Lietuvos paštuiׅ planuojant atleidimus Tauragėje situacija dar vertinama
Lietuvos paštas paskelbė visoje šalyje atleisiantis apie 600 darbuotojų. Tai labiausiai palies laiškininkus bei klientų aptarnavimo specialistus. Tiesa, kaip stipriai atleidimo banga palies Tauragę, kol kas neatskleidžiama.
Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė „Tauragės žinioms“ teigė, kad 2021 metai Lietuvos paštui buvo nuostolingi, todėl esą bendrovė priversta taikyti dar griežtesnes veiklos efektyvinimo priemones.
„Klientai vis dažniau renkasi alternatyvius siuntimo būdus, mažėja pašto skyriams tenkančių klientų srautas. Sumažėjęs paslaugų poreikis tradicinėje pašto dalyje lemia, kad didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai. Šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti. Darome viską, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius būtų kaip įmanoma mažesnis“, – tikino ji.
Kol kas neatskleidžiama, kiek darbuotojų ketinama atleisti Tauragės rajone.
„Kaip tiksliai tai palies Lietuvos pašto darbuotojus Tauragėje, deja, šiuo metu pakomentuoti negalime – vertiname situaciją. Darbuotojų atleidimus planuojame nuo birželio iki lapkričio mėnesio“, – komentavo M. Pulokė.
Pasak jos, atleidžiamiems darbuotojams Lietuvos pašto personalo specialistai teiks profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Taip pat bendrovė bendradarbiaus su Užimtumo tarnyba, kuri atleidžiamiems darbuotojams gali siūlyti laisvas darbo vietas kitose regionuose veikiančiose organizacijose, siūlyti persikvalifikavimo galimybes ar kitas užimtumo rėmimo priemones.
„Dalį darbo laiko atleidžiami darbuotojai galės skirti naujo darbo paieškai. Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms bendrovė skirs apie 800 tūkst. eurų“, – dėstė M. Pulokė.
Neįgalūs žmonės turi ne tik sveikatos problemų, bet ir kitokių rūpesčių – tenka įveikti kliūtis, apie kurias kiti nė nesusimąsto. Ratukuose judantys žmonės Tauragėje vis dar neretai susiduria su stačiais ir neįveikiamais įvažiavimais prie įvairių įstaigų. Kartais nebūna nė jų. Problema kyla ir tuomet, kai dalis verslininkų bėdos matyti nenori ir tartum užsiriša akis. „Nieko nedarysim“, – atšauna kai kurių įmonių vadovai, kai neįgalieji šiems primena, kad neįmanoma patekti į patalpas ir šią problemą reikėtų išspręsti. Tiesa, tauragiškiai kalba, kad yra ir geranoriškų verslininkų. Tačiau negalią turinčias moteris vis dar stebina įsivaizdavimas, kad reikalui esant neįgalųjį, sėdintį vežimėlyje, pasitelkus porą stiprių vyrukų, galima lyg niekur nieko pakelti. „Ar norėtumėte, kad jus kas nors kilnotų?ׅ“ – klausia jos.
Į redakciją laišką ir nuotraukas atsiuntusi tauragiškė teigė negalinti suprasti, kodėl po žolės nupjovimo senosiose miesto kapinėse subirusi žolė ant kapaviečių taip ir palikta. Kapines prižiūrinčios parapijos kunigas sako, kad žolę apie kapavietes turi apsipjauti jas prižiūrintys žmonės, o jei žolė užbiro, parapija neįsipareigojusi jos sutvarkyti.
Šiandien į Centro turgų atvežti pirmieji kioskai, kurių elektroninis nuomos aukcionas paskelbtas nuo liepos 4 d.
Baigiantis mokslo metams gausu skelbimų su darbo pasiūlymais pedagogams – mokyklos ieško ne tik dalykų mokytojų, bet ir pagalbos mokiniams specialistų, kurių ypatingai trūksta ne tik mūsų rajone, bet visoje šalyje. Pedagogų bendruomenė, kaip pastebi ne tik ugdymo įstaigų vadovai, bet ir rajono vadovai, sensta, o jaunų specialistų į mokyklas privilioti neįmanoma. Prognozės bauginančios – suskaičiuota, kad po metų šalyje trūks beveik 3 tūkst. pedagogų. Plačiau apie tai skaitykite laikraščio vedamajame.
Birželio 15 d., startavo kvietimas individualių gyvenamųjų namų ir daugiabučių namų, kurie neprijungti prie centrinio šildymo savininkams, norintiems pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į mažiau taršius šildymo įrenginius.
Šiandienos popietę, apie 15.40 val. prie Švč. Trejybės bažnyčios ant takelio pastebėta nulūžusi didelė medžio dalis.
Planuojama, kad Tauragėje ir aplinkinėse savivaldybėse viešuoju transportu besinaudojantys žmonės turės įsigyti elektroninius bilietus.
Visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, iš jų daugiau nei pusė – 608 mln. eurų ES lėšų – gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y., iki 2023 m. pabaigos. Likusioji – iki 2030 m.
Seimas priėmė pataisas, pagal kurias iš valstybės biudžeto išlaikomos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos ar gydymo įstaigos, garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijos nuo 2025 m. bus išbrauktos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjų sąrašo. Daugelį toks sprendimas nuliūdino.
aaiškėjo, kokių specialistų labiausiai trūksta Tauragės rajone. Tai – psichologai, slaugytojai ir buhalteriai. Šias specialybes pasirinkę studijuoti asmenys gali prašyti Tauragės rajono savivaldybės finansuoti jiems studijas arba skirti stipendiją, per metus siekiančią iki 2 tūkst. eurų.
