Motinystės kaina – mažesnės pajamos visą gyvenimą
Įkelta:
2022-05-16
Nuotrauka
mama
Aprašymas

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas).

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų (beveik 1021 į rankas).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.

Daugėjo uždirbančių mažiau nei minimumą

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų į rankas. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkstančiai, šių metų kovą – 113 tūkstančių.

„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“ – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K. Zitikytė.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų –  valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų),  reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurai).

Kai kurie veiklos sektoriai traukėsi

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc..

„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“ – pasakoja K. Zitikytė.

Tuo tarpu transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., tai yra dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 5 tūkstančiais. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kuriuos šiuo metu patiria šis sektorius. Visgi bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“ – paaiškina K. Zitikytė.

Moterys gimdo vėliau ir dažniau gauna motinystės išmoką

Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc..

Kaip pastebi K. Zitikytė, šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – sako „Sodros“ ekspertė.

Vos 5 procentai vaiko priežiūros išmokos gavėjų pasirenka ją gauti vienerius metus

Pernai išmoką gavo  24,8 tūkst. žmonių.  Beveik visi, 95 procentai, vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus.   23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. – vienus metus. 

Dirba beveik visi vaiko priežiūros išmoką gaunantys vyrai

Prieš 12 metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė  rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovo mėnesį tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.

Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Tai reiškia, kad vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.

Šių tėčių vidutinės darbo pajamos –  per 1700 eurų į rankas. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovo mėnesį buvo beveik 500 eurų ant popieriaus. 

„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros „atostogų“ yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“ –  sako K. Zitikytė.

Dauguma senelių, gaunančių anūko priežiūros išmoką taip pat dirba

Tokia pati situacija ir su seneliais  vaiko priežiūros atostogose:  92 procentai renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 procentai šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų į rankas. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurų į rankas.

Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų  buvo beveik 670, o šiemet  - per 1100.

Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai gaudami vaiko priežiūros išmoką dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.

Moterų darbo pajamų augimas lėtėja ir net krenta 2738 metais

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai yra amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.

Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įsišaldo. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80  procentų sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.  

Mažesnės darbo pajamos, ilgos pertraukos darbe – mažesnė senatvės pensija

„Moterys augindamos vaikus daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas jauname ir darbingame amžiuje bei mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc. arba 88 eurais“ – sako Kristina Zitikytė.

Dabartinė vaiko priežiūros sistema tik pagilina mažų pensijų problemą. 

2 neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.

 

 

Nuotrauka
lietus
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vos per keletą valandų lėtai judanti bet intensyvi kritulių zona užsėmė Tauragę. Kaip teigiama Orai ir klimatas Lietuvoje feisbuko paskyroje, vos per keletą valandų iškrito 64 mm lietaus (mėnesio norma apie 87 mm.) Rezultatas gana aiškus – ežerai gatvėse ir juose paskendę arba beveik paskendę automobiliai.
Nuotrauka
veliava
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šiemet liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ visame pasaulyje tradiciškai nuskambės jau keturioliktąjį kartą. Ši idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti „Tautišką giesmę“, pirmą kartą kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosusią gyva balsų grandine. Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Nuotrauka
Anonsas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Jau beveik savaitę iš Lietuvos nesitraukia svilinantis karštis. Nors tokios vasaros daugelis laukia, tačiau žmonių, ypač vyresnių, sveikatai tai – tikras iššūkis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. Birželio pabaiga daugelyje šalies rajonų atnešė 30–34 laipsnių karštį. Pacientų daugiau ir Tauragės gydymo įstaigose. Išsamiau apie tai, kuo pavojingi karščiai, skaitykite laikraščio vedamajame.
Nuotrauka
sijotuvas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Įgyvendinant Europos Sąjungos (85 proc.) ir Tauragės regionų savivaldybių (15 proc.) biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tauragės regiono maisto/virtuvės, įskaitant ir žaliąsias, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, viešo konkurso būdu nupirktas mobilus būgninis atliekų sijotuvas.
Nuotrauka
sukaktis
Įkelta:
2022-06-30
Birželio 24 d. paminėtos bendradarbiavimo sukaktys tarp Mažonų seniūnijos ir Lenkijos Respublikos Punsko valsčiaus (savivaldybės) bei Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų seniūnijos. 
Nuotrauka
marsrutai
Įkelta:
2022-06-29
Tauragės rajono savivaldybėje surengtame susitikime pristatyti nauji Tauragės regiono viešojo transporto maršrutai. Numatoma, kad regioniniai maršrutai startuos jau nuo rugsėjo 1-osios.
Nuotrauka
arena
Įkelta:
2022-06-29
Tauragės rajono savivaldybė paskelbė antrąjį multifunkcinio sporto ir kultūros centro Bertoniškės g. statybos darbų konkursą. Kaip anksčiau informavo rajono meras, pirmasis konkursas balandį neįvyko, o sutartis su rangovu nepasirašyta, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai dėl keliamų kvalifikacinių reikalavimų, reikalingų tokio objekto statybai. 
Nuotrauka
a
FNTT asociatyvi nuotr.
Įkelta:
2022-06-29
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika.
Nuotrauka
moksleiviai i vyriausybe
Įkelta:
2022-06-28
Rugpjūčio 22–26 d. vėl gyvai vyks aktyvaus ir pilietiško jaunimo projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. 30 komisijos atrinktų baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos turės unikalią galimybę iš labai arti susipažinti su Vyriausybės veikla ir darbu viešajame sektoriuje. Šių metų projekto tema – „Moksleiviai Lietuvos ateičiai“. Tauragės rajono moksleiviai projekte dalyvavo 2010 ir 2017 metais, vis jie buvo atrinkti iš Tauragės „Versmės“ gimnazijos.
Nuotrauka
regitra
Įkelta:
2022-06-28
Balandį Ukrainai laikinai panaikinus muito mokesčius į šalį įvežamoms transporto priemonėms, ženkliai išaugo ukrainiečių srautas „Regitros“ padaliniuose, kuris tebesitęsia iki šiol. Nuo liepos 1 d. muitų lengvata turėtų būti panaikinta, tad prognozuojama, kad šią savaitę bus pasiektas pikas. Atsižvelgiant į tai, gyventojai kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis arba pasinaudoti išankstine registracija ir taip savo vizitą planuoti iš anksto.
Nuotrauka
aiksteles
Įkelta:
2022-06-27
Tauragės rajono savivaldybės administracija kartu su UAB „Sportėja“ pasirašė sutartį dėl sporto aikštelių, esančių Tauragės rajone ir Tauragės mieste, dangos įrengimo. Kaip rašoma savivaldybės puslapyje, darbus minėtas rangovas įsipareigojo atlikti iki rudens pradžios.
Nuotrauka
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-06-26
Namuose, sodyboje, gamtoje, stovykloje – kur beatostogautų vaikai, jiems vasara – nerūpestingų dienų metas. Mes, suaugusieji, turėtume tai įvertinti ir priminti vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose, prie vandens telkinių ir patys turėtume išlikti budrūs net tuomet, kai laiką leidžiame kartu su savo mažaisiais, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Nuotrauka
zmogus
Įkelta:
2022-06-25
Neįgalūs žmonės turi ne tik sveikatos problemų, bet ir kitokių rūpesčių – tenka įveikti kliūtis, apie kurias kiti nė nesusimąsto. Ratukuose judantys žmonės Tauragėje vis dar neretai susiduria su stačiais ir neįveikiamais įvažiavimais prie įvairių įstaigų. Kartais nebūna nė jų. Problema kyla ir tuomet, kai dalis verslininkų bėdos matyti nenori ir tartum užsiriša akis. „Nieko nedarysim“, – atšauna kai kurių įmonių vadovai, kai neįgalieji šiems primena, kad neįmanoma patekti į patalpas ir šią problemą reikėtų išspręsti. Tiesa, tauragiškiai kalba, kad yra ir geranoriškų verslininkų. Tačiau negalią turinčias moteris vis dar stebina įsivaizdavimas, kad reikalui esant neįgalųjį, sėdintį vežimėlyje, pasitelkus porą stiprių vyrukų, galima lyg niekur nieko pakelti. „Ar norėtumėte, kad jus kas nors kilnotų?ׅ“ – klausia jos.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-06-23
Į redakciją laišką ir nuotraukas atsiuntusi tauragiškė teigė negalinti suprasti, kodėl po žolės nupjovimo senosiose miesto kapinėse subirusi žolė ant kapaviečių taip ir palikta. Kapines prižiūrinčios parapijos kunigas sako, kad žolę apie kapavietes turi apsipjauti jas prižiūrintys žmonės, o jei žolė užbiro, parapija neįsipareigojusi jos sutvarkyti.  
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-06-22
Baigiantis mokslo metams gausu skelbimų su darbo pasiūlymais pedagogams – mokyklos ieško ne tik dalykų mokytojų, bet ir pagalbos mokiniams specialistų, kurių ypatingai trūksta ne tik mūsų rajone, bet visoje šalyje. Pedagogų bendruomenė, kaip pastebi ne tik ugdymo įstaigų vadovai, bet ir rajono vadovai, sensta, o jaunų specialistų į mokyklas privilioti neįmanoma. Prognozės bauginančios – suskaičiuota, kad po metų šalyje trūks beveik 3 tūkst. pedagogų. Plačiau apie tai skaitykite laikraščio vedamajame. 
Nuotrauka
saules energija
Įkelta:
2022-06-20
Visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, iš jų daugiau nei pusė – 608 mln. eurų ES lėšų – gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y., iki 2023 m. pabaigos. Likusioji – iki 2030 m.
Nuotrauka
savivaldybe
Įkelta:
2022-06-20
aaiškėjo, kokių specialistų labiausiai trūksta Tauragės rajone. Tai – psichologai, slaugytojai ir buhalteriai. Šias specialybes pasirinkę studijuoti asmenys gali prašyti Tauragės rajono savivaldybės finansuoti jiems studijas arba skirti stipendiją, per metus siekiančią iki 2 tūkst. eurų.