Skaitytojos atsiųsta nuotrauka
Gyventojai, net išreiškę pageidavimą reklamos negauti, pašto dėžutėse kartais vis dar randa krūvas skrajučių. Vieni, ypač vyresni žmonės, tokiu „turtu“ pašto dėžutėse džiaugiasi – reklaminiuose leidiniuose jie išstudijuoja didžiųjų prekybos tinklų kainas, išsirenka, kur, ką ir kada bus galima nusipirkti pigiau. O kitus žmones namuose sparčiai besikaupiančios bereikalingos popierių krūvos erzina, todėl jie visokiais būdais nori jų atsikratyti.
Kova su vėjo malūnais?
Į „Tauragės žinias“ kreipėsi moteris, kuri teigė pavargusi kovoti su nepageidaujama reklama pašto dėžutėje. „Kone kasdien pašto dėžutė būna prigrūsta reklaminių leidinių. Manęs jie visiškai nedomina – nesu iš tų, kurie ieško akcijų ir pagal reklamas renkasi, kur eiti apsipirkti. Juo labiau, kad man svarbu saugoti gamtą: ar bent įsivaizduojate, kiek medžių iškertama, kad būtų atspausdinami tie niekam nereikalingi leidiniai?“. Moteris pasakojo prieš kurį laiką ant pašto dėžutės užsiklijavusi lipduką (daugiau galite rasti lipdukų gamyba), kad reklamos nepageidauja, tačiau niekas nepasikeitė. Ji skundėsi, kad išsiaiškinti, kas tuos reklaminius leidinius nešioja, niekaip nepavyksta. Kita skaitytoja Jolita pasakojo irgi ant savo pašto dėžutės turi užklijavusi pranešimą, jog reklamos nepageidauja. Tačiau ji sakė vis dar kartais sulaukianti tokios reklamos. Tuomet ji sakė ieškanti reklamos atstovų adresų ir rašanti jiems elektroninius laiškus, kad tokios reklamos nepageidauja.
„Gyvendama bute buvau užklijavusi lipduką „Nedėti reklamos. Ačiū“, tačiau niekas jo nepaisė, o gal po poros savaičių lipduko nebeliko – jis buvo nukrapštytas. Dabar gyvename nuosavame name – reklamos negauname be jokių papildomų prašymų“, – pasakojo į redakciją užsukusi skaitytoja Dalia.
„Griežtai draudžiama“
Tai kas gi nešioja tas reklamas? Galbūt Lietuvos paštas? Paprašyta pakomentuoti situaciją, Lietuvos pašto Komunikacijos departamento atstovė Monika Pivoraitė teigė, kad „neadresuotos reklamos platinimo paslaugos teikiamos laikantis tiek įstatymuose, tiek vidiniuose įmonės dokumentuose numatytų taisyklių. „Jose numatyta, kad į lipdukais apie nepageidaujamą reklamą pažymėtas gyventojų pašto dėžutes reklamą dėti griežtai draudžiama. Laiškininkai visada atsižvelgia į ant dėžutės esančius lipdukus ir į tokias pašto dėžutes reklamos nededa“, – laiške redakcijai rašo ji.
Pašto atstovė pridūrė, kad jos žiniomis, neadresuotos reklamos platinimo paslaugas teikia ne tik Lietuvos paštas.
„Pasistengia“ kaimynai?
Reklamos platinimo paslaugas teikia ir įmonė „Verslo spaudos centras“, įsikūrusi Vilniuje. Regiono vadovas Ovidijus Augaitis, paklaustas, ar įmonės darbuotojai, nešiodami reklamą, atsižvelgia į ant pašto dėžučių užklijuotus lipdukus, draudžiančius tai daryti, sakė:
– Be jokios abejonės. Kai tik atsirado toks reikalavimas, visi mūsų darbuotojai su juo susipažino ir jį įgyvendina. Į tokiais lipdukais pažymėtas dėžutes dėti reklamą jiems griežtai draudžiama.
O. Augaitis pasidalijo įmonės darbuotojų patirtimi: pasak jo, nors platintojai reklamų į draudžiamas dėžutes nededa, tokią „paslaugą“ neretai padaro kaimynai:
– Pavyzdžiui, grįždami iš darbo randa savo dėžutėje pluoštą reklamų ir, nenorėdami neštis jo į namus, be jokios sąžinės graužaties perdeda jį į kaimyno dėžutę.
Šioje įmonė dirbanti Zigrita irgi pasakojo tokių atvejų pastebinti dažnai. Pasak jos, žmonės taip elgiasi visai nepaisydami, kad ant kaimyno dėžutės užklijuotas lipdukas, draudžiantis dėti reklamą.
– Arba kartais tiesiog numeta ant žemės... – sakė Zigrita.
Galima kreiptis į VVTAT
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, „Tauragės žinių“ paklausta, kaip elgtis, jei nepageidauji gauti reklamos, atsakė: „Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, o 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Vartotojai, kurie į savo pašto dėžutes gauna komercinės veiklos subjekto reklamą, kurios nenorėtų gauti, ant savo pašto dėžutės turėtų užsiklijuoti aiškiai matomą lipduką su užrašu „Reklamos gauti nepageidauju“. Jei į pašto dėžutę, ant kurios užklijuotas toks lipdukas, reklama yra toliau teikiama, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikdami pasirašytą prašymą bei pridėdami nepageidaujamos reklamos teikimą pagrindžiančius įrodymus (skleistos reklamos (lankstinuko, reklaminio leidinio ar pan. kopiją) bei pašto dėžutės nuotrauką, kurioje matytųsi, jog ant jos yra įrašas „reklamos gauti nepageidauju“. D. Malinauskienė atkreipė dėmesį, kad tyrimo dėl nepageidaujamos reklamos teikimo į pašto dėžutę procedūra yra sudėtinga, vartotojai ne visada gali pateikti nepageidaujamos reklamos teikimo įrodymus (pvz. filmuotą medžiagą), be to, dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai reklamą į vartotojų pašto dėžutes permeta kaimynai ar žaidžiantys jų vaikai. Todėl už nepageidaujamos reklamos teikimo į pašto dėžutę sankcijos taikomos itin retai.
Gresia baudos
Pasak jos, 2020 metais VVTAT priėmė 49 nutarimus dėl Reklamos įstatymo pažeidimų. Iš jų – 7 nutarimai dėl nepageidaujamos reklamos. Už minėto įstatymo pažeidimus komercinės veiklos subjektams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei 100 000 EUR, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienerius metus įspėjimas arba bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, tačiau ne daugiau nei 200 000 EUR.“
El. parduotuvių kūrimas, SEO optimizacija ir kita reklama internete www.seopaslaugos.com