Baigiantis mokslo metams moksleiviai kuri vasaros planus: daugelis nori ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti išlaidoms. Didžiajai daliai jų įsidarbinti taip ir nepavyksta, nors darbdaviai sako, kad darbų yra. Žinoma, darbo vietų mažiau nei norinčiųjų padirbėti, be to, darbdaviai labiau linkę įdarbinti pilnamečius. Apie tai kalba ne tik darbdaviai, bet ir moksleiviai. Vaikų ir paauglių darbą griežtai reglamentuoja įstatymai, juos primena ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri, susumavusi praėjusių metų rezultatus, skelbia nustatytų pažeidimų statistiką.
Rajono meras su komanda, savivaldybės administracijos atstovai patirties sėmėsi Briuselyje ir Švedijoje.
Krepšinis – tai sporto šaka, kuri Lietuvai padovanojo daug išskirtinių akimirkų, ir nė viena kita sporto šaka neatnešė tiek džiaugsmo, kiek krepšinis. Neatsitiktinai krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija. Šiomis mintimis trečiadienį kultūros rūmuose prasidėjo šventė, skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti ir pagerbti krašto krepšinio atstovus. Gausiai susirinkusi Tauragės krepšinio bendruomenė vos tilpo salėje – ir visi jie neatsiejama šios sporto šakos dalis – legendiniai mūsų krašto krepšininkai, treneriai, rėmėjai, jaunųjų žaidėjų artimieji. Ir visus juos drąsiai galima vadinti krepšinio ligoniai.
Metiniame Prezidento pranešime Seime nuskambėjo Tauragės vardas. Klimatui neutraliu tapti pasiryžęs miestas sulaukė pagyrų. Gitanas Nausėda pabrėžė, kaip svarbu, kad savivalda suvoktų savo atsakomybę siekiant klimato krizės valdymo tikslų.
Į Tauragę savaitgalį atslinksianti karščio banga greičiausiai privilios žmones prie įvairių upių ir tvenkinių. Prieš kurį laiką Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) priežiūros laboratorijos specialistai, atlikę Skaudvilės tvenkinio vandens kokybės tyrimą, nustatė, kad maudytis jame – pavojinga. Tačiau dabar žmonės gali būti ramūs – jame maudytis vėl galima.
Gegužės viduryje atsidariusios nemokamos dviračių saugyklos sulakė didžiulio gyventojų susidomėjimo. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, per mėnesį laiko jau daugiau kaip 650 Tauragės miesto gyventojų užpildė prašymus ir pradėjo naudotis dviračių saugyklomis.
Kad suprastum, jog viskas brangsta, nereikia būti ekonomikos ekspertu – tai akivaizdu, tai patvirtina ir statistika, ir gatvėje sutikti žmonės. Jei vieniems didelio skirtumo nėra, ar, tarkim, sviestas kainuoja pusantro, ar du su puse euro, tai kitus kone kasdien didėjantys skaičiai etiketėse varo į neviltį. Juo labiau, kad greito palengvėjimo nematyti.
Krepšinis – tai sporto šaka, kuri Lietuvai padovanojo daug išskirtinių akimirkų, ir nė viena sporto šaka neatnešė tiek džiaugsmo, kiek krepšinis. Neatsitiktinai krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija. Šiomis mintimis trečiadienį kultūros rūmuose prasidėjo šventė, skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti. Apie tai skaitykite laikraščio vedamajame.
Pradėtas ruošti dar vienas ugdymo įstaigos atnaujinimo projektas. Kaip rašoma Tauragės rajono savivaldybės puslapyje, šį kartą pokyčiai laukia Gaurės pagrindinės mokyklos moksleivių. Mokykla įsikūrusi centrinėje miestelio dalyje, todėl po atliktos renovacijos ne tik mokiniai ir mokytojai galėsi džiaugti šiltesnėmis ir energetiškai efektyvesnėmis patalpomis, bet ir atsinaujinusiu Gaurės miestelio vaizdu.
Gegužę Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Virginijus Noreika savivaldybės tarybos nariams pristatė įmonės veiklos ataskaitą. Įmonė praėjusius metus baigė pelningai, tačiau iššūkių netrūksta.
Šią savaitę Tauragės miesto žvyruotos gatvės laistomos ir barstomos kalcio chloridu. Ši priemonė veiksmingai kovoja su dulkėmis ir padeda išspręsti opią gatvių dulkėjimo problemą. Kaip rašoma Tauragės rajono savivaldybės puslapyje, šiuo metu į gatvių su žvyro danga laistymo ir barstymo sąrašą yra įtraukta daugiau kaip 50 daugiausiai pravažiuojamų žvyruotų miesto gatvių, kurių bendras ilgis siekia daugiau kaip 20 kilometrų.
Šiandien minima vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijos diena. 12 val. Tauragės mieste, Atgimimo aikštėje, prie fontano, su patarimais laukė Tauragės policijos bendruomenės pareigūnės.
Nors kalendorinė vasara ir prasidėjo, tačiau orai primena tik tikrą lietuvišką vasarą – sulaukiame ir šiltų dienų ir lietaus. Tikimės karštesnių dienų, kad galėtumėme pasidžiaugti, turbūt maloniausia pramoga – maudynėms vandens telkiniuose. Tačiau, reikia nepamišti ir saugių elgesio taisyklių prie vandens.
Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo kitų metų liepos optimizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimą – bus įsteigta viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Ketinama tolygiau perskirstyti medikų brigadas. Svarstoma, kad tai padės žmonėms pagalbos sulaukti greičiau, esą ypač tai pagelbės kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas tikina, kad Tauragės rajone medikų vėlavimai nėra reikšmingi, bei įvardijo pagrindines priežastis, kodėl taip nutinka, kad nors ir retai, bet medikų tenka palaukti ilgiau.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų.