne čipuoti gyvūnus, o gyvūno pase klijuoti jo nuotrauką.

– Fotografuoti dabar gali kiekvienas, visi turi telefonus su fotoaparatais, ir užregistruodamas gyvūną galėtų tą nuotrauką pateikti. Tai būtų kur kas mažesnės išlaidos, – įsitikinęs senjoras.

Tokią idėją jis teigė jau ne kartą išsakęs ir Seimo nariams, ir miesto seniūnui. 

Turguose prekiauti gyvūnais nebebus galima

Projekte taip pat numatoma, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.

Žiauriu elgesiu bus laikomas gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas.

Be to, įstatymu numatoma, kad veterinarijos gydytojai, nustatę, kad gydomų gyvūnų sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti žiauraus elgesio su gyvūnais, apie tokius atvejus nedelsdami turi informuoti kompetentingas institucijas.

„Privalomasis šunų, kačių, šeškų, kitaip – visų pasiutligei imlių naminių gyvūnų ženklinimas yra, visų pirma, augančių kartų edukacija, atsakomybės mokymas. Antra svari ženklinimo priežastis yra augintinio šeimininko atsekamumas.“

 

Seimo narė Ieva Pakarklytė pateikė pataisą, kuria numatoma, kad augintiniais – katėmis, šunimis ir pan. – negalima būtų prekiauti turguose arba lauko sąlygomis: „Siūlymas yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, lauko sąlygomis ir turgavietėse nėra užtikrinami tinkami higienos, veterinariniai reikalavimai, gyvūnai dažnai parduodami nepaskiepyti ir per jauni.“ I. Pakarklytė teigė, kad gyvūnų pardavinėjimas turguje skatina neatsakingą augintinių įsigijimą ir nelegalų jų veisimą. Seimas šiai pataisai pritarė.

Bus galima nustatyti šeimininkus

„Pats svarbiausias dalykas yra pradėti ženklinti gyvūnus. Tie gyvūnai, kurie pakliūva į prieglaudas, tie gyvūnai, kurie yra konfiskuojami, kurie nelegaliai pardavinėjami, jie yra nesuženklinti ir tai nesudaro jokių galimybių atsekti, kas ir kur juos išveisė, kas pardavė ir t.t. Jeigu bus įtvirtintas atsekamumas realizuojant gyvūną, parduodant, atiduodant jį kažkam kitam auginti, bus galima nustatyti jų šeimininkus. O jei gyvūnai būtų perduoti į prieglaudą, būtų aišku, kas ir kodėl juos išmetė“, – portalui LRT.lt pataisas komentavo Seimo narys Linas Jonauskas.

Seimo narys teigė, kad sprendimas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo atidėliojamas kone 10 metų, vis nedrįstama jo priimti. Pasak L. Jonausko, anksčiau buvo užregistruotos analogiškos pataisos, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad gyvūnų ženklinimas yra savanoriškas, o ne privalomas.

„Bet neįmanoma priversti visų, o ypatingai tų daugyklų ženklinti. Ten yra ne tik žiaurus elgesys su gyvūnais, bet tai yra ir atskiras šešėlinis ekonominis sektorius, iš ten uždirbami nemaži pinigai, gyvūnai išvežami iš Lietuvos, klastojami dokumentai ir t.t. Jei bus priverstinis ženklinimas, bus daug paprasčiau atsekti“, – teigė politikas.

Gyvūnų globėja: „Teisingas žingsnis“

„Tauragės žinių“ paprašyta, savo poziciją dėl kovo 30 d. priimto LR Seimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo išsakė VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė Ligita Juščienė.

– Vienareikšmiškai palaikome visus Seimo priimtus punktus dėl labai paprastų, akivaizdžių priežasčių – atsakomybės, edukacijos, prevencijos. Tai nedidelis, tačiau teisingas žingsnis gyvūnų gerovės link, – įsitikinusi ji. 

Pasak L. Juščienės, privalomasis šunų, kačių, šeškų, kitaip – visų pasiutligei imlių naminių gyvūnų ženklinimas yra, visų pirma, augančių kartų edukacija, atsakomybės mokymas. Antra svari ženklinimo priežastis yra augintinio šeimininko atsekamumas. Jei gyvūnas dingsta, o po to kažkieno kažkur randamas, kiek daug gyvūnų, dėl implantuoto lusto, gali laimingai sugrįžti namo! Tai ir galimybė užkirsti kelią augintinio neteisėtam pasisavinimui. Pavyzdžiui, kas nors, radęs pasimetusį gyvūną, gali jį norėti pasilikti. Net jei atsiranda ankstesnis keturkojo šeimininkas, nėra įrodymų, kad neženklintas šuo, katė ar šeškas priklauso būtent tam asmeniui. Būna atvejų, kad, paskelbus į kokią nors veislę panašaus augintinio radimo skelbimą, atsiranda net du ar trys „šeimininkai“. Šuo gali išsiduoti, kuris jo žmogus, o katinas turbūt dažniausiu atveju to neparodys.

Būti atsakingu gyvūno šeimininku reikia išmokti  

– Draudimas prekiauti katinais, šeškais ir šunimis turgavietėse – įstatymas, kurį jau seniai reikėjo priimti dėl daugelio priežasčių: ar daug gyvūnų, pardavinėjamų ar atiduodamų turguje, turi tinkamas sąlygas būti atviroje erdvėje, kol yra pardavinėjami? Neabejotinai turgavietėje galima tiek rudenį, tiek pavasarį sutikti tuos pačius asmenis, pardavinėjančius ar atidavinėjančius kačiukus, šuniukus. Kur prasideda tokių žmonių atsakomybė? Jau net neklausiame, kur ji baigiasi... Kas nutinka gyvūnams, jei jie neranda namų? Ar nebūtų paprasčiau vienąkart imt ir sterilizuoti ar kastruoti savo augintinį ir išvengti nepageidaujamo prieaugio? Mes suprantame kai kurių gyvūnų globėjų nerimą dėl greičiausiai padaugėsiančių prašymų priimti gyvūnus į prieglaudą arba tiesiog net neatsiklausus atsikratymą jais užkrauti gyvūnų organizacijoms ant pečių – mes ir esame lygiai tokie pat gyvūnų globėjai, tačiau laikytis principo „mano gyvūnas – ką noriu, tą darau“ kol kas ne laikas ir ne vieta, – svarsto VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė. 

Pasak jos, mūsų kaip visuomenės supratimas apie gyvūną kol kas yra gana siauras, tad, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, norint suvokimą išplėsti reikia tam tikrų įstatymų. Mūsų valstybė daugelyje sričių dar tik kuriasi, gyvūnų įstatymai, jų gerovės klausimai – taip pat. Kol kas mūsų visuomenė tik mokosi būti atsakingais augintinių šeimininkais. Padėkime vieni kitiems. Būti geru ir atsakingu gyvūno šeimininku reikia išmokti.  

Laisvė – tai atsakomybė

Vis dėlto gyvūnų globėja sutinka, kad įstatymas nėra tobulas – yra ką taisyti, svarstyti, tačiau jis buvo labai reikalingas, žiūrint į tolimesnę gyvūnų gerovės ir jų šeimininkų atsakomybės perspektyvą. 

Pasak L. Juščienės, kovo 30-ąją patikslintos ar įvestos ir kelios svarbios nuostatos ir išgryninta prievolė veterinarams nedelsiant pranešti apie akivaizdžiai žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo nepriežiūrą atitinkamoms instancijoms.

– Auganti demokratija dovanoja laisvę, o laisvė – tai atsakomybė, – įsitikinusi ji. 

L. Juščienė linki visiems mums turėti kantrybės: ateis diena, kai ir šio įstatymo spragos bus apsvarstytos ir galbūt jų visai nebeliks, ir ateinančios kartos, o ne pavieniai asmenys, bus itin atsakingi augintinių šeimininkai, kuriems nekils klausimų, kodėl reikia savo augintinį skiepyti, ženklinti, nerišti prie būdos, teisingai maitinti ir t.t.